Po ilgų diskusijų Seimo Kultūros komitetas pritarė naujai LRT įstatymo redakcijai. Opoziciniai politikai ir LRT atstovai dar mato „kabliukų“ naujame įstatyme, patys valdantieji jį vertina pozityviai.
Trečiadienį svarstytoje įstatymo redakcijoje numatoma, kad visose LRT platformose yra draudžiama reklama, įskaitant ir politinę, išskyrus atvejus, kai tai yra kultūros, sporto ar visuomenei aktualių renginių rėmimas.
Taip pat pritarta darbo grupės sprendimui atsisakyti valdančiųjų idėjos steigti LRT valdybą. Jau anksčiau darbo grupėje nutarta, kad toks valdymo organas steigiamas nebus, o bus įkurti LRT tarybos komitetai.
Nenori leisti parduoti pastatų
Įstatymu siekiama taip uždrausti LRT parduoti, perleisti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą. Parlamentarė Dovilė Šakalienė kalbėjo, kad anksčiau LRT turėjo galimybę, tik Vyriausybei leidus, parduoti nekilnojamąjį turtą. Tai, pasak jos, buvo gerokai lankstesnė formuluotė, leidžianti atsižvelgti į įvairias situacijas.
„Dabar jūs siūlote įtvirtinti absoliutų draudimą, kad LRT pastatai ir žemė negali būti parduodami, perleidžiami ir įkeičiami. Kodėl? <...> Tikslas yra turėti ne tik skaidrų, bet ir efektyviai valdomą visuomeninį transliuotoją. Kai kalbame apie nekilnojamąjį turtą, prisirišimas prie pastato ar žemės sklypo tampa neefektyviu, neoptimaliu“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Į tokį klausimą atsakydamas R. Karbauskis sakė, kad yra Agnės Širinskienės pasiūlymas. Anot jo, gali susiklostyti situacija, kad LRT nutars, jog jai naudinga atsisakyti šalia esančios žemės, tam pritars Vyriausybė ir sklypas be Seimo įsikišimo bus parduotas.
„Siūlau neįvedinėti, kad LRT ir Vyriausybė tam tikrame variante gali priimti sprendimą. <...> Siūlymas yra toks, kad jei bus poreikis, bus ateita į Seimą, ieškoma sprendimo“, – sakė R. Karbauskis.
D. Šakalienė kalbėjo, kad nenorima, jog visuomeninis transliuotojas mažėtų, ji kalbėjo apie tai, kad informacijos užtikrinimas yra vienas svarbiausių saugumo poreikių, todėl visuomeninis transliuotojas turi būti sustiprintas. Anot jos, Vyriausybė nėra veikianti atskirai, o vykdo Seimo valdančiosios daugumos valią, tad ir sprendimų be Seimo žinios nepriiminėja.
Visada valdančioji frakcija gali pasikviesti Vyriausybę ir sakyti, kad nesutinka.
„Siūloma dabar atimti bet kokią galimybę disponuoti nekilnojamuoju turtu, net ir gavus Vyriausybės leidimą. Dėl Vyriausybės leidimo irgi noriu atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė visada yra deleguota Seimo, ji vykdo Seimo valdančiosios daugumos įgaliojimus. Visada valdančioji frakcija gali pasikviesti Vyriausybę ir sakyti, kad nesutinka“, – kalbėjo D. Šakalienė. Tačiau R. Karbauskis teigė, kad Seimas gali ir nežinoti apie Vyriausybės sprendimus.
Taip pat skaitykite
LRT teisės skyriaus patarėjas Armenas Airapetianas atkreipė dėmesį, kad LRT šiuo metu veikia pastate, kuris buvo skirtas silpnaregiams ir akliesiems, todėl nėra pritaikytas televizinei ir kitai žiniasklaidos veiklai.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė posėdyje kalbėjo, kad ir Valstybės kontrolės atliktame tyrime matyti, kad LRT yra bene vienintelė institucija, kuriai neleidžiama perkelti sukauptų lėšų į kitus biudžetinius metus. Sukauptas lėšas LRT ketina naudoti naujo pastato pertvarkymui.
„Jūs pats, pone Karbauski, žiniasklaidoje esate minėjęs, kad jei LRT elgsis šeimininkiškai, susiras patys, iš kur lėšų gauti, galės renovuoti savo pastatą. Aš tik pranešu, kad pastatas toliau byra, jis yra energetiškai neefektyvus ir tai yra jau ne tik LRT, bet ir valstybės problema. Tą problemą anksčiau ar vėliau teks spręsti“, – kalbėjo LRT generalinė direktorė.
Mato „kabliukų“
Socialdemokratų frakcijos narė D. Šakalienė po posėdžio kalbėjo, kad svarbiausia, jog komitete buvo pritarta, kad nebūtų keičiamas LRT finansavimo modelis. Šiuo metu LRT finansuojamas skiriant dalį gyventojų pajamų ir akcizų mokesčių.
„Kadangi GPM padidėjo 5 proc., nepakeitus to 1,5 proc. į 1 proc., staiga neproporcingai daug išaugtų LRT finansavimas. Tai bent buvo sutarta, kad būtų pakeista į 1 proc., o tai reiškia, kad finansavimas nebus mažesnis nei 2019 metais ir proporcingai kasmet augs tokiu pačiu greičiu, kaip augo iki šiol, nes nebuvo uždėtos ponios Širinskienės siūlytos lubos“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Visgi, pasak jos, yra ir „kabliukų“. Pirmiausia, tai ar bus pritarta tam, kas buvo sutarta žodžiu, kad LRT turėtų teisę kaupti nepanaudotas lėšas ir perkelti jas į kitus metus, nenukentadama ir nepraprasdama kitiems metams numatyto augimo, o lėšas naudoti pastatų renovacijai.
