Lietuvoje

2020.01.16 17:36

Vilniuje kyla sergamumas skarlatina, daugiausia užsikrėtusių – vaikų darželiuose

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.01.16 17:36

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamentas patvirtino, kad sostinėje jaučiamas didesnis sergamumas skarlatina. Nuo sausio 1 iki 16 dienos Vilniuje yra registruoti 26 skarlatinos atvejai, iš jų kone absoliuti dauguma – 21 ligos atvejis – registruotas Vilniaus ugdymo įstaigose. 

NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos Ginretos Megelienės teigimu, iš 21 atvejo, registruoto ugdymo įstaigoje, vienas jų registruotas vienoje Vilniaus mokyklų, likę – vaikų lopšeliuose-darželiuose.

„Vienas skarlatinos protrūkis yra registruotas viename iš Vilniaus darželių, kur susirgo 3 vaikai“, – sakė G. Megelienė, tačiau ugdymo įstaigos nenurodė.

Palyginimui, per praėjusių metų tą patį laikotarpį buvo registruoti 32 skarlatinos atvejai. Susirgimų šia infekcine liga padažnėja būtent gruodžio–balandžio mėnesiais.

„Susirgimų skaičius nėra didesnis nei įprastai šiuo sezonu, jis labai panašus, bet sezoninis aktyvėjimas jaučiamas, ypač priklausomai nuo klimato, nuo oro sąlygų. Ypač liga plinta ugdymo įstaigose – čia yra didžiausias pavojus, nes nuo šios ligos nėra skiepijama, vaikai labai greitai užsikrečia vienas nuo kito“, – sakė G. Megelienė.

Požymiai: temperatūra, gerklės skausmai ir bėrimas

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) preliminariais duomenimis, pernai Lietuvoje sergamumas buvo didesnis nei užpernai. Užregistruoti 2,7 tūkst. skarlatinos atvejai ir tai yra 2,3 karto daugiau nei 2018 m.

Skarlatina – tai Streptococcus pyogenes bakterijos sukeliama infekcinė liga, kuri pasireiškia karščiavimu, angina ir tipiškais bėrimais odoje.

Skarlatinos inkubacinis periodas – 1–6 dienos, dažniausiai 2–3 dienos. Liga prasideda gerklės skausmu, karščiavimu, galvos skausmais, pykinimu, vėmimu. Po 12–48 val. išsivysto specifiškas bėrimas, kuris dažnai prasideda krūtinės srityje ir greitai išplinta po kūną apimdamas galūnes.

Bėrimas dažnai būna ryškesnis odos raukšlėse, ypač lenkimo vietose kaklo, kirkšnių, pažastų, alkūnių, kelių srityje. Bėrimas primena švitrinio popieriaus tekstūrą. Asmenims, sergantiems skarlatina, būdingas paraudęs veidas, išskyrus sritį aplink burną. Sritis aplink burną būna blyški.

Kiti skarlatinos simptomai: tonzilofaringitas, padidėję kaklo limfmazgiai, smulkios raudonos dėmelės ant gomurio (petechijos) ir avietinis liežuvis, kuris ligos pradžioje būna pasidengęs baltu apnašu.

Bėrimas praeina per 6-9 dienas. Išnykus jam gali pradėti luptis oda, intensyviausiai rankų ir kojų pirštų srityje.

Liga gydoma antibiotikais

ULAC duomenimis, skarlatina dažniausiai užsikrečiama sąlyčio metu su sergančio žmogaus seilėmis, nosies gleivėmis ar įkvėpus lašelių, kuriuos skleidžia infekuotas asmuo kosėdamas arba čiaudėdamas. Užsikrėsti galima geriant ar valgant iš sergančio asmens stiklinės, lėkštės. Yra nustatytų užsikrėtimo skarlatina atvejų per užkrėstą maistą. Skarlatina įmanoma užsikrėsti liečiant infekcijos pažeistas odos vietas.

ULAC nurodo, kad skarlatina dažniausiai nėra sunki liga, tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti komplikacijos: peritonzilinis/retrofaringinis abscesas, limfadenitas, ūmus sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, septinis artritas, meningitas, postreptokokinis glomerulonefritas, ūmus reumatas ir kitos. Gydant antibiotikais sumažėja ligos komplikacijų.

Susirgus rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, jis paskirs tinkamą gydymą. Paprastai infekcija gydoma antibiotikais.

