Lietuvoje

2020.01.20 13:14

Vyriausybės sumanymas dėl ministerijų vertinamas dvejopai: vieni mato didžiulę klaidą, kiti – galimybę sutaupyti

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.01.20 13:14

Nors valdantieji rado kandidatą į ekonomikos ir inovacijų ministrus, plano jungti minėtą Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (EIM) su Energetikos ministerija (EM) neatsisako. Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas mano, kad ministerijų sujungimas reikštų, jog valdantieji atsisako vieno strateginių Lietuvos tikslų – energetinės nepriklausomybės siekio.

Tuo metu ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad mažesnis institucijų skaičius galėtų optimizuoti darbus, mat dabar ministerijos tiesiog „tampo paklodę į savo pusę“.

Praėjusių metų lapkritį ekonomikos ir inovacijų ministrui Virginijų Sinkevičiui tapus eurokomisaru, EIM liko be vadovo. Valdantieji nesiskubino surasti pamainos V. Sinkevičiui ir tik šių metų sausio viduryje įvardijo kandidatą į ekonomikos ir inovacijų ministrus – premjero Sauliaus Skvernelio patarėją Luką Savicką. Tiesa, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad yra svarstoma ir daugiau kandidatūrų, kurios kol kas neįvardijamos.

Nepaisant to, valdančiosios koalicijos lyderiai pastaruoju metu vis garsiau prabyla apie ministerijų sujungimo planus. Ministras pirmininkas praėjusią savaitę užsiminė apie ministerijų sujungimą, funkcijų perskirstymą. S. Skvernelis minėjo Energetikos, Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijas. Tiesa, anot jo, minėtos ministerijos iki Vyriausybės kadencijos pabaigos dar dirbs atskirai.

Ministro paskyrimas nepadėtų taško

LRT.lt kalbintas premjero S. Skvernelio patarėjas kovos su korupcija, ryšių su Seimu ir strateginės komunikacijos klausimais Skirmantas Malinauskas tikino, kad, nepaisant to, jog kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus jau surastas, EIM ir EM sujungimo klausimas lieka šios Vyriausybės politinėje darbotvarkėje.

„Iš tiesų ministerijų jungimas lieka darbotvarkėje, apie jį galima diskutuoti, bet, be abejo, tai yra gana ilgas procesas ir, greičiausiai, ši Vyriausybė, net jeigu ir būtų priimti sprendimai, jo užbaigti negalėtų. Taip pat, kalbant apie ministerijų jungimą, reikia pasižiūrėti į tai, ar tai būtų tikslinga, priimtina, nes Energetikos ministerija šiuo metu tikrai valdo daug svarbių temų, kalbant ir apie sinchronizaciją, ir apie terminalo klausimus. [...]

Ekonomikos ir inovacijų ministro kandidatūra dar turi būti suderinta su prezidentu. Jeigu nuomonės sutaps, šis asmuo bus paskirtas ministru. Tačiau tai neužbaigia klausimo dėl to, ar ši ministerija, kaip atskira ministerija, turi būti“, – aiškino S. Malinauskas.

Premjero patarėjas priminė, kad ministerijų sujungimo tikslas užfiksuotas ir Vyriausybės programoje.

„Tai leistų mažinti biurokratinį aparatą, sutaupyti valstybei kaštus, tačiau reikia pasižiūrėti, koks yra kontekstas. Kai kuriais atvejais yra projektai, kurie kažkuriuo metu baigsis. Pavyzdžiui, sinchronizacijos projektas bus įgyvendintas, kai keisis politinis kontekstas, ir gali būti, kad ta pati Ekonomikos ir inovacijų ministerija galės visiškai savarankiškai kuruoti kai kuriuos energetikos klausimus“, – motyvus, kodėl reikėtų sujungti EIM ir EM, vardijo S. Malinauskas.

Ekspremjeras: valdžia siekia pridengti nesugebėjimą išspręsti personalijų klausimo

EM Lietuvoje įsteigta 1990 m. spalį, šaliai atkūrus nepriklausomybę. Ministerija panaikinta 1997 m., jos funkcijas perdavus Ūkio ministerijai. Galiausiai 2009 m., Vyriausybei vadovaujant konservatoriui Andriui Kubiliui, EM buvo atkurta.

