Lietuvoje

2020.01.16 10:31

Rekordas: ugniagesiai džiaugiasi mažiausiu žūčių gaisruose skaičiumi, bet perspėja dėl žalingų įpročių

atnaujinta 10.54
Gytis Pankūnas, LRT.lt 2020.01.16 10:31

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) praneša, kad 2019-ieji tapo išskirtiniais metais, mat pernai žuvusiųjų gaisruose skaičius buvo pats mažiausias net tik per visą atkurtos nepriklausomos Lietuvos istoriją, bet ir per pastaruosius 37-erius metus.

PAGD duomenimis, 2019 m. Lietuvoje kilo 11 509 gaisrų. Palyginti su 2018 m., jų skaičius sumažėjo 2,9 proc. Pernai gaisruose žuvo 70 žmonių (2018 m. – 86), vaikų žūčių pavyko išvengti, o 164 gyventojai patyrė traumų. Tai, PAGD duomenimis, yra mažiausias žuvusių žmonių gaisruose skaičius per 37 metus.

„Tai yra rekordiškai žemas žuvusiųjų skaičius“, – ketvirtadienį spaudos konferencijos metu sakė statistiką pristatęs Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Prevencijos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurimas Gudžiauskas.

„Pernai iš gaisrų ugniagesiai išgelbėjo 147 žmones, iš jų – 11-ka vaikų“, – pridūrė A. Gudžiauskas.

Pasak PAGD atstovo, 2017 m. gaisruose žuvo 103 žmonės, 2018 m. – 86, pernai – 70.

„Žuvusiųjų mažėjimo tendencija pastebima nuo 2005 metų“, – tikino A. Gudžiauskas.

Anot jo, Lietuva gali pasidžiaugti savo rezultatais ir Baltijos šalių kontekste: žuvusių skaičius gaisruose 100-tui tūkst. gyventojų Latvijoje siekia 3,9 žmogaus, Estijoje – 3,29, Lietuvoje – 2,5.

Pasak A. Gudžiausko, statistika rodo, kad vis dėlto dažniausiai – 76 proc. – žmonės gaisruose žūsta savo namuose.

„Šioje srityje taisyklė „mano namai – mano tvirtovė“ negalioja“, – tikino PAGD atstovas.

PAGD duomenimis, dažniausiai žmonės gaisruose žūsta dėl neatsargaus rūkymo – pernai dėl to mirė 27 žmonės. 2019 m. dėl neatsargaus elgesio su ugnimi žuvo 11 asmenų, 10 – dėl elektros įrenginių gedimų ir eksploatavimo pažeidimų, 7 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 4 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimo, o po 2 – dėl transporto priemonių elektros instaliacijos gedimų ir dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimo, po 1 – dėl tyčinės žmonių veiklos. Dar 3 žmonių žūčių priežastys gaisre tikslinamos.

„Neatsargus rūkymas dažnai būna žūties priežastis, kai jis lydimas ir besaikio alkoholio vartojimo. Išvada tokia, kad žalingų įpročių ir neatsakingo gyvenimo būdo sustabdyti vien tik gaisrų saugos priemonėmis negalime“, – atkreipė dėmesį A. Gudžiauskas.

Dūmų detektoriai padeda, tačiau yra vienas „bet“

Kaip pasakojo A. Gudžiauskas, žuvusiųjų gaisruose skaičius mažėja dėl kelių priežasčių.

„Svarbiausia priežastis – žmonės įsirengia autonominius dūmų detektorius“, – pabrėžė PAGD atstovas.

Anot jo, žuvusiųjų gaisruose skaičius mažėja ir dėl ugniagesių prevencinių akcijų, dėl didėjančio ugniagesių profesionalumo, gelbėjant žmones, dėl to, kad gyventojai daugiau dėmesio skiria gaisrinei saugai.

A. Gudžiauskas, kalbėdamas apie autonominius dujų detektorius, pažymėjo, kad statistika rodo, jog 56 proc. namų ūkių Lietuvoje įrengti minėti prietaisai, tačiau yra vienas „bet“.

„Bet 6-iuose procentuose tų namų ūkių dūmų detektoriai neveikia, nes žmonės išsiima iš jų baterijas, pavyzdžiui, kai rūko namuose, kai kūrena krosnį“, – apie neatsakingą žmonių elgesį kalbėjo PAGD atstovas.