Valdančiųjų koalicinė taryba nusprendė, kad Jaroslavas Narkevičius vertas likti susisiekimo ministru, o J. Narkevičiui tarybos žodis pasirodė svarbesnis nei prezidento. Kaip ir šiuo metu tautos nemėgstamiausio politiko Ramūno Karbauskio palaikymas svarbesnis, nei politiko, kuriuo labiausiai pasitiki visuomenė, prezidento Gitano Nausėdos, žodžiai, kad jis neturi nei moralinių savybių, nei kompetencijos eiti šias pareigas.
Iškart po tokio sprendimo tapo aišku, kad į prezidentūrą J. Narkevičius jau neįžengs, tačiau R. Karbauskis gavo kvietimą atvykti pasikalbėti dėl tolesnio darbo. Po pokalbio „valstiečių“ vadas tikino, kad jokios konfrontacijos tarp prezidentūros ir Seimo nėra, pasakojo apie taikos pypkę ir išgirdo iš prezidento, kad jis taikos pypkių nerūko, kai nuomonės skiriasi iš esmės.
O jo nuomonė dėl J. Narkevičiaus nesikeičia. Vadinasi, nerūkantis R. Karbauskis pypkę rūkė vienas. O tada ir iki naujų karo laužų ne taip toli, nes konflikto priežastys niekur nedingo, o ir garantijų, kad neatsiras naujų, – nėra.
„Vertinu neigiamai. Manau, ministras tikrai pradėjo savo veiklą chaotiškai, – susisiekimo ministro J. Narkevičiaus darbą įvertino G. Nausėda. – Aš nematau perspektyvų šitam žmogui dirbti, pirmiausia jis – ne ministro lygio žmogus.
Na ko dar reikia kokių dar reikia įrodymų, siekiant pasakyti, kad šitas ministras netinka šitoms pareigoms ir turėtų trauktis? Žmonės tiesiog privalo apsispręsti, ar jie yra moralės ir politinio korektiškumo, padorumo teritorijoje, ar jie tiesiog lipdo kažkokius lipdinius.“
Prieš du mėnesius prabilęs apie susisiekimo ministro J. Narkevičiaus keliamą chaosą, prezidentas toną vis griežtino. Galiausiai, pasak G. Nausėdos, J. Narkevičiaus likimas tapo valdančiųjų moralės klausimu.
Po truputį daugėjo ir argumentų. J. Narkevičius išvaikė nepriklausomą Lietuvos pašto valdybą ir paskyrė iš sau pavaldžių žmonių, tada sustabdė Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų privatizavimą, nors jų rekonstrukcijai reikia 3 milijonų.
Konferencijoje Abu Dabyje pranešimą turėjęs skaityti J. Narkevičius nepasirodė, esą bendravo su šeichu, bet vakarieniavo už valstybės įmonės pinigus. Kol savo butą Vilniuje nuomojo, ministrui skirtame Seimo viešbučio bute gyveno dukra.
Į skandalus įsivėlė ir premjeras. Vyriausybė Susisiekimo ministerijos siūlymu iš rezervo skyrė papildomus 300 tūkst. eurų kelių remontui Vilniaus rajone. Kone visi pinigai teko Smiglių kaimo Upės gatvei, kurioje gyvena premjeras, asfaltuoti.
Iš valdančiųjų J. Narkevičiui skambėjo tik pagyrimai.
Pats J. Narkevičius, vardydamas, ką tokio įspūdingo padarė, sako, kad ėmėsi susisiekimo sektoriaus strategijos, reorganizavo pavaldžias įmones, patvirtino „Via Balticos“ projektą ir… asfaltavo žvyrkelius.
„Mes pasirašėme sutartį su agentūra ir vykdome pasiruošimą ruošimo ilgalaikės strategijos, – tvirtina ministras. – Žvyrkelių programos realizavimas, žinome, kad tikrai atsilieka nuo Vyriausybės kriterijų – mes paspartinome pasiruošimą ir esame pasiruošę realizuoti.“
Taigi ir ilgai žadėtas galutinis sprendimas dėl ministro mažai ką nustebino – J. Narkevičius lieka. Po tokio žingsnio G. Nausėdos žvilgsnis krypsta į patį premjerą.
„Premjeras dabar neša susisiekimo ministrą ant savo rankų per upę, kurioje yra daug politinių nuotėkų ir klausimų tik daugės, problemų čia tikrai yra“, – po koalicinės tarybos sprendimo pareiškė prezidentas.
G. Nausėdos pasitikėjimas premjeru etikos sargų rankose – ar jie nutars, jog Sauliaus Skvernelio keliuko asfaltavimo ypatumai ne visai skaidrūs. Tačiau R. Karbauskis, rodos, Valstybinės tarnybinės etikos komisijos sprendimą iš anksto atmeta.
