Lietuvoje

2020.01.19 21:45

Rinkimų kartelė – 3 nepavyko, 4 per daug

Dovilė Javinskaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.01.19 21:45

Šią savaitę paaiškėjo – valdantiesiems pritrūkus balsų, Seimo rinkimų kartelė liks 5 proc., nors mestos milžiniškos „valstiečių“ pajėgos kautis su prezidento veto. Politologai sako, kad buvo veikiama greituoju būdu, siekiant sau palengvinti sąlygas dėl 3 proc. kartelės įteisinimo. „Yra toks dėsningumas, kad rinkiminių sistemų pertvarkų iniciatoriai labai dažnai pralošia“, – mano profesorė dr. Ainė Ramonaitė.

Visiems frakcijos nariams buvo liepta dalyvauti balsavime, dėl to aplinkos ministras buvo priverstas daugiau nei valandą vėluoti pas prezidentą. Deja, nepavyko – vos vienas balsas skyrė juos nuo savo valios įteisinimo.

Politologai sako, kad buvo veikiama greituoju būdu, siekiant sau palengvinti sąlygas patekti į kitos kadencijos Seimą, greičiausiai, 4 procentai – taip pat daug, kaip ir likę galioti 5, nes R. Karbauskis iškart pranešė, kad jų frakcija nepalaikys įregistruoto siūlymo pamėginti įteisinti 4 procentus.

Tiek prezidentas, tiek politologai dėl demokratijos palaikytų kitą idėją – atsisakyti vienmandačių, tačiau daugiau demokratijos siekę valdantieji ir prieš tokį variantą. Greičiausiai dėl tos pačios priežasties – naudingiausia tai būtų ne jiems.

„Valstiečių“ kova su Nausėdos veto – bevaisė: vieno balso pristigusį balsavimą Seime palydėjo opozicijos plojimai

Valdantiesiems priklausantys laisvo mandato Seimo nariai daug laisvės balsuojant negavo. „Valstiečių“ pirmininkas R. Karbauskis prieš balsavimą prisipažino, kad savo frakcijos narius įspėjo – „valstiečiai“ privalo balsuoti prieš prezidento veto – taip esą sutarta, tačiau susitarimo laikėsi ne visi. Iš „valstiečių“ frakcijos narių balsavime nedalyvavo Darius Kaminskas ir Virginijus Poderys, iš „socialdarbiečių“, kuriems kartelė itin aktuali – užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Petras Čimbaras ir Artūras Skardžius. Vieno iš jų balso ir pritrūko valdančiųjų vilčiai išpildyti.

„Be abejo, būtų sustiprėjusios galimybės dabar esančioms silpnoms partijoms, kaip Socialdemokratų darbo partijai ar suskilusiems liberalams, taip pat naujoms partijoms, kurias ketinama registruoti, ar iš bebyrančios „Tvarkos ir teisingumo“, ar iš pono Juozaičio kuriamų partijų pusės ir panašiai, tai visi politiniai nykštukai būtų įgavę daugiau pasitikėjimo ir bent dalis jų būtų patekę į Seimą“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius dr. Tomas Janeliūnas.

Pagal naujausius „Baltijos tyrimų reitingus“, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausiu metu, į parlamentą patektų konservatoriai, socialdemokratai, „darbiečiai“, „valstiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Liberalų sąjūdis. Nesumažinta kartelė per aukšta taptų ir duris į Seimą užtrenktų Lenkų rinkimų akcijai bei Centro partijai „Gerovės Lietuva“. Net ir 3 procentų kartelės dabar būtų neįveikusi Laisvės partija, Lietuvos laisvės sąjunga-liberalai, „socialdarbiečiai“.

„Aš nesuprantu, kaip valdantieji nemato patys to. Būtent kartelės jie nesugebėjo sumažinti dėl to, kad kartelė pakankama, kad būtų daug partijų parlamente. Jiems reikėjo suvaldyti 4-ias frakcijas, bet ne vieną frakciją. Tai aišku, pritrūko tų balsų. Jeigu būtų viena frakcija, bet tam reikia didesnių kartelių ir mažiau partijų, būtų galėję ir nuleisti, toks paradoksas“, – sako VU TSPMI docentas dr. Mažvydas Jastramskis.

