Vilniaus policijai vis dar nepavyksta užčiuopti galimai pagrobtos mergaitės pėdsakų. Vertindama dingusių vaikų mastą Lietuvoje, Seimo narė Dovilė Šakalienė pasakoja apie atvejus, kuomet vaikai yra atiduodami į užsienį vagiliauti už degtinės butelį ar tiesiog patenka į sutenerių rankas.
Gausios policijos pajėgos Vilniuje tebeieško galimai pagrobtos mergaitės, tačiau paieška rezultatų neduoda. Anksčiau sakyta, kad iki šiol niekas nesikreipė į policiją dėl dingusio vaiko. Policija sako tirianti visas versijas ir nurodo gavusi daug atsiliepimų dėl ketvirtadienį paviešinto fotoroboto asmens, kuris gali turėti reikšmingos informacijos apie šį atvejį, tačiau šio piliečio asmenybė nenustatyta.
Seimo narės D. Šakalienės teigimu, Lietuvoje per metus dingsta apie 1000 vaikų. Anot jos, tokiai mažai šaliai šis skaičius yra gana didelis.
„2018 metais dingo 979 vaikai, o surasti 801. Ankstesniais metais dingo daugiau nei 800. Vis dėlto dingusių vaikų skaičius kasmet yra didelis ir ne visi randami. [...] Šiuo metu ieškomas vienas vaikas. [...]
Situacija gerėja, nes komunikacija tarp tarnybų yra vis geresnė. [...] Anksčiau, kai šeimos, patiriančios socialinę riziką, kraustydavosi iš vieno rajono į kitą, vaikai dažnai būdavo pametami, nes niekas taip ir nesuskaičiuoja, kiek toje šeimoje mažų vaikų. Dingimai būdavo susiję ir su tokiais liūdnais atvejais, kai už degtinės butelį vaikai būdavo atiduodami į užsienį vagiliauti ir elgetauti“, – pasakoja D. Šakalienė.
Paklausta, ar dingę vaikai dažnai atsiduria užsienyje, Seimo narė sako, jog praėjusiais metais taip nutiko tik kartą, tačiau neretai gaunama informacijos iš užsienio apie atvežtus iš Lietuvos vaikus, kurių čia net nepasigendama.
„Čia kuriozas, kai užsienio teisėsauga atranda vaikus, kurių Lietuvoje net neieško“, – teigia D. Šakalienė.
Tėvai bijo pranešti
D. Šakalienės teigimu, neretai tėvai, baimindamiesi būti pasmerkti ar net netekti vaiko, nepraneša apie galimą vaiko dingimą tarnyboms.
„Kai kurie populistiški Seimo nariai 2018-ųjų pabaigoje ir 2019-ųjų pradžioje sukėlė panikos bangą, prieštaraujančią objektyviai statistikai. Įgyvendinus Vaikų apsaugos reformą, atimtų vaikų skaičius sumažėjo tūkstančiu. Tai reiškia, kad tarnybos tiksliau identifikuoja, jei yra problema.
Nors sakoma, kad sovietmetis buvo seniai, žaizdos yra gilios. Žmonės nepasitiki valstybės institucijomis. Toliau eina įvaizdžio klausimas, esą, kaip aš atrodysiu, kai prisipažinsiu, kad vaikas pabėgo, kad aš su juo nesusitvarkau. Tam tikra dingusių vaikų grupė yra nuolat pabėgantys vaikai, o tėvai gėdijasi ir bijo kreiptis pagalbos. Arba yra tiek prisigėrę, kad nemato, jog vaikas pabėgo ar jo vardo nepamena“, – kalba D. Šakalienė.
Anot pašnekovės, yra atvejų, kuomet vaikai randami landynėse ar pas prekeivius narkotikais.
„Globos namai yra medžioklės zona suteneriams. Yra atvejų, kai dėmesio pasiilgusios ar besijaučiančios vienišos merginos tampa be galo lengvu taikiniu“, – priduria Seimo narė.
