Nerimstant ginčams dėl Alytaus padangų gaisrą gesinusių ugniagesių sveikatos būklės, trečiadienį į Seimo Žmogaus teisių komitetą (ŽTK) aptarti situacijos susirinko atsakingų institucijų, ugniagesių atstovai. Pastarieji nerimauja, kad ugniagesių sveikatos tyrimai stringa, tačiau sveikatos apsaugos specialistai tikina, jog nereikia daryti išvadų, kad visi gaisre dirbę asmenys bus apsinuodiję kenksmingomis medžiagomis.
Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę. Alytaus mieste ir rajone dėl spalį vykusio gaisro vis dar galioja paskelbta ekstremali situacija.
ŽTK posėdyje dalyvavęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius teigė, kad iš viso gaisto Alytuje gesinimo darbuose dalyvavo daugiau negu 200 žmonių ir visiems jiems buvo pasiūlyta išsitirti sveikatą.
„Fizinių asmenų, kurie dalyvavo gesinime, buvo 254. Pirmą kartą tokių įvykių istorijoje pasiūlyta visiems pasitikrinti sveikatą“, – pažymėjo S. Greičius.
Anot jo, kiekvienas gaisrą gesinęs ugniagesys ir kiti gaisro gesinime dalyvavę asmenys raštu galėjo išreikšti prašymą pasitikrinti sveikatą.
„Mes tikrai jokių sankcijų nė vienam nesame pritaikę, jeigu nenorėjo tikrintis sveikatą“, – pažymėjo PAGD vadovas.
Jis patikino, kad sveikatą tikrintis buvo siūloma ir gaisrą gesinusiems savivaldybių ugniagesiams, nors šie nėra statutiniai pareigūnai ir PAGD nėra jų darbdavys.
S. Greičius, kalbėdamas apie gaisro gesinimo procesą, pažymėjo, kad didžiausia problema buvo tai, kad įmonė „Ekologistika“ iš esmės nebuvo žinomas objektas, tai yra nebuvo iki galo aišku, kiek padangų ten buvo sandėliuojama.
„Jeigu mes būtume žinoję, kad gesiname tokį objektą, tai visos pajėgos tam būtų mestos iš karto, ne palaipsniui. [...] Pusantro tūkstančio tonų padangų dega – pradžioje tokią žinią gavome“, – dėstė S. Greičius.
Jis kėlė klausimą, kodėl įmonė „Ekologistika“ buvo gavusi licenciją verstis padangų sandėliavimu, jeigu pats objektas nebuvo tinkamai patikrintas dėl priešgaisrinės saugos. Vis dėlto S. Greičius teigė nenorintis veltis į detales, mat šiuo metu dėl gaisro Alytuje atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Kėlė klausimą dėl ugniagesių aprūpinimo
Į ŽTK posėdį atvykęs Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas teigė manantis, kad gesinant padangų gaisrą Alytuje, ugniagesiais nebuvo tinkamai pasirūpinta. Jis bedė pirštu į ugniagesių aprūpinimą darbo priemonėmis.
„Padaryta žala sveikatai ugniagesiams ir jie nebuvo pilnai aprūpinti darbo priemonėmis. Utenos atvejis parodė, kad ugniagesiams reikia ir cheminių kostiumų, nes oda kvėpuoja. [...] Kostiumas neapsaugo odos, o ugniagesiai prie gaisro židinio išbuvo 24 valandas. […] Darbo organizavimas buvo per ilgas. Ne darbo grafiką reikia keisti, o kitaip organizuoti patį darbą. Reikėjo išvežti ugniagesius į švarią zoną, leisti pakeisti drabužius ir vėl toliau dirbti. Jeigu mes žinome, kad ten yra metalai, chemija, tai turime naudoti cheminius kostiumus. Beje, jų turime, tačiau nepakankamai“, – kalbėjo S. Džiautas.
Jis problemą matė ir dabartinėje verslo subjektų veiklą reglamentuojančioje tvarkoje. S. Džiauto teigimu, jei verslo įmonė nuperka seną sandėlį, ji ne visada deklaruoja, kokia veikla žada užsiimti.
„Verslas šiuo metu neturi įpareigojimo, kad atsidarant naują įmonę, reikia deklaruoti veiklą – ką aš sandėliuosiu, ką aš veiksiu. [...] Naujos įmonės žinomos, bet, kai nuperkamas senas sandėlis, tai nežinoma, kas ten bus. [...] Niekas netikrina, ką jie ten sandėliuoja“, – atkreipė dėmesį ugniagesių atstovas.
PAGD vadovas, reaguodamas į S. Džiauto pastabas, pažymėjo, kad, jo manymu, ugniagesiai Alytaus gaisro metu darbo priemonėmis buvo aprūpinti tinkamai.
