Lietuvoje

2020.01.13 18:34

Daugiavaikė šeima ėmėsi auginti iš alkoholio liūno besivaduojančių tėvų vaikus

dalijasi prisiminimais iš 1991-ųjų įvykių

„Vaikui geriausia augti su savo tėvais. Paslydusiems reikia suteikti galimybę pasitaisyti. Dėl vaikų, ir dėl jų pačių“, – sako ne vieną dešimtį vaikų į pasaulį išleidusi Giedrė Šironienė.


Tiki tėvų pastangomis

Molėtų rajone, šimtą gyventojų turinčiame Ambraziškių kaime, gyvena Šironų šeima. Užauginę septynis savo vaikus, padėję žengti į gyvenimą dar 20-čiai globotinių, šiandien jie, kaip laikini globėjai, rūpinasi dar trimis mažamečiais, kurių tėvai bando pakilti iš alkoholizmo liūno.

Giedrė ir Virgilijus Šironai džiaugiasi sulaukę jau 14-kos savo vaikų anūkų, tačiau ramiai miegoti neleidžia ketvirtą mėnesį globon paimtas auginti kūdikis. „Berniukas gan ramus, bet jau tokiuose metuose nėra lengva su naujagimiu, – atvirauja daugiau nei dvi dešimtis vaikų išauginusi mama. – jo sesutės taip pat auga čia pas mus kartu“.

Apie savo vyrą irgi nieko nežinojau. Telefono nebuvo. Ar ten, kur jis yra, šaudo? Ar jam viskas gerai? Visą naktį neužmigau.

Giedrė tikina, kad vaikai jų globon paimti laikinai. „Tėvai vaduojasi iš alkoholio liūno, – tiesiai šviesiai sako moteris. – Matom gerus poslinkius, tad tikime, kad jie susitvarkys ir vaikai grįš pas savo tėvus. Vaikai nori į namus, o ir mes norime, kad vaikai augtų su savo tėvais, savo namuose“.

Prisimena 1991-ųjų įvykius

Giedrė sako labiau užsiimanti vaikų auginimu, o vyras Virgilijus – kanapių auginimu, perdirbimu, aliejaus spaudimu.

Šironai gerai pamena beveik prieš tris dešimtmečius vykusius sausio įvykius. Virginijus tuomet vyko į Vilnių saugoti parlamento rūmų. „Mano brolis gyveno Lazdynuose, tai ėjo ginti televizijos bokšto. Jis pats traukė žmones iš po tankų. Paskui labai ilgą laiką jautėsi sunki psichologinė būsena, šokas, kurį jis patyrė ten“, – apie brolio išgyvenimus pasakoja V. Šironas.

Tuo tarpu Giedrė su dviem mažametėmis dukromis tragiškus įvykius stebėjo per televiziją. „Kuomet Eglė Bučelytė pasakė, kad jie (sovietų desantininkai – LRT.lt) jau čia, kad jau laužia duris, pravirkau. Po šių žodžių televizija užgeso. Galvojau, kad ją nužudė, – baisius išgyvenimus prisimena G. Šironienė. – Apie savo vyrą irgi nieko nežinojau. Telefono nebuvo. Ar ten, kur jis yra, šaudo? Ar jam viskas gerai? Visą naktį neužmigau“.

Pastabos švietimo sistemai

V. Šironas sako, kad poslinkiai Lietuvoje, praėjus 29-iems metams nuo sausio 13-osios įvykių, yra labai dideli.

Priklausomybės ir iššaukia agresiją šeimoje. Blaivus žmogus, dažnai, nepadarytų to, ką padaro apsvaigęs.

„Visada galime matyti šiaurės kaimynus, kurie žingsniuoja sparčiau, tačiau, palyginti, Lietuva vystosi labai sparčiai ir sėkmingai, – sako Virgilijus. – Jaunimui atsivėrė didelės galimybės keliauti, mokytis, dirbti. Kiekvienas turime daugiau vietos savo iniciatyvoms. Reikia tik daugiau noro ir pastangų. Viską galima pasiekti“.

Giedrė pastebi, kad mokykloje labai trūksta psichologijos pamokų, kuriose vaikas turėtų galimybę geriau pažinti save. „Be etikos ir tikybos turėtų būti mokomas ir psichologijos dalykas. Vaikystė, paauglystė, įvairios savęs pažinimo problemos turėtų būti analizuojamos šiose pamokose. Taip pat reiktų šviesti moksleivius apie alkoholio, narkotikų žalą, kad nebūtų noro juos vartoti, – pastabas šalies švietimo sistemai vardina tikybą mokykloje dėsčiusi G. Šironienė. – Priklausomybės ir iššaukia agresiją šeimoje. Blaivus žmogus, dažnai, nepadarytų to, ką padaro apsvaigęs“.

Visas interviu su Šironais – radijo įraše

Parengė Vismantas Žuklevičius