„Koks bebūtų VTEK vertinimas, mums jis nesukels pasitikėjimo“, – teigė jis.
„Ar neatsitiks taip, kad vieną dieną pradėsime kalbėti, kad ir teismo sprendimai mūsų neįpareigoja nieko?“ – pakomentavo G. Nausėda.
Jei prezidentas pareikštų nepasitikėjimą S. Skverneliu, R. Karbauskis tikina, kad premjerą apgintų Seime: „Saulius Skvernelis paprašys parodyti, ar yra pasitikėjimas ar ne, neabejoju tuo, kad Seimas tą pasitikėjimą išreikš Vyriausybės vadovu.“
Politologai turi paaiškinimą, kodėl „valstiečiai“ taip elgiasi su prezidentu.
„Bent dalis valdančiųjų ryžto nepaklusti prezidentui yra, ko gero, pakankamai aiškus suvokimas giliai širdyje, kad jie per kitus rinkimus bus nušluoti ir todėl reputacijos klausimas nesvarbus, todėl galima pasilikti susikompromitavusį J. Narkevičių ir likusį laiką praleisti valdžioje, besirūpinant savo reikalais, galimas daiktas asfaltuojant kelius saviems“, – komentuoja MRU Komunikacijos instituto direktorius Virginijus Valentinavičius.
„Viena vertus, taip, tai yra korta, kuri gali suveikti, bet viskas priklausys nuo interesų konflikto dydžio, – teigia VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius. – Viena pusė, antra pusė – šioje Vyriausybėje labai nedaug liko ministrų, kurie neturėjo konfliktų ir kurių nesvarstė VTEK. VTEK jų atžvilgiu priėmė neigiamas išvadas.“
Anot politologų, daugiau svertų G. Nausėda nelabai turi. Pagrindinį – tiesiog neskirti J. Narkevičiaus ministru, jau praleido.
„Prezidento situacija yra sudėtinga tuo, kad jei jis dar labiau griežtins savo toną, kalbėdamas apie tai, kad ministras J. Narkevičius turi pasitraukti iš posto, o valdantieji toliau ignoruos jo poziciją, jis atrodys vis silpnesnis“, – sako VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
O politologas Mindaugas Jurkynas svarsto, kad prezidentas savo galias gali panaudoti ne tiesiogiai prieš valdančiuosius, bet pavyzdžiui, neskirti į postus tam tikrų jų siūlomų asmenų, taip pat teikti daugiau savo pasiūlymų, kurie nesutaptų su Vyriausybės pozicija.
„Pareigūnų skyrimai, pritarimai ambasadoriams ir kiti dalykai – tai personalijų, asmenybių klausimai gali iškilti, nekalbant apie tai, kad jei Vyriausybėje bus sprendimų, kurie gali atsidurti po prezidento padidinamuoju stiklu, atitinkamai kritika gali atsirasti ar atsirasti įvairių iniciatyvų“, – teigia jis.
Anot politologų, vyksta valdžių Šaltasis karas. Bendrauti su J. Narkevičiumi G. Nausėda neketina. Jis nekviestas į šią savaitę vykusį susitikimą dėl europinių pinigų. Prezidentūros durys susisiekimo ministrui – uždarytos.
„Jei aš išreiškiau nepasitikėjimą konkrečiu žmogumi, būtų daugiau nei keista, jei žmogus ateitų lyg niekur nieko ir svarstytų klausimus Prezidentūroje“, – paaiškino prezidentas.
Tik pačiam J. Narkevičiui nuo tokio smūgio visai neskauda: „Jei vertinčiau savo situaciją įsižeidimo kriterijais, tai tikrai buvo progų labai daug, bet stengiuosi nuo asmeninių emocijų nusišalinti.“
Emocijomis vadovautis nenori ir prezidentas, į prezidentūrą pakvietęs R. Karbauskį, sutarti, kaip dirbs toliau. Po susitikimo „valstietis“ buvo nusiteikęs optimistiškai.
„Jei išsireikštume metaforomis, tai, jei būtų rūkymas kokios nors taikos pypkės – tai galima vadinti labai konstruktyviu pokalbiu, labai geru, ir tiktai reikia visiems suprasti, jokios konfrontacijos tarp prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės nėra“, – po susitikimo patikino „valstiečių“ lyderis.
R. Karbauskio optimizmą prezidentas greitai apramino savo feisbuko paskyroje: „Klausimais, dėl kurių yra esminių nuomonės skirtumų, taikos pypkės nerūkomos. Taip pat nekeičiu savo nuomonės susisiekimo ministro atžvilgiu.“
