Lietuvoje

2020.01.15 15:28

Verygos planas: greitoji mieste atvyktų per 15, kaime – per 25 minutes

Laura Adomavičienė, LRT.lt 2020.01.15 15:28

Trečiadienį surengtoje konferencijoje Greitosios medicinos pagalbos (GMP) srities problemoms aptarti sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pristatė idėją, kaip Lietuvoje veikiantį GMP tinklą suefektyvinti. Vietoje šiandien veikiančių 49 GMP įmonių siūloma įsteigti 5 centrus, kurie koordinuotų GMP paslaugas visoje Lietuvoje. 

GMP centrai pagal siūlomą modelį būtų steigiami Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Jie valdytų apie 200 GMP taškų, iš kurių būtų vykstama pas pacientus. Šiam modeliui ministrą įkvėpė Latvijos pavyzdys, kur GMP paslaugos teikiamos centralizuotai, per 1 centrą.

„Pamodeliavome ir pažiūrėjome, per kiek laiko turėtų atvykti GMP į iškvietimo vietą. Lietuva yra maža šalis, net ne visai vidutinis miestas amerikiečių masteliais. Tačiau šiandien mes turime 5 proc. Lietuvos visai nepadengtos GMP pagal reikalavimus. Todėl pabandyta pamodeliuoti. Jeigu mes manytume, kad reagavimas kaime būtų ne vėliau kaip 25 min., o mieste – per 15 min., pagal sudarytą žemėlapį šalyje turėtų būti apie 200 brigadų taškų. Šiandien jų yra 94“, – sakė ministras.

Jis pridūrė, kad dabartinis brigadų išdėstymas yra neefektyvus ir neleidžia dalies gyventojų pasiekti laiku. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) skaičiavimais, GMP stotys tinkamai neaptarnauja apie 5 proc. šalies teritorijos. Labiausiai kenčia mažų miestelių, gerokai nutolusių nuo didesnių centrų, gyventojai.

„Latviai turi vieną įstaigą su padaliniais. Darbuotojai dirba regionuose, kaip dirbo, bet dirba vienoje įstaigoje, kuri viską koordinuoja: srautus, standartus, automobilius, darbuotojų kvalifikaciją. Mūsų siūlymas – persitvarkyti taip, kad GMP būtų organizuojama bent 5 regionų principu, jeigu politiškai negalime išspausti vieno. Idealu būtų turėti vieną puikiai funkcionuojantį centrą. Pacientai gautų operatyviau pagalbą, būtų tinkamas brigadų išdėstymas, efektyviau žmogiški ištekliai naudojami. Būtų paprastesnis mechanizmas, būtų paprasčiau rūpintis darbuotojų kvalifikacija, pritaikyti vieningesnį standartą“, – vardijo ministras.

Apie GMP srityje šiandien vyraujantį chaosą liudija ir Valstybinės darbo inspekcijos atliktas tyrimas. Apklausus 37 GPM įmones paaiškėjo, kad iš trijų asmenų suformuotas brigadas turi tik Vilniaus, Kauno ir Panevėžio GMP įmonės. Kitur dirba po 2 darbuotojus, tačiau tokio skaičiaus negana – mat tenka kelti, nešti sunkų pacientą link automobilio. Stuburo traumos yra neretas reiškinys GMP darbuotojų tarpe.

Lietuvoje veikiančios GMP stotys naudoja skirtingą darbo įrangą, automobilius, skirtingai vertinami rizikos veiksniai, skirtingai sprendžiami kvalifikacijos kėlimo klausimai. Dalyje įmonių naudojama įranga pacientui nešti yra nepatogi daugiabučių laiptinėse. Ne visų įmonių darbuotojai yra apmokyti, kaip elgtis pavojingose situacijose: užpuolimo metu, esant seksualiniam priekabiavimui ir kitose.

Kelia darbuotojų stygiaus klausimą

Idėja centralizuoti GMP stočių valdymą sudomino konferencijoje dalyvavusius visos Lietuvos GMP srities atstovus. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė pabrėžė, kad GMP įstaigų centralizacija tokiam mažam kraštui kaip Lietuva būtų naudinga ir tai padėtų efektyviau ne tik pacientams laiku gauti GPM paslaugas, bet ir koordinuoti įstaigos darbą, vyktų aiškesnis finansų paskirstymas.

