Parlamentiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) išbraukus LRT įstatymo svarstymą iš darbotvarkės, valdantieji užsimojo iš viso atsisakyti NSGK, kaip papildomo komiteto, svarstančio įstatymą.
Seimo valdantieji siekė, kad parlamentinis NSGK būtų išbrauktas iš LRT įstatymo svarstymo, kuriame jis buvo įrašytas kaip papildomas komitetas. Praėjusią savaitę NSGK dirbantys opozicijos atstovai pareikalavo iš komiteto posėdžio darbotvarkės išbraukti LRT įstatymo svarstymą, nes ketinama buvo svarstyti senąją įstatymo redakciją, o ne tą, kurią ruošė kelis mėnesius dirbusi darbo grupė.
Senojoje įstatymo redakcijoje numatomos kai kurios nuostatos, kurių atsisakė darbo grupė, sudaryta iš Seimo narių ir LRT tarybos atstovų. Pavyzdžiui, darbo grupė atsisakė idėjos sudaryti LRT valdybą, kurios įkūrimo siekė valdantieji. Opozicija NSGK posėdyje siekį svarstyti senąją redakciją vadino gudravimu.
„Seimas skiria papildomus komitetus ir gali jų atsisakyti. <...> Šiuo atveju prašome atsisakyti NSGK, kuris labai sistemingai nepriiminėjo sprendimo, vilkino, nors jau Vyriausybė išvada buvo gauta praėjusių metų viduryje“, – Seimo salėje tikino „valstietė“ Agnė Širinskienė.
Opozicijos lyderis Julius Sabatauskas Seimo salėje kalbėjo, kad nėra nei vieno statuto straipsnio, kuris galėtų būti pagrindu, priiminėti sprendimą ne pateikimo stadijoje dėl komitetų: „Komitetai paskiriami pateikimo metu, po to, kai po pateikimo pritariama. Tolesnėje stadijoje nėra nei vieno statuto straipsnio numatyta, kad galėtų būti keičiamas komitetas arba jo atsisakoma.“
J. Sabatauskas taip pat citavo statutą, kad nenumatytų procedūrinių klausimų sprendimą, bet šiuo klausimu iniciatyvą turi tik pirmininkaujantis posėdžiui politikas, o ne frakcijos atstovai. Todėl, anot opozicijos lyderio, tokiu klausimu negalima balsuoti.
LRT – ir nacionalinio saugumo klausimas
Socialdemokratų frakcijos atstovė Dovilė Šakalienė kalbėjo, kad NSGK yra baudžiamas už tai, kad nesvarstė, kaip papildomas komitetas, senosios LRT įstatymo redakcijos. Jos teigimu, komitetas gerbė tai, kad buvo sudaryta darbo grupė iš Seimo narių ir LRT tarybos atstovų.
„Yra praktiškai paruošta nauja versija. Šiuo atveju, vienintelė užtvara tarp teisėto, korektiško, etiško ir bendradarbiaujančio su žiniasklaida naujo paruošto projekto svarstymo, yra NSGK. Ir NSGK yra tiesiogiai susijęs su šio įstatymo nuostatomis“, – sakė D. Šakalienė, pridurdama, kad krašto apsaugos ministrai ir kiti pareigūnai yra pasisakę apie visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo ir stabilumo svarbą nacionaliniam saugumui.
Taip pat socialdemokratas Algimantas Salamakinas kalbėjo, kad yra daroma parodija. Pasak jo, valdantieji kiekviename komitete turi daugumą, tad kaip komitete nutars dauguma, taip ir bus.
„Jeigu ir dauguma nepritarė komitete, kaip papildomame, Seimas gali priimti kitokį sprendimą. Dabar mes kuriame precedentą, kai atiminėjame iš komiteto svarstymą. <...> Jeigu turite daugumą, balsuokite, eikime į priekį, bet nedarykime parodijos iš statuto“, – sakė A. Salamakinas.
