Reaguodama į LRT tyrimą Liberalų sąjūdžio pirmininkė sako, kad liberalai išskirtinės sėkmės Trakuose neturi. Pasak Viktorijos Čmilytės-Nielsen, savivaldybės įmonių vadovais dirba įvairių partijų atstovai, finansavimą gauna skirtingos įmonės.
Kai kurių politikų teigimu, LRT tyrimas atskleidžia nedidelių savivaldybių kasdienybę, kur nepotizmas arba savų įdarbinimas vis dar didelis.
„MG Baltic“ korupcijos byloje teisiamo Liberalų sąjūdžio pirmininkė sako, po LRT tyrimo atidžiai stebinti partijos kolegų elgesį ir bandanti išsiaiškinti situaciją dėl Trakų rajono merės Editos Rudelienės, kuri tik po žurnalistų klausimų suskubo deklaruoti vyro verslų.

„Tiesą pasakius, numatyti mažų savivaldybių specifika yra tokia, kad per ilgą laikotarpį galima surasti sąsajų ir galima suradus jas. Jos nelabai gražiai atrodo. Ar tame yra pažeidimų, tai čia jau yra atsakingoms institucijoms išsiaiškinti“, – sako Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.

Institucijos pažeidimų jau nustatė: etikos sargai konstatavo, kad Liberalų sąjūdžio Trakų rajono skyriaus pirmininkė Nijolė Lisevičienė jau du kartus neišvengė interesų konflikto. Miesto tarybai, kurios nare taip pat yra, tvirtinant jos vadovaujamo Trakų švietimo centro metinės veiklos ataskaitą, vėliau dar ir etatų sąrašą, nenusišalino nuo šių procedūrų.
„Jeigu asmeniui kyla interesų konfliktas dėl tam tikrų aplinkybių, tai jis privalo nusišalinti, jis privalo informuoti kartu sprendime dalyvaujančius asmenis, tai šiuo atveju savivaldybės tarybą dėl jam galbūt kylančio interesų konflikto“, – teigia VTEK atstovė Eglė Ivanauskaitė.
Etikos sargams kliūva ir liberalų partnerių Trakuose Lenkų rinkimų akcijos narių veikla. Komisija, tirianti susisiekimo ministro pietus už pavaldžių įmonių pinigus, aiškinasi ir tai, ar Jaroslavas Narkevičius
tinkamai deklaravo, kad dar vadovauja ir Lietuvos lenkų sąjungos filialo Trakų rajono skyriui.

„Nuo sausio pirmos įsigaliojo naujas Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo įstatymas, kurie privalės deklaruoti nori nenori savo viešus ir privačius interesus ir už tai numatomos ženklios baudos, jos tikrai yra padidintos“, – aiškina Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė.
„Tenka apgailestauti, kad savivaldybės po truputėlį pas mus virto grynai klaninės uždaros struktūros. Kai kuriais atvejais savivaldybės primena todėl ar dvarus, ar uždarosios akcinės bendrovės, ir čia vien tik dėl to, kad, mano galva, partijos nesilaiko tų deklaruojamų vertybių ir savivaldybės lygmeny, vadovaujasi tiktai žemiškais, asmeniniais, buitiniais interesais“, – mano Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Povilas Urbšys.

STT duomenimis, savivalda lieka viena labiausiai korupcijos paveiktų sričių. Čia pradedama kone pusė korupcinių tyrimų. Neretai išlipti sausiems iš balos ir neįkliūti įvairiems veikėjams savivaldybėse padeda įsikerojęs nepotizmas.