„Matome, kad tiesioginis pinigų davimas žymiai aiškiau pasiekia žmogų nei per tarpininką: savivaldybę, ligoninę, kur visi dar ir savo poreikiams nuima pinigų ir dalis lėšų GMP darbuotojų nepasiekia. Visgi negaliu kalbėti už GMP darbuotojus, jie patys turi pasakyti, ar jiems toks modelis su 5 centrais tinka“, – konferencijoje kalbėjo K. Krupavičienė.

Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkės pavaduotoja Jurgita Sejonienė tikina, kad iš pirmo žvilgsnio ministro pasiūlymas pertvarkyti GMP tinklą atrodo priimtinai, tačiau ar jį pavyks įgyvendinti – kyla pagrįstų abejonių. Labiausiai į akis kreta tai, kad efektyviam tinklui su beveik 200 GMP taškų užtikrinti reikės gerokai daugiau darbuotojų, o šių jau dabar labai trūksta.

„Ta mintis, kad tu centralizuoji pačią tarnybą, bet paslaugas decentralizuoji yra gera, bet matome, kad mums daugiau nei dvigubai trūksta tų brigadų, kad užtikrintume visą Lietuvos padengimą, kad visi pacientai laiku gautų skubią pagalbą. Jeigu dabar yra 94 taškai, o paskaičiuota, sumodeliuota, kad reikės 192, iš kur žmones pritraukti? Jų nėra. Tų pačių slaugytojų per 10 metų paruošimas praktiškai nepadidėjo, o trūkumas nuolat auga. Ypatingai daug jų yra vyresnio amžiaus, slaugytojų emigruoja daugiau nei gydytojų“, – dėmesį atkreipė J. Sejonienė.

Laukia medikų bendruomenės reakcijos

Taip pat keblumų gali kilti su GMP srities finansavimu. Būtų galima sutaupyti dalį administraciniams reikalams skiriamų lėšų centralizuojant paslaugos valdytojus, tačiau jų greičiausiai nepakaks tinklo išplėtimui, daugiau nei dvigubai išaugusių GMP taškų išlaikymui bei darbuotojų užmokesčiui.

J. Sejonienė atkreipė dėmesį, kad šiandien GMP, nors ir yra valstybės deleguota funkcija, nėra pakankamai finansuojama. Kokybiškai paslaugai užtikrinti paskaičiuota, kad reikėtų kasmet skirti 120 mln. eurų, tačiau šiemet biudžete šios paslaugoms tenka vos trečdalis visų reikiamų lėšų – apie 40 mln. eurų.

Abejonės dėl darbuotojų stygiaus, A. Verygos teigimu, yra pagrįstos, bet jų poreikis naujam planui įgyvendinti nėra toks drastiškas, kaip gali pasirodyti.

„Tiek daug darbuotojų poreikis neišaugtų, nes šiandien viename taške sukoncentruota ne po vieną brigadą ir jos iš to vieno taško važiuoja bet kur. Be to, jos pririštos prie rajonų ir dispečerinėms planavimas dėl to yra labai sudėtingas. Geriausias pavyzdys, tos pačios saugos tarnybos, kurios yra susitelkusios ne viename taške, jos išdėsto automobilius tokiose vietose, iš kurių greitai galima pasiekti bet kurį tašką“, – sakė A. Veryga.

Jis taip pat pridūrė, kad ministerija deda pastangas siekdama priraukti daugiau slaugytojų: didinamas darbo užmokestis, skiriamos papildomos lėšos GMP stotims, klasterinėms brigadoms, tačiau vis dar lieka daug iššūkių, norint pritraukti specialistus į šalies rajonus.

Sveikatos apsaugos ministras neslepia laukiantis pasipriešinimo idėjai tiek iš savivaldybių, kurios šiandien užtikrina GMP paslaugų teikimą gyventojams, tiek iš kolegų Seime. Tačiau, jeigu idėją palaikys medikų bendruomenė, profesinės sąjungos, jis tiki, kad būtų galima imtis įstatyminės bazės pertvarkos. Medikų atstovai tikina, kad idėjai galima būtų pritarti, jeigu ji bus tinkamai ir plačiai išdiskutuota, nestumiama buldozerio principu.