Edita Zizaitė ir Jurgis Damaševičius – aktorių šeima, auginanti tris vaikus – dalijasi savo pavyzdžiu, kaip gyventi darniai su savimi, artimaisiais ir aplinka. Patys laikosi principo – pradėk nuo savęs ir pirmiausia apsikuopk aplink.
Edita Zizaitė ir Jurgis Damaševičius – aktorių šeima, auginanti tris vaikus – dalijasi savo pavyzdžiu, kaip gyventi darniai su savimi, artimaisiais ir aplinka. Patys laikosi principo – pradėk nuo savęs ir pirmiausia apsikuopk aplink.
„Tau gerai bus ir Bezdonių kaime, ir vieno kambario bute, ir kur nors Šnipiškėse, jei, svarbiausia, išsivalai, išsikuopi aplink. Bet tai nėra vienos dienos darbas“, – LRT televizijos laidai „Stilius“ sako J. Damaševičius.
Vaikams augti čia – ideali vieta, įsitikinę aktoriai E. Zizaitė ir J. Damaševičius, įsikūrę prestižiniu vadinamame Vilniaus Žvėryno rajone. Ir visai ne dėl to žodelio „prestižinis“ , o dėl gamtos ir galimybės savame kieme ir net už tvoros tvarkytis taip, kaip nori. Ir galbūt dėl išlikusios tikro, nesusvetimėjusio gyvenimo atmosferos – kai nedidelėje gatvėje šeimininkai surandami ne pagal adresą, bet pagal pavardę, kaip senais laikais.
Aktorių šeima gyvena Jurgio senelio praėjusio amžiaus viduryje statytame name. Dalį jo paveldėjo, dalį išpirko jų pačių uždirbtais pinigais, be jokių paskolų. Tačiau pinigai – jau atskira tema, kurią jie žada paliesti vėliau, o galiausiai – juk ne viskas pinigais šioje žemėje matuojama.
„Čia yra mano žemė, mano namai – ir mūsų namai, ir senelio. Man tai yra labai svarbu. Manęs dažnai klausia: taigi tu ten Žvėryne gyveni – milijonierius ar ne? Mano žemė gali kainuot litą, o gali kainuot visą gyvenimą – tai yra nenusakoma kaina. Kai manęs klausia – įvertinkit, sakau – čia yra mano namai; nežinau, sakau“, – dalijasi išgyvenimais J. Damaševičius.
Namą atnaujino patys, kiemą sutvarkė, kaip sako Jurgis, iš purvyno ir šiukšlyno. Šeima išsaugojo senutėlius medžius, kur prireikė – sodino naujus. Seni rakandai čia gerbiami ir randa savo vietą, o nauji dalykai meistraujami šeimininko rankomis.
„Kai atsikėliau čia, pradėjau pats viską tvarkyt. Išmokau visų tų gudrybių – kada įkišt, pasižiūrėt, kada sodint, kada žemė peršąla, peršyla. Man tai – didelis malonumas, gera relaksacija. Nereikia jokiu balių, alkoholių, jokių kitų pramogų. Man tai – pats maloniausias darbas“, – sako aktorius.
Apie aplinką kalbamės ne veltui – tema aktorių šeimai, auginančiai tris vaikus, artima ir aktuali: jie dalyvauja aplinkosauginį sąmoningumą siekiančiame didinti projekte „Aš – žalias“ ir dalijasi savo pavyzdžiu, kaip gyventi darniai – su savimi, artimaisiais ir aplinka. Patys laikosi principo – pradėk nuo savęs ir pirmiausia apsikuopk aplink.
„Mūsų vienas kolega gerai pasakė: kokio velnio kažkur keliauti. Keliauji kažin kur, emigracija – baisiausia, dėl to pinigo tie lakstymai... O čia yra ramybė – dvasinė, visiška ramybė. Tau gerai bus ir Bezdonių kaime, ir vieno kambario bute, kur nors Šnipiškėse, jei, svarbiausia, išsivalai, išsikuopi aplink. Bet tai nėra vienos dienos darbas“, – svarsto J. Damaševičius.
„O dėl to rūšiavimo, tai mes atliekas organines, kaip ten rodžiau, metam i kompostą, darom trąšas, stiklą ir plastiką – atskirai“, – sako E. Zizaitė. „Popierius iš mūsų namų jau nebeiškeliauja. Popierius, medis, ledų pagaliukai . Malkos, sakau, yra visas buvęs stogas mūsų. Tai, ką aš dabar dedu, yra grebėstas buvęs senasis“, – priduria J. Damaševičius.
Natūralią ugnį vertinantis aktorius ir namus įrengė kuo natūraliau – daug medžio, brangesnės, bet mažiau kenkiančios medžiagos, ir kiekviena statybinė šiukšlė palydėta iki sąvartyno. O nepanaudoti daiktai laukia savo eilės surikiuoti krūvose su tikslu – kuo mažiau išmesti.
„Jei mes visi tiesiog natūraliai nemestume bet kur eidami... Kaskart meti ir pagalvoji, kad tai – labai patogu, nes juk kažkas ateis ir sušluos taip ar taip... Pažiūrėkit, kas po žiemos būna. Jei kiekvienas nors po vieną šiukšlę neišmestų, vadinasi, beveik trys milijonai šiukšlių vienu metu neatsidurtų gatvėje“, – tvirtina J. Damaševičius.