LRT.lt kalbintas ekspremjeras pasakojo, kad EM reikėjo atkurti, mat Lietuva tuomet siekė išsivaduoti iš Rusijos energetikos monopolio.

„Mes laikėmės labai aiškios nuostatos, kad Lietuvos energetikoje reikėjo daryti milžiniškas reformas, išsivaduojant iš Rusijos monopolinių dujų tiekimų. Reikėjo reformų elektros srityje, statėme terminalą, bandėme statyti atominę elektrinę. Todėl mums buvo visiškai aišku, kad dėl efektyvaus valdymo ir lyderystės toje srityje mums reikia turėti atskirą, stiprią ministeriją, ir tai visiškai pasiteisino – Arvydo Sekmoko vadovaujama Energetikos ministerija darė didžiulius darbus“, – kalbėjo A. Kubilius.

Konservatoriaus manymu, energetikos srityje Lietuvos laukia dar ne vienas didelis darbas, tad, jo įsitikinimu, EM jungti su kita ministerija nereikėtų. A. Kubilius mano, kad valdantieji, kalbėdami apie ministerijų jungimą, iš tikrųjų bando pridengti nesugebėjimą surasti tinkamo kandidato į ekonomikos ir inovacijų ministrus.

„Lietuvos energetikos srityje laukia labai svarbus dar vienas tikslas, kurį dar mes buvome pradėję įgyvendinti, tai yra sinchronizacija. Šioje vietoje aš raginčiau Vyriausybę nekelti chaoso, kai laukia sunkūs darbai. Ypač dabar, kai tą chaosą norima sukelti, sprendžiant labai paprastą problemą, tai yra naujo ekonomikos ir inovacijų ministro paskyrimo problemą. Čia yra personalijų klausimas. Valdžia turi koncentruotis į personalijų klausimo sprendimą, o ne pridenginėti nesugebėjimą išspręsti šių klausimų“, – komentavo politikas.

Jis ragino nepamiršti, kad Lietuva ir toliau ketina priešintis Astravo atominės elektrinės projektui, tad, anot A. Kubiliaus, EM neturėtų pradingti.

„Tai yra visiškai neracionalus siūlymas dar dėl to, kai tai siūlo daryti Vyriausybė, kurios kadencija eina į pabaigą“, – atkreipė dėmesį buvęs premjeras.

Ragino nepamiršti – elektros perdavimo sistema tebevaldoma iš Maskvos

A. Kubiliaus Vyriausybėje energetikos ministru dirbęs (2009–2012 m.) A. Sekmokas pasakojo, kad dar iki 15-osios Vyriausybės ne vienoje nacionalinėje energetikos strategijoje akcentuoti svarbūs Lietuvai projektai: elektros jungtys su Lenkija, su Švedija, atominė elektrinė, gamtinių dujų terminalas ir kt. Siekiant šių projektų įgyvendinimo, anot A. Sekmoko, EM buvo atkurta. Be to, buvęs ministras, kaip ir A. Kubilius, akcentavo, kad tuomet Lietuvai buvo būtina siekti energetinės nepriklausomybės.

„Nes priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių ir integracija į Rusijos energetinę sistemą – tiek dujų, tiek ir elektros – buvo praktiškai absoliuti. Buvome beveik visiškai priklausomi nuo Rusijos šiuo klausimu. Tikslas buvo pasiekti energetinę nepriklausomybę. [...] Reikėjo ministerijos, kad šis ir kiti tikslai būtų įgyvendinti“, – LRT.lt pasakojo A. Sekmokas.

Buvęs ministras pripažino, kad nemažai svarbių energetikos projektų buvo pradėti įgyvendinti, tačiau tikrai ne visi.

„Pavyzdžiui, nepavyko įgyvendinti Visagino atominės elektrinės projekto, nebuvo įgyvendintas požeminės gamtinių dujų saugyklos projektas. Tačiau buvo visiškai pasiruošta integracijai į europinius dujų tinklus. [...] Kaip galutinis tikslas, galutinis taškas buvo visiškai integruotis į Europos elektros ir gamtinių dujų rinką ir infrastruktūrą. Štai šitas galutinis tikslas, į kurį visi minėti projektai vedė, iki šiol nėra pasiektas“, – svarstė A. Sekmokas.

Anot jo, kad ir kiek svarbių tikslų energetikoje spėta iki šiol pasiekti, Lietuva nėra visiškai integruota į Europos gamtinių dujų ir elektros rinką ir infrastruktūrą.

