Tai – išskirtinis ir ypatingas atvejis, anksčiau taip nėra buvę, kalbėdama apie trečiadienio vakarą galimai dingusią mergaitę portalui LRT.lt sako Dingusių žmonių šeimų paramos centro atvejo vadybininkė Dovilė Dimšaitė. Tuo metu kriminologas Gintautas Sakalauskas sako, kad kol kas nėra pakankamai duomenų, todėl neatmetama nė viena galimo dingimo versija.
Vėlų trečiadienio vakarą Vilniuje sutelktos gausios policijos pajėgos – ieškoma galimai pagrobta 11–12 metų mergaitė. Ketvirtadienį tęsiamos mergaitės paieškos, vykdomas tyrimas. Kaip teigia Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, tai nestandartinė situacija, o tiriamos versijos svyruoja nuo vaiko pagrobimo iki melagingo pranešimo. Policija atskleidžia, kad yra rasta skirtingų daiktų, kurie galimai susiję su įvykiu.
Taip pat skaitykite
„Tai – tikrai vienetinis įvykis, kai taip atsitinka. Tokių atvejų, kaip šis, net nėra buvusių, (...) kad taip tiesiog pagrobiamas vaikas, kad užklijuojama burnytė, patalpinamas bagažinėje, kad niekas nepasigedo dingusio asmens – tuo šis atvejis ir yra ypatingas. Taip tikrai niekada nėra buvę, kad niekas nepasigestų. Šiuo atveju net nėra žinoma dingusio tapatybė“, – portalui LRT.lt sako Dingusių žmonių šeimų paramos centro atvejo vadybininkė Dovilė Dimšaitė.
Jos teigimu, apie žmogaus dingimą dažniausiai informuoja patys artimieji, o tai, kad šiuo atveju nėra žinoma nei galimai dingusios mergaitės tapatybė, nei jos artimieji, labai apsunkina paiešką.
Taip pat skaitykite
Pasak D. Dimšaitės, kol kas policija tiria ir analizuoja visus galimus atvejus, todėl negalima atmesti jokios pateiktos informacijos. Nors realiai kyla klausimas, ar pateikta informacija tikrai yra teisinga, visi suteikti duomenys pagerina paiešką, todėl į bet kokią informaciją reikia reaguoti rimtai.
D. Dimšaitė pabrėžia, kad suteikti informacijos būtina, tačiau tai negali trukdyti pareigūnų, kurie tiria šį atvejį, todėl nederėtų policijos užversti įvairia informacija ir įvairiais klausimais – informaciją tikrai galima sekti žiniasklaidoje. Apie tai kalbėjo ir policijos pareigūnai.
„Labai prašome visų, kurie siunčiate mums privačias žinutes, neklausinėti, kaip sekasi, ar yra naujienų, ar atlikome tam tikrus veiksmus, ar peržiūrėjome visas kameras, ar apklausėme visus liudytojus“, – buvo rašoma policijos pranešime.
„Tai ypatingas atvejis, todėl teikti šansų, kaip kas gali pasibaigti, yra labai sudėtinga. Kiekvienas atvejis labai individualiai baigiasi, bet dažniausiai tai baigiasi gerai, ačiū Dievui. Dingimo priežastys būna įvairios – ar vaikai patys pabėga, ar kas nors atsitinka“, – vardija D. Dimšaitė.
Moralinė panika kyla beveik visada
Kriminologas G. Sakalauskas sutinka, kad šis atvejis – vienetinis: „Neprisimenu, kad kažkas panašaus būtų buvę“, – pripažįsta kriminologas. Portalui LRT.lt G. Sakalauskas sako, kad kol kas nėra pakankamai duomenų, todėl neatmetama nė viena versija. Tai gali būti ir artimų žmonių konflikto aiškinimasis, tėvų ir mamų nepasidalijimas vaiku, taip pat tas variantas, kad mergaitę pagrobė visiškai svetimas žmogus, svarsto kriminologas.
