Lietuvoje

2020.01.25 21:02

Įvertino Lietuvos pralaimėjimus Strasbūro teisme: kaltos ir šalies institucijos, ir pati visuomenė

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.01.25 21:02

Tendencinga teisėsaugos institucijų diskriminacija ir neigiamas visuomenės požiūris – tokias Lietuvos pralaimėjimo Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) priežastis įvardija LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ kalbinti ekspertai. „Prie to labai aiškiai prisidėjusi ir visuomenė“, – priduria Vilniaus universiteto (VU) profesorius Vytautas Mizaras.

Praėjusią savaitę Lietuvos valstybė pralaimėjo dvi bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT). Pirmu atveju teismas pripažino, kad teisėsauga nepagrįstai diskriminavo Lietuvos gėjų porą: vaikinams socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbus bučinio nuotrauką ir sulaukus itin neigiamų internautų komentarų, teisėsauga atsisakė pradėti tyrimą dėl neapykantos kurstymo. Strasbūro teisėjai nusprendė, kad prokuratūra ir teismai dėl neigiamo nusistatymo homoseksualų atžvilgiu be pagrindo atmetė prašymą atlikti tyrimą dėl raginimų susidoroti su dviem vaikinais.

V. Mizaras tikina, kad šis sprendimas svarbus ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių atžvilgiu, nes jame nemažai dėmesio skiriama neapykantos nusikaltimams, o ir byla, pasak jo, susijusi su viena iš labiausiai diskriminuojamų socialinių grupių.

EŽTT atkreipė dėmesį, kad Lietuvos institucijos nesiėmė veiksmingų gynybos priemonių homoseksualios poros atžvilgiu, kai prieš juos buvo išreiškiama akivaizdi neapykanta, sako V. Mizaras.

„Teisėsaugos institucijų sprendimuose buvo aiškiai pasisakyta, kad tai yra nestandartinės seksualinės orientacijos asmenys ir Lietuvos visuomenei nėra priimtinas jų, kaip homoseksualios poros, ekscentriškas elgesys, esą, paskelbdami bučinio nuotrauką, vaikinai patys išprovokavo neapykantą jų atžvilgiu. Jei tai nebūtų dviejų vyrų bučinys, tai nebūtų laikoma ekscentrišku elgesiu. EŽTT labiausiai papiktino Lietuvos teisėsaugos institucijų motyvavimas diskriminaciniu požiūriu, kad tai yra du vyrai“, – aiškina V. Mizaras.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė pritaria, kad tokį Lietuvos institucijų sprendimą lėmė tendencingas diskriminacinis požiūris.

„EŽTT suteikė didelę svarbą Europos Komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija. [...] Pateiktos išvados rodė, kad Lietuvoje auga netolerancija rasistinių ir seksualinių mažumų atžvilgiu. Todėl, tikėtina, šiai porai ir nepavyko pasiekti teisybės“, – pažymi K. Bubnytė-Širmenė.

Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesoriaus, hab. dr. Vytauto Nekrošiaus manymu, diskriminacija seksualinių mažumų atžvilgiu yra visuomenės, o ne teisėsaugos problema.

„Man tai primena situaciją, kai išžaginimo byloje sakoma, kad „pati kalta, ko ten ėjo“. Strasbūro teismas priminė, kad Žmogaus teisių konvencija, kurią Lietuva ratifikavo, ir Konstitucija, kurią žmonės patys priėmė, galioja visiems, nepaisant to, su kuo tu bučiuojiesi. Būtų gerai, kad ši pamoka būtų išmokta ir būtų nustota žaisti dalykais, kuriais nereikėtų“, – pabrėžia V. Nekrošius.

K. Bubnytės-Širmenės teigimu, EŽTT nustatė ir 13 straipsnio pažeidimą, o tai reiškia, kad minėtais atvejais Lietuvoje neegzistuoja teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.

Man tai primena situaciją, kai išžaginimo byloje sakoma, kad „pati kalta, ko ten ėjo“

„Mes turėsime atsiskaityti sprendimo vykdymą prižiūrimam Europos Tarybos Ministrų Komitetui ir įrodyti, kad Lietuvoje yra suformuota teisėsaugos institucijų praktika, tokiais atvejais užtikrinanti veiksmingą asmenų teisių gynimą“, – akcentuoja K. Bubnytė-Širmenė.

Nusprendė iš anksto

Antras EŽTT sprendimas susijęs su garsiąja Ingos Rinau istorija, kuri teismuose su vokiečiu vyru kovojo dėl dukters globos. Byloje konstatuota, kad Lietuvos politikai nederamai kišosi į moters dukters globos bylą, o teisėsauga neužtikrino teisinio proceso.

Strasbūro teismas mergaitei ir jos tėvui Michaeliui Rinau priteisė 30 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė Lietuvai padengti 93 tūkst. 230 eurų bylinėjimosi išlaidų.

V. Nekrošiaus aiškinimu, šiuo atveju vienai iš šalių nebuvo užtikrintas sąžiningas teisinis procesas, todėl Lietuva buvo apkaltinta. Anot pašnekovo, tiek politikai, tiek kai kurie teisėsaugos institucijų vadovai tąkart nesistengė išnagrinėti bylos aplinkybių ir iš anksto nusprendė, kaip ji turėtų būti sprendžiama.

„Visiems buvo aišku, kad vokietis yra kiaulė, o moteris – didvyrė. [...] Politikai bėgiojo ir aiškino, kaip neleis vokiečiui pasiimti vaiko. Motina įsijungė į tą chorą, matydama, kad viskas yra labai palanku. Vertinant šią bylą, skirtingai nei pirmojoje, šioje byloje didvyriai labai aiškūs. Sprendime visi įvardyti pavardėmis. Man labai norėtųsi, kad iš mano mokesčių šią 120 tūkst. susimokėtų jie patys, bet, deja, taip neleidžia mūsų teisinė sistema“, – kalba V. Nekrošius.

V. Mizaro manymu, už tam tikrų nuomonių reiškimą laisvai visuomenė turi prisiimti duoklę ir suprasti, kad už klaidas visi turi atsakyti.

Visiems buvo aišku, kad vokietis yra kiaulė, o moteris – didvyrė

„Viskas prasidėjo dėl sistemingo kišimosi ir nurodinėjimo, su kuo vaikas turi gyventi. Tai pasireiškia visuomenės veiksmais. Galbūt nesutikčiau, kad kurie nors politikai turėtų už tai atsakyti, nes čia ir visuomenė yra labai aiškiai prisidėjusi. Tuo metu ją buvo ištikusi tam tikra isterija“, – primena V. Mizaras.

Aspektas, siejantis minėtas dvi bylas, akivaizdi visuomenės netolerancija, apibendrina K. Bubnytė-Širmenė.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


Taip pat skaitykite