Be to, pasak D. Šakalienės, neaišku, ar Seimo salėje nebus pateikta naujų A. Širinskienės pasiūlymų, kurie galėtų keisti suderintas įstatymo nuostatas.
„Gerai, kad svarstėme darbo grupės, kurioje be politikų buvo ir žiniasklaidos atstovai, parengtą LRT įstatymo projektą. Gerai, kad nebus keičiamas LRT finansavimo modelis. Tačiau visiškai neaišku kodėl ponios Širinskienės siūlymu draudžiama LRT sutaupytas lėšas kaupti – šiuo metu pastatų atnaujinimui lėšų nėra ir tokia galimybė labai svarbi. Na, posėdžio metu R. Karbauskis patvirtino du sykius, kad pakoregavus formuluotę, jis pritars šiam pasiūlymui Seimo salėje. Ir visgi, karti patirtis verčia būti budriems – ponas Karbauskis taip pat nesyk pakartojo, kad bet kuris Seimo narys turi teisę registruoti įvairiausius pasiūlymus“, – teigė socialdemokratų atstovė.
Dar yra ką spręsti
LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis sakė, kad taryba yra patenkinta tuo, kad buvo laikytasi to kelio, kuris buvo sutartas darbo grupėje. Pasak jo, taryba yra patenkinta komitete priimta įstatymo redakcija, tačiau dar reikia sulaukti galutinio įstatymo varianto.
„Nebuvo noro eiti modernesniu keliu, pavyzdžiui, dėl turto valdymo. <...> Atsisakyta steigti valdybą, performuoti tarybą ir tai mane džiugina. LRT nepriklausomumas nesumažės, gal ateityje turėsime ir naudos“, – sakė L. Gadeikis.
Pasak LRT generalinės direktorės, kalbant apie finansavimą, svarbu kalbėti apie esamus pastatus ir naujo LRT pastato planavimą: „Kadangi šis mūsų pastatas yra beviltiškai pasenęs, energetiškai neefektyvus, jis yra byrantis, aušinimo įranga ten yra nuo 1985 metų ir panašūs agregatai, kaip iš „Černobylio“ serialo, tai visi supranta, manau, ir Seimo nariai, ir Vyriausybė, kad anksčiau ar vėliau šitą klausimą teks spręsti.
Su dabartine įstatymine baze nėra galimybės spręsti šito klausimo, nei dėl disponavimo turimu turtu, nei dėl finansavimo ir galimybės kaupti sutaupytas lėšas. Jei mums ir pavyktų sutaupyti lėšų, mes negalime jų perkelti į kitus metus. Tai reikėtų išspręsti.“
Vertina pozityviai
Valdančiųjų lyderis R. Karbauskis kalbėjo, kad LRT taryba įgyja daugiau galių, bus padidintas LRT veiklos skaidrumas. Pasak jo, tai svarbiausia, ko buvo siekta.
„Nauja redakcija yra ta, kuri įvertina veiklas, kurių nebuvo ankstesniame įstatyme, pavyzdžiui, nebuvo interneto. Dabar visa tai sprendžiama, sutvarkomi reklamos klausimai. Matau, kad tai, ką mes padarėme kartu su LRT tarybos nariais, yra labai pozityvu“, – sakė R. Karbauskis.
Komitetuose – sena įstatymo redakcija
Sausio 6-ąją LRT taryba pranešė stabdanti savo veiklą sudarytoje darbo grupėje, nes sužinojo, kad parlamentiniuose Žmogaus teisių bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetuose svarstoma sena įstatymo redakcija. Šioje redakcijoje likę kai kurie dalykai, kurių darbo grupė bendru sutarimu buvo atsisakiusi, pavyzdžiui, LRT valdybos sudarymas.
Kaip anksčiau sakė LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis, LRT taryba iš darbo grupės pasitraukia ne galutinai, o laikinai, kol taps aišku, kas vyksta su papildomais komitetais.
Žmogus teisių komitetas (ŽTK) senajai įstatymo redakcijai posėdyje nepritarė. O Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) esantys opozicijos atstovai pareikalavo, kad klausimas būtų apskritai išbrauktas iš komiteto darbotvarkės, kitaip jie sugriaus kvorumą. Anot jų, senosios įstatymo redakcijos svarstymas neturi prasmės, nes ruošiama nauja redakcija, be to, jie tai laikė valdančiųjų gudravimu su siekiu toliau teikti senąją įstatymo redakciją.
Nors iš NSGK posėdžio darbotvarkės klausimas buvo išbrauktas, tai netrukus atsirūgo pačiam komitetui. Valdančiųjų atstovė Agnė Širinskienė antradienį plenarinio posėdžio metu pareikalavo, kad NSGK būtų apskritai išbrauktas iš LRT įstatymo svarstymo. Nors pirmą kartą to paprašius Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prašė Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimo, dar negavus jo, vakariniame Seimo posėdyje A. Širinskienė to paprašė darkart. Posėdžiui pirmininkavęs Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius leido balsuoti dėl NSGK išbraukimo ir balsų dauguma buvo nuspręsta jį išbraukti.
NSGK išbraukimas iš LRT įstatymo svarstymo reiškia, kad komitetas nebeturi svarstyti LRT įstatymo pataisų ir taip atveriamas kelias Kultūros komitetui svarstyti senąją įstatymo redakciją.
Po balsavimo A. Nekrošius nusišalino nuo pirmininkavimo posėdžiui, o opozicija teigė ketinanti kreiptis į Konstitucinį Teismą.