G. Sakalauskas akcentuoja, kad aplinkinių reakcija ir pagalba yra svarbi, tačiau tai neturėtų išvirsti į paniką, kadangi jei visi mėgintų ieškoti mergaitės, tai tik dar labiau trukdytų policijai.
„Kartais jautrus pastebėjimas gali būti, bet dabar pulti ir ieškoti (nereikėtų – LRT.lt), tuo labiau, kad neaišku nei kur, nei ko ieškoti, nei kaip ieškoti. To nereikėtų daryti (...) Reikėtų leisti policijai dirbti savo darbą, ji turi savo metodus, savo tinklus, techniką, tikrai joks gyventojas jų neaplenks ir kažko naujo neišras. Reikia pasitikėti“, – pabrėžia specialistas.
Taip pat skaitykite
Anot G. Sakalausko, kilęs ažiotažas nėra naujas, kadangi kai kas nors nutinka, tokia moralinė panika kyla beveik visuomet, ypač mažiau brandžioje visuomenėje. Jis aiškina, kad tokiose situacijose žmonėms reikia kažkaip susigrąžinti saugumą, kurį jie praranda, kadangi staiga atrodo, jog ir jiems kyla grėsmė, niekas nepatikima, o kažkas atvažiuos ir pagrobs jų vaikus.
„Tikrai nereikėtų panikuoti ir kurti įvairiausių teorijų. Svarbiausia – jomis netikėti, nes yra tikrai daug jautrių žmonių, kurie pradeda kurti teorijas iš ažiotažo, baimės. Tada kiti tiki, jiems atrodo, kad tikrai staiga pasirodė nauja informacija, tada kaip sniego gniūžtė tai vis labiau rutuliojasi, kol išsirutulioja į nežinia ką. Tokių atvejų mes Lietuvoje jau turėjome ne vieną, būtų gerai, kad jų būtų mažiau“, – kalba G. Sakalauskas.
Kalbėdamas apie kilusias konspiracijos teorijas, kriminologas sako, kad gana įprasta, jog žmonės vadovaujasi fantazijomis ir atranda dalykus, kurių nėra buvę. G. Sakalauskas svarsto, kad policija gali gana greitai patikrinti, ar pranešimas netikras – užtenka apklausti kelis žmones, kurie sako tiesiogiai matę įvykį, o jei informacija tarpusavyje nedera, tada galima svarstyti, kad tai visiškai išgalvota. Tačiau kriminologas pabrėžia, kad šiuo atveju policija sureagavo tinkamai, todėl derėtų palikti darbą jiems.
G. Sakalauskas pripažįsta, jog kol kas sunku pasakyti, kiek šansų, kad mergaitė atsiras, ir kokia galimybė, kad tai – tikras pagrobimas. Viskas priklauso nuo aplinkybių, akcentuoja jis. Viena situacija, jei tai buvo šeimininis konfliktas, kita – jei koks nors kerštas, o dar kitokia situacija būtų, jei šis įvykis būtų prekybos žmonėmis atvejis. Tačiau tai – tikriausiai mažiausiai tikėtina versija, kadangi tai nutinka labai retai.
Pareigūnai toliau prašo atsiliepti vairuotojus, kurie sausio 15 d. nuo 18 iki 20 val. važiavo Karoliniškių ir Lazdynų mikrorajonais (ypač Laisvės prospektu ir Sausio 13-osios gatve), jei jų automobiliuose įrengti vaizdo registratoriai. Prašome vaizdo registratorių medžiagą išsaugoti ir susisiekti su policijos kontaktiniu asmeniu. Pareigūnai susisieks su pranešėjais.
Kontaktinis policijos asmuo – Eglė Šut, tel. Vilniuje 271 5060, el. p. egle.sut@policija.lt
Taip pat prašoma Sausio 13-osios g. gyvenančių asmenų, kurie sausio 15 d. nuo 18:50 iki 19:15 val. buvo toje vietoje ir turi bet kokios su įvykiu galimai susijusios informacijos, kreiptis į policiją. Svarbi bet kokia informacija.
