Lietuvoje

2020.01.20 09:56

Aplinkos teršėjams Kaune – nulinė tolerancija

LRT.lt2020.01.20 09:56

Kaunas – upių miestas, tačiau šis titulas – ne vien pasididžiavimas. Per keletą pastarųjų metų vienas po kito surengti reidai parodė, kad esama gyventojų, kuriems upeliai miesto centre tampa ne pasigėrėjimo objektu, o kanalu buitinėms nuotekoms nuleisti. Tai įrodo ir neretai juntamas nemalonus kvapas, sklindantis nuo Girstupio upelio ir jo intako Gričiupio, sakoma pranešime spaudai.

Ieško naujų sprendimų

Didžioji dalis Gričiupio ir Girstupio upelių teka po žeme ir tik nedidelė dalis išnyra į paviršių ties Gričiupio parku ir A. Mickevičiaus slėniu. Jis buvo sukanalizuotas dar sovietmečiu ir būtent ši priežastis ypač apsunkina darbus bandant nustatyti teršėjus.

Nebe pirmus metus Kaune egzistuojanti problema pamažu juda iš mirties taško. Kauno miesto savivaldybė kartu su Aplinkos apsaugos departamento specialistais ir bendrove „Kauno vandenys“ šią savaitę vyksiančiame pasitarime ieškos daugiau galimų alternatyvų, kaip iš esmės spręsti šių upelių taršos problemą.

Ieško galimų pažeidėjų

Tuo metu Kauno savivaldybės atstovai kartu su Gričiupio ir Žaliakalnio seniūnijų darbuotojais bei Viešosios tvarkos skyriaus specialistais jau kelerius metus vykdo reidus, lankydami nuosavus namus, kurių kaimynystėje vingiuoja Gričiupio upelis. Daugumos jų šeimininkai nesudarę sutarčių su bendrove „Kauno vandenys“ dėl pasijungimo prie nuotekų tinklų, todėl siekiama patikrinti, ar visur tvarkingai veikia vietinės nuotekų sistemos.

„Pasitaikė išties įtartinų atvejų. Pavyzdžiui, vienas gyventojas pateikė kvitą, esą kaip tik prieš kelias dienas iš jo namuose įrengtos vietinės kanalizacijos buvo išvežti du kubiniai metrai nuotekų. Jis niekaip negalėjo prisiminti, kada prieš tai paskutinį kartą darė tą patį. Tuo metu vandens skaitikliai rodo, kad šis namų ūkis kas mėnesį suvartoja vidutiniškai 20 kubinių metrų vandens. Skirtumas daugiau nei akivaizdus“, – pasakojo Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Aleksandras Beliavičius.

Pasak jo, ne visi gyventojai geranoriškai sutinka įsileisti tikrintojų komandą, nors nekyla abejonių, jog žmonės tuo metu yra namuose. Kauniečiams, neatvėrusiems durų, asmeniškai siunčiami kvietimai atvykti į savivaldybę ir suteikti visą reikiamą informaciją. Tokie reidai bus tęsiami ir ateityje.

Išeitis – miesto tinklai

„Siekiame ir toliau stiprinti gyventojų sąmoningumą ir atsakomybę, todėl ir toliau skatinsime juos vengti aplinkos teršimo ir jungtis prie miesto tinklų, o į piktybiškai įspėjimų nepaisančius teršėjus žiūrėsime principingai – jų lauks baudos“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.

Kauno miesto švaros ir tvarkos taisyklės numato, kad gyventojai, individualiai tvarkantys nuotekas, privalo užtikrinti valymo įrenginių priežiūrą ir pasirūpinti jų išgabenimu, o vos tik atsiradus galimybei (įrengus nuotekų tinklus gatvėje), nuotekų sistemą prijungti prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų.

Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai įspėja, kad už Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą Administracinių nusižengimų kodeksas numato įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – iki 600 eurų.

Dar griežtesnę atsakomybę už gamtai padarytą žalą gali taikyti aplinkosaugininkai. Pirmąsyk sučiuptas aplinkos teršėjas atsipirks 60 –300 eurų bauda, o pakartotinu atveju ji gali siekti iki pusantro tūkstančio. Be to, daugmaž tiek gali būti įvertinta ir žala gamtai, kurią taipogi privalu atlyginti. Kartais tam tikrai atvejais gali užtraukti net baudžiamąją atsakomybę su laisvės atėmimo bausmėmis.