„Mūsų elektros perdavimo sistema tebėra valdoma iš dispečerinės Maskvoje“, – perspėjo A. Sekmokas ir pridūrė, kad Lietuva dėl to moka didžiulę politinę, energetinę ir saugumo kainą.

„Tai neleidžia mums atsiriboti nuo Astravo atominės elektrinės“, – pažymėjo pašnekovas.

A. Sekmokas neslėpė esantis įsitikinęs, kad, jo manymu, EM sujungimas su EIM taptų didele klaida, nes tokia reforma, buvusio ministro teigimu, reikštų kapituliaciją.

„Jeigu būtų panaikinta Energetikos ministerija, tai reikštų, kad tikslai, kurių buvo siekta, [...] nebūtų pasiekti, tai reikštų kapituliaciją. Tai reiškia, kad tikslo pasiekti energetinę nepriklausomybę būtų atsisakoma. Vienintelė prielaida nekapituliuoti – išlaikyti aiškią organizacinę struktūrą, kuri turėtų ir atsakomybę, ir priemones siekti strateginių energetikos tikslų.

Jeigu Astravas pradės veikti ir elektros jungtys su Astravu nebus išjungtos – prisiminkime, kad turime keturias elektros perdavimo linijas, kurių dvi eina tiesiogiai iš Astravo – tai reiškia, kad didžiuliai, galingi elektros srautai tekės į Lietuvą. Deklaracija, kad mes tos energijos nepirksime, viso labo tėra tik deklaracija“, – pažymėjo A. Sekmokas.

„Ministerijos panaikinimas indikuotų, kad ruošiamasi kapituliacijai“, – pridūrė buvęs energetikos ministras.

Mato netvarką: kuo daugiau ministerijų, tuo daugiau tikslų

LRT.lt kalbintas banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtino teigiamai vertinantis EM ir EIM sujungimo idėją. Tiesa, ekonomistas pabrėžia, kad įstaigų skubėti jungti kuo greičiau nevertėtų.

„Visų pirma, buvo iškeltas uždavinys padidinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, ypač nuo importo iš Rytų. Elektros, dujų jungtys, terminalas, perėjimas prie atsinaujinančių energetikos šaltinių, pertvarkos šildymo sektoriuje ir kiti projektai, manau, jau yra įgyvendinti. Aišku, ne visi. Bet energetikos svarba po truputį mažėja Lietuvoje. Turiu omeny, politikos lygmenyje. Energetika vis labiau siejama su regioninėmis, Europos Sąjungos rinkomis. Taigi manau, kad ateityje bus vis mažiau tikslinga turėti atskirą ministeriją“, – komentavo Ž. Mauricas.

Ekonomistas nepritarė A. Sekmoko nuogąstavimams, kad, sujungus EM ir EIM, gali kilti pavojus nukrypti nuo strateginių krypčių energetikoje.

„Tikslas nebūtinai susijęs su ministerijų skaičiumi. Tų tikslų būna daugiau, kai veikia daugiau ministerijų. [...] Ateityje energetika taps labiau depolitizuota, taip įtarčiau, ir tada bus svarbiau užtikrinti darbų efektyvumą, konkurencingumą. Bet ši funkcija yra glaudžiai susijusi su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kuruojamomis sritimis, tai manau, kad ilgainiui taps tikslingiau sujungti ministerijas“, – aiškino pašnekovas.

Ž. Mauricas tikino, kad ministerijų sujungimas sutaupyti daug lėšų valstybei nepadės. Anot jo, daug svarbiau – veiklos, aiškių funkcijų ir tikslų perskirstymas.

„Svarbiau nusistatyti bendrą kryptį ir tikslus, nes kartais būna taip, kad kiek yra ministerijų, tiek ir tikslų. Tikslų suvienodinimas nėra lengvas darbas, Vyriausybė ne visada sugeba tai padaryti, kartais biurokratinis aparatas viduje nesusikalba. Kuo daugiau ministerijų, tuo kiekvienas labiau stengiasi tempti paklodę į savo pusę. Dėl to kitą kartą, jei energetikos klausimai susiję su ekonomikos augimu, konkurencingumo didinimu, tai geriau jau turėti vieną ministeriją, kuri aprėptų tuos klausimus ir sritis“, – dėstė pašnekovas.