Aktoriai prabyla ne tik apie išorinę tvarką, bet ir apie vidinę švarą bei ekologiją. Jurgis vadina save gamtos mylėtoju nuo seno, o Edita pripažįsta – vis dėlto to dar esame kelyje. Kol neturėję vaikų, su Jurgiu paprasčiau žvelgę į daug ką, kad ir į mitybą. Šiandien virtuvėje sutelpa visos keturios šeimos moterys. Kaip kitaip, sako Edita, vaikai sužinos, kaip gaminamas maistas? O maistas čia kaip įmanoma sveikesnis – pusfabrikačiai pasitelkiami tik ypač skubant. Dažniausiai ruošiami patiekalai iš ekologiškų arba naminių, ūkininkų užaugintų produktų ir netgi to, kas auga aplink.
„Turim ir dilgėlių čia, tokį dilgėlyną. Dabar pavasario laukiam, žalius kokteilius galim gamintis ir gerti iš tų dilgėlių. Kaip sakom – piktžoles, kurias išmetam, galima panaudot, kaip antai pienes, kurių, šaknys, stiebai, lapai, žiedai, – viskas labai vartojama ir labai sveika“, – sako E. Zizaitė.
Beje, Edita pati ilgai visas savo mergaites natūraliai maitino, štai kad ir mažiausiąją, skaičiuojančią metus ir devynis mėnesius. Visi trys aktorių vaikai gimė namuose, tik patys tėvai to nesureikšmina. Tiesiog jai pačiai taip patogiau, sako Edita, o sudėtingiau galbūt – aplinkiniams.
„Man taip buvo teisinga ir aš taip norėjau. Tai ne mada, tai irgi ta pati ekologija, tas pats saugumas, jaukumas. Mano paskutine – Salomytė, kai gimė, tai buvo Velykų rytą, jau mes visi prie stalo sėdėjom, sakom – matai, taip norėjo turbūt prie stalo su kompanija“, – pasakoja E. Zizaitė.
Tiesa, Edita ir Jurgis pabrėžia neperšantys gimdymo namuose idėjos, juk kiekvienam derėtų klausyti savo kūno ir širdies balso. Beje, nei aktoriai, nei judviejų dukros nesiskiepija – ir neserga, tačiau replikų sulaukia.
„Pasakytų – gerai, kad jums gerai. Bet ir pasako. Mes ir džiaugiamės: mums viskas gerai. Manęs daug kas klausia, bet tai – tėvų apsisprendimas. Turėtų būti ne medikų apsisprendimas, o tėvų – kiek jie turi žinių, kaip jaučia savo vaikus, taip ir padaro. Žinoma, gąsdina visada visi, kas bus, jei susirgs. O jei išėjai pro duris, varveklis pokšt... Taigi visur – tas pats. Atėjai, paslydai, nukritai, gatava. Tai reikia šiaip stiprinti organizmą – česnakais, spanguolėm, medumi, citrinom, per metus reikia daržoves valgyti – šviežesnių gauti iš senučiukių. Kol senučiukės augina tai, kol kas dar patys neauginam, gal paskui jau patys auginsim. Ir pačiam reikia rūpintis savo sveikata“, – svarsto aktorė.
Edita pripažįsta – galbūt kiti ir stebisi, kaip jų šeimoje auginami vaikai – tarsi patys augtų. Tačiau nusprendė, kad nereikia atžalų riboti begale draudimų. Su mažylėmis į jų šeimą atėjęs didesnis sąmoningumas ir supratimas – juo toliau, juo mažiau žmogui reikia. Šiandien gyvena pagal taisyklę – pinigai yra priemonė tikslams pasiekti. ir tiek, kiek jų yra, turi užtekti. Ir jokiu būdu negyventi į skolą.
„Kai neturi 300 litų, neini vienur, kai neturi 100 litų, neini kitur, kai neturi išvis pinigų, išvis niekur neini“, – aiškina savo požiūrį J. Damaševičius. Jam pritaria Edita: „Sakau, kaip toj dainoj, kai nieko neturi, tai nereikia nieko“.
Elektros ir vandens taupymas Editos ir Jurgio mergaitėms diegiamas nuo mažų dienų. Žaislai ir drabužiai iš vienos dukters atitenka kitai. Rodos, elementarūs dalykai. O štai suvenyrai šiuose namuose iš svečių šalių tikrai neįprasti.
„Būdamas prie jūros, kalnuose parsivežu akmenį. Čia jie sudėti prie įėjimo – iš visų šalių, bet būtent akmenys. Danijoj radau toki didelį akmenį, bet su skyle. O žinote, kad yra sena lietuviška tradicija su akmenim su skylėm – kad jei randi tokį akmenį, reikia pažiūrėt į tekančią arba besileidžiančią saulę pro skylę, ir visi norai išsipildys“, – sako J. Damaševičius.
Prakalbus apie norus, Editai ne taip lengva jų surasti. Bent jau materialių – nėra.