„Visi, kurie ėjo į gesinimo zoną, naudojo kvėpavimo organų apsaugos aparatus. [...] Niekas nėjo gesinti gaisro su respiratoriais. Tai būtų nusikalstama“, – tvirtino S. Greičius.
Į ŽTK posėdį taip pat atvyko Alytaus padangų gaisrą gesinęs ugniagesys Justas Maižiešius, kuris pateikė parlamentarams jo sveikatos patikrinimo rezultatus. Paaiškėjo, kaip teigė ugniagesys, kad jam nustatytas ūmus perikarditas, tai yra širdies plėvės uždegimas. Vyras teigė tiksliai nežinantis, ar šis sutrikimas susijęs su darbu Alytaus gaisre. Tai esą dar parodys tyrimai. Tačiau J. Maižiečius patikino, kad sveikatos sutrikimus pajuto būtent po padangų gaisro gesinimo.
„Pradėjau jausti skausmus širdies srityje“, – tvirtino jis.
J. Maižiešius taip pat patikino manantis, kad ugniagesiams gaisro metu galėjo trūkti darbo priemonių.
„Dirbome su šlapiais drabužiais, bet jų pasikeisti nebuvo kaip, nes nebuvo kur. […] Mūsų batai suplyšo. Su kiauru šlapiu batu pradirbau nuo 7 valandos vakaro iki kitos dienos 7 valandos ryto“, – pasakojo ugniagesys.
Ragino nesijaudinti dėl padidėjusių medžiagų kiekių organizme
LRT.lt primena, kad Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Medicinos centro gydytojai, pernai gruodį atlikę pirminius tyrimus, atrinko 30 statutinių ugniagesių pareigūnų ir 10 savivaldybių ugniagesių gelbėtojų bei ekskavatorininkų, dirbusių Alytaus gaisre. Pagal Medicinos centro specialistų rekomendacijas, buvo paimti papildomi biologiniai mėginiai dėl aštuonių skirtingų sunkiųjų metalų bei aliuminio nustatymo.
Po tyrimų paaiškėjo, kad iš aštuonių tirtų sunkiųjų metalų penkių ugniagesių organizmuose normos viršijo leistinas ribas. Daugeliui tiriamųjų nustatyti padidėję chromo bei arseno kiekiai, keletui pacientų padidėję gyvsidabrio bei kadmio kiekiai. Buvo tiriamas ir aliuminio kiekis, kuris taip pat viršijo leistinas terapines dozes. Laboratorinius sunkiųjų metalų bei aliuminio tyrimus atliko Vokietijoje akredituota klinikinė laboratorija.
S. Džiautas ŽTK posėdyje tvirtino, kad dėl informacijos apie sveikatos tyrimus ir jų rezulatatus trūkumo ugniagesiai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.
„Tas informacijos trūkumas ugniagesiams neramina. 10 kartų aliumino kiekis organizme viršijo normas, tai kas bus dėl to? Kas iš to? Tai yra pavyzdys, kad galimai širdis ugniagesiui sustreikavo dėl to“, – tikino Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas.
ŽTK posėdyje dalyvavęs VRM Medicinos centro direktorius Marius Buitkus ramino ugniagesių atstovą, pažymėdamas, kad sveikatos patikrinimai ugniagesiams atliekami laiku, tinkamai, o apie rezultatus pranešama operatyviai. M. Buitkus, reaguodamas į Alytaus gaisre dirbusio ugniagesio J. Maižiešiaus nusiskundimus, tikino, kad perikarditas jam galėjo išsivystyti nebūtinai dėl darbo Alytaus gaisre.
„Jeigu Jums būtų ūminis perikarditas, tai jau turėtumėte gulėti ligoninėje. […] Nedarykite išvadų, kad čia visi bus apsinuodiję dėl gaisro Alytuje“, – pažymėjo M. Buitkus.
Jis pabrėžė, kad dar išsamesni ugniagesių sveikatos tyrimų rezultatai paaiškės sausio pabaigoje.
Sveikatos apsaugos viceministras Algiras Šešelgis savo ruožtu pažadėjo ugniagesių profsąjungai pateikti toksikologų ir kitų mokslininkų įžvalgas apie kai kurių medžiagų kiekių organizme kenksmingumą. Be to, jis tvirtino, kad nereikėtų baimintis, jei ir kurių nors medžiagų kiekis organizme yra padidėjęs. Anot viceministro, tai nebūtinai reiškia apsinuodijimą.
„Gyvsidabrio ir arseno kiekis bus organizme, jei mėgstate žuvį. […] Jeigu ūminio dalyko nebuvo, panikuoti tikrai nereikia. […] Vieniems žmonėms tas metalo kiekis gali būti dešimt kartų didesnis, bet nedaryti jokios įtakos“, – kalbėjo A. Šešelgis.
