Alternatyvioji medicina Lietuvoje bus uždrausta, liaudies medicinos atstovai bus persekiojami, o gyventojai negalės net gydytis vaistažolėmis – tokia informacija buvo paskleista po alternatyviąją mediciną reglamentuojančio įstatymo priėmimo Seime.
Kitąmet įsigaliosiantis Papildomos ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymas bus pirmasis Lietuvos istorijoje, bandantis reglamentuoti šią sritį. LRT FAKTAI aiškinasi, kas iš tikrųjų laukia alternatyviu gydymu užsiimančių specialistų ir tuo besidominčių gyventojų.
Prasidės raganų medžioklė?
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sveikino naująjį įstatymą, kuris esą turėtų apsaugoti gyventojus nuo apgavikų, tačiau, paskelbus apie jo priėmimą, netruko atsirasti komentarų, lyginančių jį su raganų medžiokle, palankia „farmacijos pramonei“.
Buvo nuogąstaujama, kad įstatymu nepavyks reglamentuoti alternatyviosios medicinos metodų dėl jų įvairovės: tokiu gydymu gali būti įvardijamos ir, pavyzdžiui, pirties paslaugos arba įvairios dvasinės praktikos, meno terapija.
Didžioji dalis kritikos skirta įstatymo nuostatai, kad tokią mediciną praktikuojantys asmenys turės būti įgiję aukštąjį išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.
Baiminasi perteklinio reguliavimo
Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų vadovas Valdas Bauža skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje gali veikti apie 20 tūkst. alternatyvius gydymo būdus praktikuojančių asmenų. Pasak jo, daugumai prisitaikyti prie naujos tvarkos ir tęsti veiklą legaliai bus sunku, gal net išvis neįmanoma pirmiausiai dėl reikalavimo turėti medicininį išsilavinimą.
„Gresia nutraukti šią veiklą, nes įstatymas, kaip parašyta, numato, kad netradicine medicina, sveikatingumu, sveikatos rekreacija galės užsiimti tik žmonės, kurie turi aukštąjį medicininį išsilavinimą, o jam, kaip žinoma, reikia 4, kai kuriais atvejais ir 15 metų.
Jei žmonės norės mokyti sporto užsiėmimų, SPA, pirčių, jogos, meditacijos, turės turėti medicininį išsilavinimą. Tai labai pertekliniai, ribojantys reikalavimai: turėtų pakakti bazinių medicininių žinių, tokių kaip anatomija, pirmoji pagalba“, – teigė specialistas.
Pasak V. Baužos, padėtį apsunkins ir tai, kad esą licencijas gauti galės tik juridiniai asmenys, prisidės ir kiti reikalavimai, kaip kad higienos normos, civilinės atsakomybės draudimas.
Grėsmė liaudies medicinai
V. Bauža sako, kad alternatyviosios medicinos bendruomenė nesijaučia esanti išklausyta įstatymų leidėjų ir pačios SAM: įsigaliojus įstatymui, licencijas išduos komisijos, kuriose nebus pakankamai alternatyviosios medicinos ekspertų.
„Noras yra ne apginti nuo šarlatanų, bet net apskritai uždrausti tą mediciną. Mes patys esame suinteresuoti apsaugoti žmones nuo tokių [šarlatanų], galime ir patys tai padaryti, buriamės į asociacijas, yra įsteigti Sveikatos rūmai, galėtų būti numatyta savireguliacija, ir mes patys įvertintume tų žmonių kompetencijas, ar jie kompetentingi, ar pasimokę savaitę puola padėti žmonėms“, – sako jis.
Anot V. Baužos, alternatyviosios medicinos specialistai neprieštarauja, kad būtų vertinami moksliškai, netgi sveikintų tyrimus apie šių metodų efektyvumą, tačiau naujoje tvarkoje įžvelgia grėsmę.
„Klausimas, kaip gydytojai, kurie šiuo metu net nepripažįsta, kad alternatyvioji medicina yra, gali vertinti kompetencijas, dalykus, kurių nesupranta ir laiko nepriimtinais. <...> Gydytojai kalba, kad [studijų metu] juos moko ne tik kad nepripažinti, net ir neigti netradicinę mediciną“, – aiškina jis.
Pasak jo, neaiškios ir reguliavimo ribos.
„Mes visi žinome, kad liepžiedžių arbata sveika nuo persišaldymo ar temperatūros, tai ar kaimo žolininkės dabar turės įgyti medicininį išsilavinimą?“ – retoriškai klausė V. Bauža.