Negydomas pacientas, sergantis skarlatina, kitus gali užkrėsti 2–3 sav. Jei vartojami antibiotikai, užkrečiamasis laikotarpis sumažėja iki 24 val.

Vienintelė apsauga – tinkama higiena

Nuo skarlatinos skiepų nėra, todėl, ULAC duomenimis, apsisaugoti nuo šios ligos sunku. Galima sumažinti riziką užsikrėsti ir susirgti skarlatina laikantis visų atsargumo priemonių. Tam, kad skarlatiną sukeliančių bakterijų nepatektų į organizmą, reikia dažnai plauti rankas, neliesti jomis veido, nekišti daiktų į burną, nevalgyti ant žemės nukritusio maisto, vengti kontakto su ligoniu.

Sergančiam vaikui patariama išskirti atskirus indus ir juos laikyti atskirai nuo kitų šeimos narių naudojamų įrankių.

Jei kuris šeimos narys serga skarlatina ar kitomis infekcinėmis ligomis, reikia dažnai vėdinti patalpas ir saugoti vaikus nuo artimo kontakto su sergančiuoju.

Aplinkai valyti ir dezinfekuoti naudojamas karštas vanduo ir buitinės valymo arba dezinfekcinės valymo priemonės. Valyti ir dezinfekuoti galima virinant, skalbiant, plaunant, šluostant. Valgymo indams, patalpoms valyti ir dezinfekuoti galima naudoti buitines priemones: šiltus muilo, geriamosios arba kalcinuotos sodos (20 g 1 litrui vandens) tirpalus arba specialias dezinfekcines indų, patalpų valymo arba dezinfekcines priemones.

Vaikai, susirgę skarlatina, neturėtų lankyti ugdymo įstaigos mažiausiai 24 valandas po pradėto gydymo antibiotikais.

Didesnis sergamumas pastebimas ir Jungtinėje Karalystėje

Persirgus skarlatina, įgyjamas imunitetas, tačiau galima susirgti ir kartotinai.

Nors skarlatina šiuo metu dažniausiai nėra gyvybei pavojinga liga, skarlatinos protrūkiai gali greitai išplisti sukeldami visuomenės nerimą.

Asmenys gali sirgti skarlatina daugiau nei vieną kartą, tačiau 80 proc. vaikų iki 10 m. susiformuoja ilgalaikis imunitetas streptokokiniams pirogeniniams egzotoksinams. Tarp vaikų iki vienų metų skarlatina diagnozuojama retai dėl antikūnų, gautų iš mamos.

Sergamumo skarlatina dinamika Lietuvoje yra svyruojanti. Per devynerius metus (2010–2018 m.) sergamumo rodikliai kito nuo 23,6 atv./100 tūkst. gyv. 2010 m. iki 99,2 atv./100 tūkst. gyv. 2014 m. 2019 metais sergamumo rodiklis siekė 97,9 atv./100 tūkst. gyv.

Per paskutinius dešimt metų (2008–2017 m.) Lietuvoje vidutiniškai kasmet užregistruojama apie 1 500 skarlatinos atvejų. Skarlatina dažniausiai diagnozuojama vaikams iki 10 m. Šios užkrečiamosios ligos atvejai ir protrūkiai dažniausiai nustatomi mokyklose, lopšeliuose darželiuose ir kitose institucinėse įstaigose.

ULAC duomenimis, paskutinį dešimtmetį (2008–2017 m.) įvairiose šalyse vėl registruojamas sergamumo skarlatina pakilimas. Jungtinėje Karalystėje kasmet buvo diagnozuojama po 3–4 tūkst. ligos atvejų. 2014 m. nustatytas neįprastas sergamumo pakilimas – užregistruota daugiau nei 14 tūkst. ligos atvejų. Sergamumo skarlatina pakilimas Jungtinėje Karalystėje tęsiasi ir toliau. Protrūkiai buvo registruoti mokyklose ir vaikų darželiuose.

Sergamumo pakilimas pastebėtas kitos šalyse: Vietname, Kinijoje, Honkonge, Kanadoje ir kt.

Iki 20 amžiaus susirgimai skarlatina, epidemijos, protrūkiai buvo plačiai paplitę pasaulyje. Mirštamumas nuo šios ligos buvo didesnis nei 30 proc. Tačiau dėl higienos sąlygų pagerėjimo ir antibiotikų vartojimo 20 a. viduryje mirčių nuo skarlatinos žymiai sumažėjo.