R. Karbauskis lygiai taip, kaip nesėkmingai žadėjo laimėti visus rinkimus, nesėkmingai žadėjo atremti ir prezidento veto. Visgi, sumažinus kartelę, anot politologų, jis veikiausiai būtų pagelbėjęs koalicijos partneriams, bet ne savo partijai užtikrintai laimėti rinkimus.

„Aš būčiau norėjus pamatyti, kaip atrodytų ta 3 proc. kartelė ir kas būtų išlošę ir pralošę. Nes yra toks dėsningumas, kad iniciatoriai rinkiminių sistemų pertvarkų labai dažnai pralošia“, – mano VU TSPMI profesorė dr. A. Ramonaitė.

Kalbinti politologai vieningai sutaria: moderniai ir demokratiškai rinkimų sistemai didžiausias kliuvinys – vienmandatės apygardos. Tai per savo patarėjus yra akcentavęs ir prezidentas Gitanas Nausėda, kai užsiminė apie vienmandačių naikinimą.

„Pasiūlymas geras ir racionalus, tik bijau, kad mūsų visuomenė to nepriims. Nes visuomenėje keistas įsitikinimas, kad vienmandatininkas geresnis. Turiu įtarimą, kad tas įsitikinimas atėjęs iš sovietmečio, kai balsuojama už žmogų“, – sako A. Ramonaitė.

Tačiau valdantieji, o ir pats R. Karbauskis, prieš vienmandačių naikinimą – demokratijos rinkimuose būtų pagausėję, jei kartelė būtų sumažinta, apie tai esą pasisakyta ir Venecijos komisijoje – nepriklausomų konstitucinės teisės ekspertų. Pagal Venecijos komisiją, aukštos kartelės be atstovavimo palieka rinkėjus. Tačiau tokius aiškinimus politologai vadina manipuliacijomis. Mat komisija aiškiai pasakiusi, kad nerekomenduojama keisti rinkimų sistemos, kai iki jų lieka mažiau nei metai.

„Mažesnės kartelės funkcionavimas, jei tai būtų tik proporcinė sistema padidintų visuomenės atstovavimo lygį. Bet kai vienmandatėse apygardose, tas manipuliavimas 3–5 procentais – demagoginis, nes tai iš esmės nepakeis demokratinio atstovavimo“, – mano T. Janeliūnas.

M. Jastramskis teigia, kad reikėtų baigti manipuliuoti.

„Jie norėjo sumažinti kartelę, kad padidėtų demokratija, o vienmandatėse išvis kartelė 50 proc. Tai viskas tuo pasakyta“, – sako jis.

Anot „Baltijos tyrimų“ vadovės, panaikinus vienmandates, būtų eliminuotas protesto balsas – kai balsuojama ne už, bet prieš kandidatą.

„Valstiečių“ rėmėjas praeituose rinkimuose dažniau rinkosi „valstiečių“ kandidatą vienmandatėj nei daugiamandatėj, balsavo prieš kitą, išėjusį į antrą turą kandidatą ir dažniau prieš konservatorių“, – sako Rasa Ališauskienė.

Būtent racionalių ir bendrų diskusijų politologai ir sako pasigendantys iš šios kadencijos valdančiųjų.

„Viena iš pagrindinių problemų ir buvo, kad toks rimtas klausimas kažkaip keistu būdu priiminėjamas ir svarstomas, tarsi specialiai darant priešingai, negu politologai sako. Čia ne dėl to, kad norim susireikšminti, bet rinkimų projektas yra savotiškas inžinierinis projektas“, – teigia A. Ramonaitė.

Neįveikus prezidento veto, pasirodė mišrios grupės parlamentarų siūlymų kartelę mažinti ne taip drastiškai – po procentą nuo reikalaujamų. Tačiau net ir mažesnės kartelės norėję valdantieji tam nepritaria. Esą jei mažinti, tai pagal Europos Tarybos rekomendacijas – iki 3 procentų. Tokių demokratijos siekių nuoširdumą, anot politologų, Seimo nariai įrodytų, jei sistemą keistų ne greituoju būdu, o likus 4-eriems metams iki rinkimų. Kita vertus, o gal tie 4 proc. „valstiečiams“ ir jų satelitams niekuo negelbsti, kam tada remti tokį projektą?