Lietuvoje

2020.01.15 17:15

Aistras keliantys siūlymai Lietuvoje atsisakyti vienmandačių apygardų – grėsmė ar žingsnis pirmyn?

Virginijus Savukynas, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.01.15 17:15

Pasigirdus prezidento patarėjų kalboms apie Seimo rinkimų sistemos reformavimą paliekant tik daugiamandates rinkimų apygardas ir renkant Seimo narius pagal sąrašus, parlamentarė Agnė Širinskienė teigia įžvelgianti grėsmę. O Seimo opozicijos lyderis Julius Sabatauskas ragina atsigręžti ir į kitus rinkimų modelius.

„Aš matau didžiulį pavojų mažų partijų atžvilgiu, nes partijos, nepatenkančios į parlamentą per kartelę, bent jau galėjo vienmandatėse apygardose, turėdamos lyderius, kurie yra mėgstami vietos žmonių, patekti į parlamentą. Tai užtikrindavo politinę įvairovę. Jeigu bus priimta tokia sistema, jiems šansų nebeliks. Aš manau, kad demokratijos nuo to tikrai nepadaugės“, – tikina „valstiečių“ atstovė A. Širinskienė.

J. Sabatauskas sako, kad vienmandatėse apygardose apie 80 proc. rinkėjų balsų keliauja „į šiukšlyną“, esą į antrą turą ateina ženkliai mažiau žmonių nei į pirmą.

„Tų 10–15 kandidatų, nepatekusių į antrą turą, rinkėjų balsai nėra atstovaujami, nes viską gauna vienmandatės nugalėtojas“, – pažymi J. Sabatauskas.

Anot Seimo opozicijos lyderio, tik Jungtinėje Karalystėje egzistuoja vienmandačių rinkimų sistema, kuomet išryškėja partijos lyderės, gaunančios visus mandatus.

„Konservatoriai, vadovaujami Boriso Johnsono, gavo didžiulę daugumą, kuriems nereikia su niekuo derintis priimant sprendimą dėl „Brexito“, – atkreipia dėmesį J. Sabatauskas.

Jo aiškinimu, Vokietijoje, Italijoje, Vengrijoje ir Lietuvoje taikoma mišri sistema – pusė parlamento renkama veinmandatėse apygardose, pusė – pagal sąrašus, o likusiose šalyse taikoma proporcinė sistema, kuomet, anot jo, užtikrinamas daugiapartiškumas.

„Ir mažos partijos gali gauti (vietą – LRT.lt), netgi tam tikros regioninės partijos“, – tikina Seimo opozicijos lyderis.

Reaguodama į J. Sabatausko pasisakymus, A. Širinskienė atkreipia dėmesį, kad, nors ir Vokietijoje yra 5 proc. barjeras, egzistuoja tam tikri saugikliai mažoms partijoms.

„Užtenka, kad žemių rinkimuose iš vienos partijos praeitų trys žmonės ir 5 proc. kartelė nebetaikoma. Tačiau ką tokioje didelėje valstybėje reiškia tie trys žmonės? Tai labai nedidelis dalykas. Pavyzdžiui, Austrijoje šių žmonių skaičius dar mažesnis – pakanka vieno partiečio, patenkančio per žemių rinkimus, kad nebūtų taikomas rinkimų kartelės procentas daugiamandatėje apygardoje“, – kalba Seimo narė.

Skatina diskusiją

Pasak Seimo opozicijos lyderio, kalbėti apie naują rinkimų sistemą reikėtų dar prieš 2024-ųjų rinkimus.

„Ši praktika neturėtų būti ydinga. Pažiūrėkite, kiek rinkimų įstatymų buvo pakeista pernai prieš Europos Parlamento ir prezidento rinkimus“, – pastebi J. Sabatauskas.

A. Širinskienė atkerta, kad 2000-aisiais, likus trims mėnesiams iki rinkimų, rinkimų sistema taip pat buvo pakeista.

„Konservatoriai pasižiūrėjo, kad jiems yra labai sunku antrajame ture laimėti vienmandatėse apygardose, todėl liepos mėnesį buvo sugalvota totaliai pakeisti rinkimų sistemą – dingo antrieji turai“, – primena pašnekovė.

Politologas Lauras Bielinis pritaria, jog reikia diskutuoti dėl galimų rinkimų sistemos alternatyvų. Nors Lietuvoje rinkimų sistema veikia, anot jo, visada matomi priekaištai iš vienos ar kitos politinės jėgos. Politologo manymu, rimta diskusija leis suformuoti naują rinkiminę koncepciją, kuri būtų patogiausia Lietuvai.

„Aišku tik viena, kad įstatymo keitimas prieš rinkimus suponuoja paprastą išvadą: tie, kurie daro keitimą, nori laimėti patogesnes galimybes rinkimuose sau ir savo partneriams, todėl galbūt ir šis pasiūlytas rinkimų sistemos keitimas būtų tinkamas, bet ne šiuose rinkimuose, o dar po kadencijos. Bet koks keitimas prieš rinkimus turi daugiau politinį interesą, nei realų norą pagerinti rinkimų sistemą“, – akcentuoja L. Bielinis.

Pasak A. Širinskienės, diskusijoje privalo būti įvertinti visi faktoriai, pradedant tuo, kad Lietuvos visuomenė ypač skeptiškai vertina daugiamandates apygardas, baigiant tuo, jog vienmandačių kandidatų ryšys su apygarda yra kur kas glaudesnis.

Kartelės mažinimo neatmeta

Jeigu norima naikinti vienmandates apygardas, A. Širinskienės manymu, kartelės mažinimo klausimas – gyvybiškai svarbus.

„5 proc. kartelė tikrai negali būti, nes politinių ir partinių pažiūrų atstovavimas žmonėms tikrai gerokai sumenks“, – pažymi A. Širinskienė.

Kadangi Seimo rinkimai įvyks šiemet, pasak J. Sabatausko, visos diskusijos bus suvestos į rinkiminės kampanijos skatinimą.

„Nepamirškime, kad yra įvairių rinkimų sistemų. Kalbant apie proporcinę rinkimų sistemą, visi įsivaizduoja, kad Lietuvoje yra viena apygarda. Nieko panašaus – daugelyje valstybių yra daug apygardų ir mandatų skirstymo metodas skiriasi. Toks, koks yra Lietuvoje, yra ne visose valstybėse. [...] Apie tai galėtume diskutuoti vėliau. Nereikia piešti baubų, kurių nėra.

Geriau kalbėkime apie tai, kad nepavyko nesąžiningas korupcinis metodas savo partnerius tempti už ausų ir leisti jiems dalyvauti. Negana to, kad partijai buvo duotas finansavimas iš biudžeto, kuri nedalyvavo rinkimuose, o po to bandyta jiems sumažinti reikalavimus“, – kalba J. Sabatauskas.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


Populiariausi

Saulius Skvernelis

Lietuvoje

2020.08.12 14:58

Skvernelis: Europos sostinių reakcija į įvykius Baltarusijoje yra nuvilianti ragina imtis sankcijų; atnaujinta 15.34