Vadinamuoju skrandžio gripu užsikrečiama per burną – su maistu ir vandeniu, todėl, jei žmogus nedraugauja su asmens higiena ir nesirūpina rankų švara, rizika užsikrėsti padidėja, LRT.lt sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja, gydytoja epidemiologė Galina Zagrebnevienė.
G. Zagrebnevienė aiškina, kad skrandžio gripas yra liaudiškas ir buityje vartojamas pavadinimas, iš tikrųjų tai – norovirusų sukelta žarnyno infekcija. Skrandžio gripo pavadinimas galėjo atsirasti dar dėl to, kad daugiausiai susirgimų skaičiuojama būtent šaltuoju metų laikotarpiu, kaip ir gripo atvejų, svarsto ULAC specialistė.
Anot gydytojos epidemiologės, skrandžio gripo požymiai primena daugelį kitų per maistą plintančių žarnyno infekcinių ligų ir pasireiškia vėmimu bei viduriavimu. Vis dėlto iš šių požymių neįmanoma atskirti, kokia tai liga ir kas ją sukėlė, todėl norint tai padaryti reikėtų atlikti tyrimus.
Vadinamuoju skrandžio gripu užsikrečiama per burną – su maistu, vandeniu. Pats virusas išsiskiria su išmatomis, todėl jei žmogus nedraugauja su asmens higiena, nesirūpina rankų švara arba neturi įgūdžių plauti rankas, rizika užsikrėsti padidėja.
„Žmogus, sergantis šia infekcija ir pasinaudojęs tualetu, neplautomis rankomis virusus gali padauginti buityje, šeimoje – gamindamas maistą, besirūpindamas vaikais, apčiupinėdamas aplinkos daiktus. Pavyzdžiui, sergantis paima už tualeto rankenos, kitas žmogus taip pat pasiima už tualeto rankenos, o taip virusas gali išplisti buityje“, – LRT.lt sako G. Zagrebnevienė.
Gydytojos teigimu, tiek virusai, tiek bakterijos, kurie susargdina žmogų ir plinta nuo žmogaus žmogui, yra kažkiek pavojingi mūsų sveikatai, tačiau kiekvienam liga pasireiškia skirtingai. Kalbant apie norovirusinę infekciją, į rizikos grupę patenka maži vaikai iki penkerių metų, taip pat vyresnio amžiaus žmonės, žmonės, turintys imunodeficitą. G. Zagrebnevienė aiškina, kad šios žmonių grupės yra jautresnės ir imlesnės virusams, todėl klinikiniai požymiai gali būti stipriau išreikšti.
Pasiteiravus, ar susirgus šiuo virusu reikėtų kreiptis į gydytojus, ULAC specialistė pabrėžia, kad stipriai vemiant ir viduriuojant netenkama daug skysčių, todėl gali kilti komplikacijų. Tokiais atvejais skysčių balansą būtina atstatyti su medikų pagalba. Tačiau į gydytojus kreiptis reikia tikrai ne visada – jei viduriavimas pasireiškia vieną ar du kartus per parą, jei nėra karščiavimo, skubėti pas gydytoją nereikia.
„Infekcijos gydymas simptominis, kadangi tikslinio ir specifinio gydymo nuo viruso nėra. Paprastai mažinami vėmimo simptomai, lengvinama būklė, jei reikia, mušama temperatūra. Svarbu atstatyti skysčių ir druskų kiekį organizme. Paprastai būna, kad susirgęs vaikas negeria, todėl tokiu atveju skysčius ir druskas reikia įlašinti kartu su lašine. Tačiau tai labai individualu“, – teigia G. Zagrebnevienė.
2018 metais tokių susirgimų buvo arti pusantro tūkstančio, 2019 metais – 1200. Vis dėlto G. Zagrebnevienė sako, kad šie duomenys – tik oficialioji statistika ir ledkalnio viršūnė, kadangi fiksuojami tik tie susirgimai, kai žmonės oficialiai kreipėsi medicinos pagalbos.
„Iš tikrųjų statistika tikrai nerodo tikrosios situacijos. Kalbant apie norovirusinę infekciją, nereiškia, kad sergamumas toks pats išliks ir šiais metais, kadangi liga turi ir sezoniškumą, ir cikliškumą. Vienais metais susirgimų padaugėja, o kitais sumažėja, todėl labai sunku prognozuoti. Ligos plitimas priklauso nuo žmonių higienos, įgūdžių, nuo maisto saugos viešajame sektoriuje, ar ten dirbantys neužkrečia maisto“, – svarsto gydytoja.
