Lietuvoje

2020.01.20 12:19

Dėl klimato kaitos Lietuvoje gali nelikti eglių, daugėti parazitų

Aistė Valiauskaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.01.20 12:19

Praeitą savaitę klimatologė Audronė Galvonaitė LRT RADIJUI pasakė: žiemos šiemet jau nebus, buvo prognozių, kad paskutinį dešimtadienį gali pašalti, bet jos pasikeitė. Praėję metai, 2019-ieji, buvo rekordinių karščių metai visame pasaulyje – tai šilčiausi metai nuo temperatūros stebėjimų pradžios.

Lietuvoje šiemetę besniegę žiemą žmonės miškuose randa grybų, žibuoklių, soduose ima žydėti kitos gėlės. Tačiau džiaugtis tuo nereikėtų. Tai klimato kaitos padariniai. Ir blogųjų kur kas daugiau.

Anot klimatologų, Lietuvoje daugės parazitų, įvairių naujų invazinių rūšių, eglėms augti čia gali būti per karšta.

O pasaulyje dėl šylančio klimato tik daugės tokių stichijų kaip Australijos gaisrai. Europa užsibrėžusi iki amžiaus vidurio tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Bet ar pavyks ir ar to pakaks?

Dygsta grybai ir gėlės, bet džiaugtis nereikėtų: blogųjų klimato kaitos padarinių – kur kas daugiau

Pavilnyje gyvenanti Marytė negali atsistebėti – viduržiemį jos sode sprogsta žiedai. Tai augalai, kurie turėtų žydėti vos ne po pusmečio: „Va va, pažiūrėkit – žiedai. Hiacintai tikrai vėlyvi pavasariniai sukrauti žiedai.“

Moteris džiaugiasi, kad kai taip šilta, pavyksta sutaupyti šildymui, tačiau supranta – kone 10 šilumos sausį – nenormali situacija.

Iš klevų jau apie porą savaičių varva sula. Paprastai ji pradeda tekėti, kai oro temperatūra pakyla maždaug penkiais laipsniais virš nulio. „Geriausi iš pietinės pusės, kur pašildo“, – paaiškina Marytė.

Žmonės miškuose randa grybų. Pasiūlymas ieškoti žibučių žiemą – visiškai įgyvendinamas – jų gyventojai jau rado.

Aktyvus darbas jau vyksta ir bitynuose – pluša ir bitės, ir bitininkai. Tik šie bijo, kad per anksti prasidėjusį sezoną bitės nenuvargtų.

Meteorologai skelbia, kad praėję 2019-ieji buvo šilčiausi metai Lietuvoje nuo tada, kai imta stebėti temperatūrą. Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,8 laipsnio šilumos, taigi per pastarąjį dešimtmetį temperatūra sušilo beveik 2 laipsniais.

Atrodo, kad ir sausis bus rekordiškai šiltas. Anot klimatologo Arūno Bukančio, šalyje klimato kaita pirmuosius požymius ėmė rodyti seniai – prieš 30 metų.

„Karščio bangos – vienas iš tokių akivaizdžiausių klimato kaitos padarinių, kurios dažnai užplūsta šiaurietiškus rajonus kaip Lietuva, Baltijos regionas, temperatūra šoka iki 30–35 laipsnių“, – sako VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros klimatologas.

Keisis fauna ir flora. Nors ir šilta, palmių auginti nepavyks – vasarą dienos per ilgos, žiemą – per trumpos. Tačiau dėl klimato kaitos šalyje daugės kenkėjų, kurie platina ligas, pavyzdžiui, erkių. O per Kalėdas savų eglių galime ir nebeturėti – jos nyksta.

„Iš pietų ateina naujų rūšių, kartais jas vadiname invazinėmis, ekosistemose atsiranda nestabilumas – naujų rūšių skverbimasis, kuris dažnai išstumia senąsias rūšis. Jau joms pasidaro per karšta. Geriausias pavyzdys – eglės, kurios arealas ir eina per Lietuvą. Dabar, kadangi aukšta temperatūra, joms susidaro nepalankios augimo sąlygos“, – teigia A. Bukantis.

Tik Lietuva čia visai neišskirtinė. Pastarasis dešimtmetis – pats karščiausias pasaulyje per beveik du amžius. Praeiti metai – antri pagal šiltumą po 2016-ųjų. Surinkti duomenys rodo, kad 2019-aisiais vidutinė temperatūra buvo 1,1 laipsnio didesnė nei laikais iki pramonės revoliucijos, o tai – netoli pusantro laipsnio ribos, kurios peržengimas turės lemtingų padarinių pasaulio gamtai.

Netrukus vasarą važiuoti į pietines šalis taps visiškai nepatrauklu – apkritai ten gyventi net vietiniams, jei klimatas ir toliau taip kais, taps nebeįmanoma.

„Pasidaro tikrai kritinės sąlygos regionuose, kur buvo tarp 30 ir 40, dabar gali pasiekti ir 41–42 ir taip toliau, – sako A. Bukantis. – Iškyla didelė grėsmė jautrioms žmonių grupėms, kaip pagyvenę žmonės, kaip vaikai, kurie tikrai sunkiai pakelia aukštą temperatūrą. Manoma, kad subtropiniai kraštai jau nebus ir tokie turistams patrauklūs.“

Viso pasaulio dėmesį prikaustę Australijos gaisrai dėl klimato kaitos gali kartotis ir kitur. Pasaulio meteorologijos organizacija įspėja, kad šiemet ir ateityje galima tikėtis daugiau tokių ekstremalių gamtos reiškinių.

Dėmesio klimato kaitai – vis daugiau. Švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg pernai gavo ne vieną apdovanojimą. Jos rengiami protestai išaugo į organizaciją „Penktadieniai už ateitį“, kuri rengia masinius mokinių ir studentų protestus visame pasaulyje – jie vyko ir Lietuvoje.

Vyriausybė patvirtino atnaujintą kovos su klimato kaita planą, kuriuo Europos Komisijai įsipareigoja iki 2030-ųjų dešimtadaliu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Per dešimtmetį norima iki beveik pusės padidinti atsinaujinančių išteklių dalį Lietuvos energetikoje.

Už aplinkosaugą ir vandenynus atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad siekiant numatytų tikslų, Lietuvoje didžiausių pokyčių reikės transporto, energetikos ir žemės ūkio sektoriuose.

„Tos valstybės narės, kurios degina anglis, skalūnus, jos galėtų tvariai pereiti prie kitų energetinių šaltinių, – kalbėjo V. Sinkevičius. – Antras dalykas, iš kurio daugiausiai laimės Lietuvos piliečiai, tai renovacija. Šiandien dienai namų būklė labai prasta.“

Europos lyderiai neseniai sutarė iki 2050-ųjų tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu, kur anglies dioksido į atmosferą išmetama ne daugiau, nei pašalinama, tačiau V. Sinkevičius sako, kad mažinti CO2 išmetimą pasiruošę ne visi: „Visa pramonė paremta dideliu CO2 išmetimu, tai labai sudėtinga įgyvendinti perėjimą, tam reikia didelių pokyčių. Kai kurios šalys narės, kai kurios įmonės nepasiruošusios.“

Vis dėlto net ir Europai pasiekus savo tikslą, anot kritikų, pasaulinei temperatūrai tai turės menkos įtakos – viena Kinija į atmosferą išmeta beveik tris kartus daugiau šių dujų nei Europa. Jungtinės Valstijos lapkritį paskelbė, kad traukiasi iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo.

Dygsta grybai ir gėlės, bet džiaugtis nereikėtų: blogųjų klimato kaitos padarinių – kur kas daugiau