Lietuvoje

2020.01.17 23:13

Vytautas Sinkevičius kritiškai žiūri į siūlymą mažinti amžiaus cenzą, norintiems patekti į Seimą

Žygintas Abromaitis, Kristina Jackūnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.01.17 23:13

Liberalų sąjūdis grįžta prie siūlymo mažinti amžiaus cenzą norintiems patekti į Seimą. Pasak partijos pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, kandidatuoti galėtų 21 metų sulaukę jaunuoliai. Esą tokia riba yra daugelyje Europos Sąjungos šalių, o jaunimas galėtų įnešti naujų idėjų Seime. Pastarąjį kartą ribą mažinti iki 23-ejų bandyta prieš penkerius metus, bet nesėkmingai. Parlamentinių partijų lyderiai sako, kad yra pasiruošę diskusijoms.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad Seime reikėtų šviežesnių idėjų, todėl grįžtama prie minties leisti į Seimą kandidatuoti sulaukusiems 21-erių.

Panorama. „Grigeo Klaipėda“ skandalas: pareikšti prokurorų kaltinimai, tačiau kaltinamųjų sąrašas dar gali plėstis

„Tokia yra, sakykime, Europinė tendencija, tokia yra tendencija ir Lietuvoje. 2018-aisiais metais mes keitėme įstatymą ir leidome dalyvauti rinkimuose į savivaldybių tarybas jaunesniems asmenims. Šiandieną į Europos Parlamentą gali kandidatuoti 21-erių žmonės, o štai į parlamentą vis dar turime vieną aukščiausių kartelių visoje ES“, – teigia politikė.

Dabartinis Seimo narių amžiaus vidurkis siekia apie 50 metų, o jauniausiai Seimo narei – 29-eri. Liberalaus jaunimo pirmininkės Teresės Škutaitės teigimu, dar pernai į savivaldybių tarybas kandidatų jaunuolių buvo per šimtą, bet vietą tegavo viena aštuoniolikmetė.

„Lietuvoje išties veikia nemažai puikių politinių organizacijų jaunimui. Taip pat jaunimas gali priklausyti partijoms, padėti kitiems politikams rinkimuose, dirbti pas kitus politikus, taigi tos patirties vienaip ar kitaip yra. O iš kitos pusės, niekad nesu linkusi nuvertinti jaunų žmonių“, – sako ji.

Valdančiajai daugumai priklausantys Seimo nariai sako, kad šiuo klausimu reikia daugiau diskusijų.

„Aš manau, kad tikrai reikėtų tą padaryti, tačiau blogai yra tai, kad tai visiškai populistiškas pasiūlymas. Tai jie su niekuo nesitarė. Bent jau už pirmą pasiūlymą turėtų balsuoti 85 Seimo nariai. Jau nekalbu apie visą procedūrą. Šiais metais to nepadarysi“, – teigia Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Liberalų sąjūdžio kolegos opozicijoje, Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai siūlymą vertina atsargiai.

„Kalbėjome apie tai, kad yra nemažai ES valstybių, kurios leidžia savivaldoje dalyvauti nuo 16 metų, pavyzdžiui, Austrija ir dar keletas kitų. Tai be abejonės diskusijos vyksta – jaunų žmonių įtraukimas į rinkiminį procesą. Kalbant apie patirtį – aš esu sutikęs, 21-erių metų žmonių, kurie turi daugiau patirties negu kai kurie Seimo nariai ir būna atsakingesni. Bet daugiau žiūriu į tai, kaip diskusinį pasiūlymą“, – tikina TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Pasak profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus, rengiant Konstituciją 25-erių metų riba pasirinkta todėl, kad tokio amžiaus žmogus jau turi patirties ir reikiamų žinių.

„Įsivaizduokite, trečio kurso studentas, neturi dar pats pajamų, priklausomas nuo šeimos, dabar jis balsuoja, priima sprendimus, kurie lemia visą valstybės raidą. Žiūrėčiau į tai skeptiškai truputį. Manyčiau yra kitų būdų įtraukti jaunus žmones į valstybės valdymą“, – teigia profesorius.

Pritarus Konstitucijos pakeitimui, įstatymas galiotų ne šiems, o 2024-ųjų Seimo rinkimams.