Lietuvoje

2020.01.14 11:13

Klaipėdos ligoninės vadovas besiskundžiančių darbo sąlygomis medikų ieško su policija

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.01.14 11:13

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (VPK), siekdamas išsiaiškinti, kas Sveikatos apsaugos ministerijai atsiuntė anoniminį laišką, kuriuo skundėsi apie nepakeliamas darbo sąlygas ligoninėje. 

Lapkričio pabaigoje Seimo Sveikatos reikalų komitete Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga paviešino anoniminio laiško turinį, kuris sukrėtė tiek komiteto narius, tiek visuomenę.

Anoniminiu laišku KUL darbuotojai kreipėsi į SAM pagalbos, teigdami, kad darbo sąlygos ligoninėje yra nepakeliamos. Šiai įstaigai esą nuo 1982 m. vadovaujantis vyriausiasis gydytojas kelia darbuotojams baimę bei nepakeliamą įtampą.

„Po paskutinio perrinkimo jaučiasi ypač drąsiai ir ramiai, žemina darbuotojus. Esant darbinei problemai bijai kreiptis. Neduok Dieve, pasakysi ne tą sakinio konstrukciją – užsikabins už vieno žodžio, nes, anot jo, tai yra netinkamas išsireiškimas. Pamiršti, ko atėjęs, nes jauti ypatingą įtampą, išmuša iš vėžių. O kur dar pasakymas „aš viską žinau, čia – ne problema“.

Mes esame pavargę ir perdegę. Atsakymas: „Nuo ko jūs čia perdegę? Pas mus niekas nedega“.

Paskutinis taškas buvo vyr. gydytojo pasakymas, kad Higienos instituto tyrimas yra nesąmonė, nes pas mus psichologinių problemų nėra. O be to, daug darbo yra gerai, nes darbas išlaisvina“, – rašė anoniminio laiško autoriai.

Skunde kritikos negailėta ne tik KUL vyriausiajam gydytojui V. Janušoniui, bet ir Vyriausiajai slaugos administratorei, kuri esą taip pat uja jos pavaldume esančius slaugytojus, vykdo psichologinį smurtą.

Ligoninės vadovas tvirtina, kad darbinė atmosfera gera

Ligoninės vyriausiasis gydytojas teisėsaugos pareigūnus tikina, kad laiške surašyta informacija neatitinka tikrovės, paniekina, pažemina jo paties kaip įstaigos vadovo bei kitų darbuotojų garbę ir pakerta visuomenės pasitikėjimą jais.

Tai štai tokia apgailėtina kasdienybė. Vadovai ne sprendžia problemas, o bando ieškoti kaltųjų kitur.

Tą patį jis lapkričio pabaigoje teigė ir žiniasklaidos priemonėms. Lapkričio pabaigoje LRT.lt ligoninės vadovybė atsiuntė atsakymus raštu, kuriuose teigė, kad laiške išdėstyta informacija neatitinka tikrovės ir žemina KUL ir jos darbuotojų garbę bei orumą. Dėl to ligoninės administracija tuo metu ketino kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad būtų atliktas išsamus tyrimas, bei nustatyta objektyvi tiesa. V. Janušonio įspėjimai dėl teisėsaugos nebuvo tušti.

„Į teisėsaugos institucijas kreiptasi dėl viešai paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų, – pirmadienį komentavo KUL vadovas. – Kadangi atliekamas ikiteisminis tyrimas, jį atliekanti institucija pati sprendžia, kokius procesinius veiksmus tikslinga atlikti.“

Daugiau informacijos ligoninė nesuteikė, motyvuodama tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrimo duomenų komentuoti ir viešai skelbti negalima. KUL vyriausiasis gydytojas V. Janušonis pridūrė, kad šiandien ligoninėje darbinė atmosfera ir psichologinis klimatas yra normalūs, geri.

Klaipėdos apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė parėžė, kad ikiteisminį tyrimą prokuratūra pradėjo pagal Baudžiamojo kodekso 154 str. Jo antra dalis skelbia, kad tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

„Klaipėdos apskrities VPK gali prašyti pateikti informaciją, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsniu, pagal kurį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina“, – teigė A. Grauslienė.

Veryga: „Apgailėtina kasdienybė – bando kaltų ieškoti kitur“

Gavę ligoninės vadovo skundą Klaipėdos VPK kriminalinės policijos pareigūnai kreipėsi į SAM.

„Prašome Jūsų pranešti, kokiu būdu, kada ir iš kur gautas anoniminis laiškas, kurį Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga paviešino Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje. Prašome nurodyti visą turimą informaciją, susijusią su minėtu laišku: siuntėjo el. paštą, telefono numerį, anketinius duomenis, IP adresą (nurodant datą, laiką minučių ir sekundžių tikslumu)“, – prašo Klaipėdos VPK vyresnioji tyrėja Raimonda Vaičekauskienė.

Pateikti policijai šaltinį, kai numatytas anoniminis informacijos skleidimas, neturėtų būti pateikta, nes priešingu atveju būtų diskredituota visa sistema.

