Lietuvoje

2020.01.16 10:40

Nevyriausybininkai kritikuoja Nacionalinį pažangos planą: pagrindinis tikslas yra pasirodyti ES

atnaujinta 11.06
ELTA2020.01.16 10:40

Nevyriausybinės aplinkosaugininkų organizacijos kritikuoja Vyriausybės rengiamą 2021–2030 metų Nacionalinį pažangos planą ir teigia, kad jame nėra numatyti esminiai pokyčiai aplinkos apsaugos sistemoje.

Aplinkosaugininkai, reikalaudami pokyčių, ketvirtadienį išsiuntė kreipimąsi į prezidentą, ministrą pirmininką ir Seimo pirmininką.

„Aplinkos apsaugos sistema rimtai serga, ir tai pasekmė to, koks yra valstybėS požiūris į aplinkosaugą. (...) Atsivertę nacionalinę pažangos programą, pamatėme, kad viskas, kas susiję su aplinkos apsauga, gražiai atskirta ir sudėta į šeštą tikslą. Vystyti ekonomiką – pirmas tikslas, vystyti transportą – penktas“, – kalbėjo nevyriausybines aplinkosaugines organizacijas vienijančios „Aplinkosaugos koalicijos” pirmininkė Lina Paškevičiūtė.

„Matome, kad pats pagrindinis tikslas yra teisingai pasirodyti ES. Mes aplinkosaugos turime tiek, kiek reikalauja ES, ir dar mažiau“, – pridūrė ji.

L. Paškevičiūtės teigimu, pagrindinis tikslas turi būti ne didinti aplinkosaugos kontrolę, o iš taršios ekonomikos pereiti į žiedinę ir netaršią.

„Iš principo reikia peržiūrėti planą, ir mes turime labai gerai suvokti, kad šiuo momentu linksniuojama aplinkosaugos kontrolė nėra vien tik tai, ko reikia. Tai minimumas. Sprendžiant dabarties iššūkius kontrolė nebepadės. Reikalingi rimti sisteminiai pokyčiai pervedant taršią ekonomiką į darnią ekonomiką. Tik tuomet, kai ūkinės ministerijos taps besirūpinančios aplinka, galėsime tikėtis rimtų pokyčių“, – sakė L. Paškevičiūtė.

Pasak jos, aplinkosaugininkų kreipimesi į šalies vadovus prašoma valstybiniu lygiu pripažinti, kad biologinės įvairovės ir klimato kaitos iššūkiai yra Lietuvos problema, taip pat siūloma atsakomybę už aplinkos apsaugą perkelti visai Vyriausybei, o ne tik Aplinkos ministerijai.

Tuo metu Darnaus vystymosi centro direktorius Liutauras Stoškus sakė, kad Nacionaliniame pažangos plane netinkamai atspindėtos miškų ir biologinės įvairovės problemos.

„Aplinkosaugininkai negali sutikti, kad miškų politika yra traktuojama kaip lentų politika. Šitas požiūris yra nepriimtinas. Turime miškus vertinti kaip ekosistemą, teikiančią įvairias paslaugas, tarp jų ir medienos.

Kitas dalykas – biologinė įvairovė. Ji, matyt, bus ta tema, kuri artimiausiais metais bus aktyviai aptariama su klimato kaitos problemomis. Duomenys rodo, kad mums nepavyksta pasiekti tikslų sumažinti biologinės įvairovės nykimą“, – sakė L. Stoškus.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto direktorė Žaneta Stasiškienė sakė, kad viena iš priemonių, siekiant taršią ekonomiką paversti žiedine, yra švietimas.

„Mes turime mokėti žiūrėti kitaip, sistemiškai, pripažinti, kad aplinka, jos kokybė, jos poveikis žmonių sveikatai, verslo vystymuisi yra neišvengiamas dalykas. (...) Kontrolė yra būtina, bet ir edukacija, kontrolė, švietimas yra būtini. Padėti spręsti problemas yra labai svarbu“, – sakė Ž. Stasiškienė.

Jos teigimu, naujos studijų programos, verslų ir savivaldybių regionų atstovų edukacija galėtų padėti siekti šių tikslų.

Lietuvos teisėsauga po atliktos operacijos antradienį paviešino nustačiusi, kad įmonei

„Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias. Skelbiama, kad aplinkai padaryta žala galėjo siekti ne vieną milijoną eurų.

Kita ekologinė nelaimė praėjusių metų spalį įvyko Alytuje, kur užsidegė padangų perdirbimo įmonės „Ekologistika” sandėliai. Gaisrą pavyko užgesinti po 10 dienų.

Populiariausi