Ministerija: pirkti liepžiedžius turguje bus galima, lauks pereinamasis laikotarpis
„Tai nėra šio įstatymo objektas“, – apie tai, ar, įsigaliojus įstatymui, bus galima pirkti ir parduoti vaistažoles turguje, LRT FAKTAI komentavo sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.
„Yra dalykų, kurių poveikį tradiciškai žinome, – jie kaip buvo, taip ir bus. Jei jūs nueisite į turgų ir močiutė ten pardavinėja <...> ir pirksite sau arbatai – nepainiokime, tai tikrai nebus alternatyviosios sveikatos priežiūros [reguliavimo įstatymo] objektas. Kiekvienas gali pirkti savo nuožiūra ir savo rizika.“
Jis patvirtino, kad įstatymu siekiama, kad sveikatos paslaugas teiktų tik atitinkamą išsilavinimą turintys specialistai, esą ir bazinių žinių apie mediciną nepakanka tam, kad taip besigydančiajam nebūtų pakenkta. Tačiau, viceministro teigimu, reforma nebus drastiška – pereinamasis laikotarpis, per kurį bus galima gauti atitinkamą kvalifikaciją, truks iki 2024 m. pabaigos.
„Tiems žmonėms yra suteikta galimybė atitikti tuos reikalavimus ir toliau teikti tas paslaugas, kurias teikia dabar“, – sakė viceministras.
Pereinamasis laikotarpis numatytas įstatymo 25 straipsnyje.
Įmonės steigti neprivaloma, tačiau higienos normas atitikti reikės
A. Šešelgis taip pat patikino, kad licencijas galės gauti ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys.
Tačiau bus būtina atitikti higienos normas, kurios bus reglamentuotos SAM Akreditavimo tarnybos. (Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos – LRT).
Vis dėlto LRT susisiekus su šios tarnybos direktore Nora Ribokienė, ji teigė, kad šiuo metu komentuoti įstatymo negali, nes licencijuoti įgaliota institucija dar nėra paskirta, o rengiant įstatymą šios įstaigos atstovai taip pat nedalyvavo.
Tuo metu A. Šešelgis sutiko, kad ne visi, šiuo metu savo veiklą vadinantys „medicina“, gaus akreditacijas.
„Yra labai daug veiklų, kurios abejotina, ar pateks po papildomos ir alternatyviosios sveikatos priežiūros pavadinimu“, – sakė jis.
Žada, kad bus konsultuojamasi
Nepaisant to, viceministras patikino, kad, įgyvendinant naująją tvarką, bus atsižvelgta į alternatyviosios medicinos bendruomenės poreikius.
„Pirmas darbas po to, kai įstatymas bus pasirašytas prezidento ir įsigalios, bus Plėtros komiteto sukūrimas.“
Tai numatyta ir naujajame įstatyme.
„Į tą komitetą bus pakviesti kompetentingi žmonės iš valstybės, savivaldybės ir mokslo, studijų institucijų, įvairių asociacijų, ir jie spręs, ar viena, ar kita veikla pagal tam tikrus kriterijus, kuriuos jie patys ir pasiūlys, ar ta veikla priskiriama [medicinai], ar ne.
Net universitetai: ir Klaipėdos universitetas, kuris priima studijuoti alternatyviosios medicinos specialistus, ir Vilniaus universitetas, žinome, labai domisi, neabejojame, kad ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas turi specialistų, kurie domisi tais metodais, kurie nebuvo reglamentuoti iki šiol.
Akreditavimo klausimas nebus [sprendžiamas] „patinku-nepatinku, pripažįsta-nepripažįsta“ [principu], yra kriterijai, juos atitinki arba ne ir pradedi savo veiklą. Vyksta procesas, visi geranoriškai padeda, jei reikia papildomos informacijos ar dokumentų. Bus vadovaujamasi geranoriškumo principu“, – sakė viceministras.
Vienpusiška ir šališka informacija
Galimai dėl to, kad naujasis įstatymas pirmą kartą reglamentuos alternatyviąją mediciną, baiminamasi nepagrįsto šios srities suvaržymo. Paaiškėjo, kad specialistams tikrai reikės būti įgijus aukštojo mokslo kvalifikaciją, tačiau įstatyme numatytas ir pereinamasis 4 metų laikotarpis. Įstatyme taip pat numatyti ir mechanizmai – Plėtros komitetas, leidžiantys įtraukti į alternatyviosios medicinos apibrėžimą daugiau sričių.