Mato laiko tempimą
Anot valdančiųjų lyderio Ramūno Karbauskio, opozicija siekia bet kokiais būdais uždelsti šio įstatymo pateikimą, svarstymą ir priėmimą. Jis kalbėjo, kad tai matosi iš Jurgio Razmos siūlymo atidėti svarstymą iki rudens sesijos.
„Mes pasakėme, kad darbo grupėje suformuluosime antrą redakciją <...>, papildomi komitetai svarsto visiškai ne tą redakciją. Ir to pakeisti nebegali, procedūros yra tokios. Svarstymas beprasmis, daroma komitete viskas, kad jo nebūtų. Kaip tai vertinti, jei ne kaip laiko tempimą?“ – sakė R. Karbauskis. Jis teigė, kad norint svarstyti toliau, reikia apsvarstyti NSGK esantį įstatymą, o toliau teikti pataisas.
NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas teigė, kad siūlymas dėl komiteto atsisakymo teikiamas tam, kad NSGK nebūtų opozicijos įkaitu.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis kalbėjo, kad D. Gaižauskas patogiai išsirinko faktus, naudingus jo istorijai. Jis citavo R. Karbauskį, pasakiusį, kad NSGK esančios pataisos neturi jokios prasmės.
„Ar tikrai tokiais argumentais remdamiesi, mes įtraukiame punktus į darbotvarkę? Ar žinodami, kad nėra jokios prasmės, mes turime kažką svarstyti? Komitete buvo išsakyta labai aiški pozicija – prašome registruoti iš darbo grupės išėjusį įstatymo projektą į pateikimo stadiją.
Tuomet mes žinosime viską aiškiai, ką suderėjo darbo grupė ir R. Karbauskis. Dabar Seimui žadama teikti pataisas į jau pateiktą dokumentą, mes nežinome, kokios iš jų yra suderėtos, kurios yra įtrauktos ir t.t. Dėl to yra bandoma elgtis neskaidriai, neaiškiai. Jei šiandien būtų pažeista procedūra, šis įstatymas vėl keliautų į Konstitucinį Teismą ir būtų grąžintas eilinį kartą, todėl, kad Seimas nesilaiko savo pačių sukurtų taisyklių“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Opozicijos lyderis J. Sabatauskas net garantavo, kad kreipimasis į Konstitucinį Teismą, jei senos redakcijos įstatymas bus priimtas, bus. Liberalas Eugenijus Gentvilas priminė, kad teikiamas įstatymo projektas yra paremtas laikinosios tyrimo komisijos išvadomis, kurias Seimas atmetė. Parlamentaras Rimantas Jonas Dagys ragino situaciją išspręsti Etikos ir procedūrų komisijoje.
Etikos sargų išaiškinimo paprašė ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Etikos ir procedūrų komisija turės pateikti išaiškinimą, ar galima tokioje situacijoje atšaukti komitetą nuo įstatymo svarstymo.
Tačiau po pertraukos A. Širinskienė vėl teikė siūlymą, kad NSGK būtų pašalintas iš LRT įstatymo svarstymo. Tai sulaukė opozicijos kritikos, socialdemokratas A. Salamakinas kalbėjo, kad jei kiekvienas Seimo narys galėtų teikti tokius siūlymus, tuomet Seime kiltų chaosas. Be to, A. Salamakinas pabrėžė, kad A. Širinskienė kišasi ne į savo reikalus, nes ji nėra NSGK narė.
Galiausiai, po ilgų ginčų, buvo balsuojama ir valdančiųjų balsais buvo nutarta išbraukti NSGK iš LRT įstatymo svarstymo. Nepasaint opozicijos prieštaravimų, Seimo posėdžiui pirmininkavęs valdančiųjų atstovas Arvydas Nekrošius balsavimą paskelbė. Po balsavimo opozicijos atstovai teigė, kad toks balsavimas reiškia, jog bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą.
Be to, opozicijos lyderis Julius Sabatauskas teigė, kad balsavimas buvo neleistinas, nes Seimo nariams nebuvo išdalintas protokolinio nutarimo tekstas ir Seimo nariai negalėjo iš anksto su juo susipažinti. Po balsavimo A. Nekrošius nusišalino nuo posėdžio vedimo.