Gavęs tokį prašymą sveikatos apsaugos ministras apstulbo ir gautu policijos prašymu pasidalino asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

„Ką gi, mieli kolegos medikai, kurie iškėlėte mobingo ir psichologinio smurto problemas gydymo įstaigose, pasidalinsiu naujausia informacija. Štai pavyzdys, kaip vienos iš Klaipėdos gydymo įstaigų vadovas toliau planuoja savo veiklą. Išvados – labai paprastos, t. y. ligoninės vadovo ir Mero nuomone, istorijas apie problemas išsigalvojo pati ministerija, įstaigoje viskas gerai ir jokios problemos neegzistuoja. Maža to, kreipėsi ir į teisėsaugą dėl neva pažemintos vadovo ir įstaigos garbės.

Tai štai tokia apgailėtina kasdienybė. Vadovai ne sprendžia problemas, o bando ieškoti kaltųjų kitur. Kažkaip Klaipėdoje tai tampa simptomiška...

Su policija, be abejo, bendradarbiausime, o kolegas medikus noriu nuraminti, kad mes to ramybėje nepaliksime. O tokiais veiksmais įstaigos vadovas mūsų neįbaugins. Priešingai, artimiausiu metu planuojamas kitas mobilios ekspertų komandos vizitas į kitus miestus!“ – rašo A. Veryga.

Turi teisę anonimų neatskleisti

Gavusi Klaipėdos teisėsaugos pareigūnų prašymą atskleisti anoniminio laiško autorius SAM ketina su jais bendradarbiauti ir teigia pateiksianti visą informaciją, kurią tik gali.

Tačiau LRT.lt atsiųstame atsakyme sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinkaitė-Šriubėnė patikino, kad ketinama kreiptis konsultacijos į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir Generalinę prokuratūrą, kad nebūtų paneigta anoniminių pranešimų esmė bei pažeistas viešasis interesas.

„Svarbiausia, ką šiuo atveju norime akcentuoti, kad mūsų tikslas ir pareiga – užtikrinti, kad būtų apginti tų žmonių, kurie parašė anoniminį skundą, galimai pažeisti interesai. Jie neturėtų tapti situacijos įkaitais, negali nukentėti ir kitaip būti baudžiami už tai, kad išdrįso prabilti viešai ir įvardinti galimas problemas, kurios sveikatos sektoriuje seniai buvo vieša paslaptis. Juk jei bus baudžiami ir persekiojami tie, kurie kalba apie galimas problemas, mobingą ir kitus sunkumus, situacija sveikatos sektoriuje nesikeis.

Be to, labai nesinorėtų, kad tai taptų tradicija ir įstaigų vadovai, kai jiems nepatinka tai, ką kalba dirbantys darbuotojai, kad tokiu būdu imtųsi galimų keršto priemonių. Tenka tik apgailestauti, kad vienos iš Klaipėdos ligoninių vadovas nusprendė ne spręsti problemas, bet galimai pradėti „raganų medžioklę““, – teigia L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

Advokatų profesinės bendrijos Motieka ir Audzevičius advokatas Jovitas Elzbergas pritarė, kad jeigu SAM atskleis pareigūnams anoniminio laiško autorius, tai gali diskredituoti visą ministerijos sukurtą anoniminių skundų sistemą.

„Jeigu yra tvarka, kurioje numatyta, kad (skundas – LRT.lt) anoniminis, tai reiškia, kad šaltinis neatskleidžiamas. Ikiteisminis tyrimas turi rinkti visus kitus duomenis. Negali pradėti ikiteisminio tyrimo dėl šmeižto, nes skundas anoniminis.

Dėl pačio fakto, kas įvykę, tarkime, būtų pranešimas apie nusikaltimą, tarkime, anonimiškai kažkas pasako, kad įvyko vagystė. Tai vagystę turi tirti. Neprivalo tirti pagal tai, kad Jonas arba Petras pasakė, kad tai yra vagystė, o jeigu nepasakė – tai nėra. Dėl to, manyčiau, pateikti policijai šaltinį, kai numatytas anoniminis informacijos skleidimas, neturėtų būti pateikta, nes priešingu atveju būtų diskredituota visa sistema. Žmogus, kuris skundžiasi, nebežinos, bus ar ne pateikti jo duomenys“, – komentavo J. Elzbergas.

Lapkričio pabaigoje SAM įkūrė nemokamą pasitikėjimo liniją medikams. Tada ministras ragino medikus, darbe patiriančius psichologinį smurtą, mobingą ar kitokio pobūdžio spaudimą, to netoleruoti ir pranešti apie tokias situacijas.

„Skambučiai yra anonimiški, tad tokių duomenų kaip vardas, pavardė, pareigos pateikti nereikės. Bus prašoma nurodyti tik gydymo įstaigą, kurioje, pasak skambinančiojo, patiriamas mobingas, psichologinis smurtas ar kitoks spaudimas. Paskambinus ne darbo metu, galima palikti žinutę balso pašte“, – nurodyta SAM pranešime spaudai.