Lietuvoje

2020.01.14 17:21

Neeilinis atvejis Šiauliuose: moteris nuo medikų slėpė 10 cm ilgio stiklo šukę, įstrigusią pilve

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.01.14 17:21

Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) medikų sumišimą keičia pyktis – slepiantys patirtus sužalojimus pacientai ne tik rizikuoja savo sveikata, bet ir kenkia medikų reputacijai. Jei šiauliečiai medikai ilgainiui moters pilvo ertmėje nebūtų pastebėję 10 cm ilgio stiklo šukės, nuo stuburo per krūtinės ląstą nukeliavusios link pilvo, pacientė galėjo su ja iškeliauti namo.

Prieš didžiąsias metų šventes sutiktos pacientės RŠL pilvo chirurgas Rolandas Burkauskas dar ilgai neužmirš. Mat vidutinio amžiaus moteris į ligoninę kreipėsi skųsdamasi kvėpavimo sutrikimu, dusuliu. Atlikę tyrimus medikai pastebėjo, kad moteriai plyšęs plautis.

„Reikėjo guldyti į ligoninę, drenuoti pleurą. Tokios ligos yra. Būna savaiminiai plaučių plyšimai“, – sakė R. Burkauskas.

Iš tiesų tokia liga turi ir savo pavadinimą – pneumotoraksas. Tai oro patekimas ir susikaupimas pleuros ertmėje. Pleura vadinama plaučius iš visų pusių dengianti plėvelė. Didesnė tikimybė susirgti spontaniniu pneumotoraksu priskiriama vyrams 20–40 metų, aukšto ūgio ir mažo svorio žmonėms, rūkantiems bei sergantiems plaučių ligomis: tuberkulioze, sarkoidoze, cistine fibroze ir kitomis.

Tačiau, nepaisant medikų pastangų, pacientė negijo.

„Gydant nesivalė tas plautis, neatsistatinėjo. Per dreną pradėjo eiti skystis su išmatų priemaiša. Mes pradėjome žiūrėti, kodėl. Kartais prie tų ligų gijimas užsitęsia: ir savaitę kartais būna, ir ilgiau. Mes po savaitės pradėjome žiūrėti, kodėl negyja. Staiga pasidarėme tyrimus ir nustatėme, kad pilve, net ne krūtinės ląstoje, yra stiklo šukė. Ji kaip peilio geležtė, 9-10 cm ilgio. Kaip neskaudės? Tu krypteli į šoną ir tau duria. Kažkur tai lenda tas daiktas“, – pasakojo pilvo chirurgas.

Pradėję tirti gydytojai pastebėjo, kad nugaroje ties stuburu yra užgijusios žaizdos, galėjusios likti po traumos.

„Reiškia, ta stiklo šukė pravėrė krūtinės ląstą ir nukeliavo gilyn į pilvą. O buvo visi tyrimai ir švietimai dėl plaučių. Jie nieko nesakė. Ir vyras vaikščiojo, dar klausė, kas čia yra, kodėl ji negyja, kodėl jai silpna. Mus visiškai klaidino, ir tik paskui per savo atkaklumą išsiaiškinome, kad kažkas ne taip“, – apmaudo neslėpė R. Burkauskas.

Kokiomis aplinkybėmis moteris susižalojo – medikai nežino. Iš pacientės pavyko išpešti tik tiek, kad įvykis galėjo būti prieš 3-4 savaites iki apsilankymo pas medikus. Pilvo chirurgas tikino, kad pacientei svetimkūnis pradūrė plautį, diafragmą, storąjį žarnyną, sužeidė skrandį, tačiau sėkmingai praslydo greta magistralinių kraujagyslių ir blužnies, neplikdamas čia sužalojimų.

„Trūksta žodžių, kaip žmogui laimingai baigėsi. Iš kitos pusės – piktumą turime, kad žmonės slepia, nepasako, kvailina medikus. Po to mes galime ir užtęsti, nenustatyti, o įvykus komplikacijai galime ir neišgelbėti. Ir visą laiką medikas kaltas. Juk atsakome tai mes! O jeigu plautis būtų atsistatęs, būtų mažiau sužalotas, būtų išvažiavusi namo ir su šuke būtų likusi“, – piktinosi R. Burkauskas.

Chirurgas sėkmingai užgydė pacientei šukės paliktus sužalojimus, būtinai plaučių operacijai moteris pirmadienį buvo išgabenta į Kauno klinikų torakalinės chirurgijos skyrių.

Šiaulių atvejis ekspertei primena detektyvą

Naujosios Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos narė, bei ankstesnės komisijos pirmininkė Ieva Drėgvienė patikino, kad jei gydytojai laiku būtų nepastebėję stiklo šukės pacientės organizme ir tai būtų sukėlę komplikacijų, įrodyti kurios nors pusės kaltę būtų gana sudėtinga.

„Labai sunku pasakyti, kas kaltas, tačiau paciento pareiga yra pasakyti visą informaciją. Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatyme yra parašytos tiek gydytojo, tiek paciento pareigos. Pagal jį pacientas turi pateikti visą informaciją, kiek įmanoma išsamią, kuri susijusi su jo sveikata. Jeigu pacientas tos informacijos nepateikė ir sąmoningai nuslėpė, kaip ir tai paciento atsakomybė turėtų būti. Aišku, pacientas tuo metu gali būti neadekvatus, gali pamiršti, bet yra jo artimieji, kurie veža.

Iš kitos pusės gydytojai irgi turėtų nuodugniai apžiūrėti pacientą, kai jis atvyksta. Reiškia, nugara nebuvo apžiūrėta, jeigu šukė per ten įėjo. Labai sunku pasakyti, sunku vertinti. Kažkoks detektyvas. Tokiais atvejais reikėtų gydytojų ekspertų vertinimo, žiūrėti, kokia anamnezė buvo surinkta, kokie tyrimai padaryti, kiek nuodugniai buvo pasižiūrėta“, – tikino I. Drėgvienė.

Visgi jeigu gydymo įstaiga išsaugo dokumentus, įrodančius, kad dalį svarbios su sveikata susijusios informacijos pacientas nuslėpė, pastarasis po ekspertų vertinimo greičiausiai kompensacijos už patirtą žalą sveikatai tikėtis negalėtų. Mat tiek pagal naują pacientų žalos atlyginimo tvarką, tiek pagal tą, kuri galiojo iki šių metų sausio 1 dienos, tikrinama, ar žalos buvo galima išvengti, ar ne. Be to, jeigu atvejis įvyko iki Naujųjų metų, pacientui tektų įrodinėti ir gydytojo kaltę.

„Ankstesnėje komisijoje buvo atvejų, kai pacientai skundžiasi, kad gydytojai yra kalti dėl įvykusio infarkto, insulto ar dar kažko. Paskui paaiškėja, kad pacientui buvo skirti spaudimą mažinantys ar kraują skystinantys vaistai, o pacientas jų negėrė. Jam buvo išrašyti kompensuojamieji vaistai, o jis jų nepasiėmė. Kas kaltas? Pacientas savo pareigos nevykdė. Tai kaip gali kaltinti gydytoją? Pacientas turi pareigas. Lygiai taip pat, kaip atsigulę į ligoninę mes turime laikytis vidaus tvarkos taisyklių: nevartoti alkoholio, nerūkyti, elgtis normaliai. Jeigu mes tų pareigų nesilaikome, reiškia, prisiimame patys atsakomybę“, – pabrėžė I. Drėgvienė.