LRT FAKTAI

Lietuvoje

2020.01.13 16:26

LRT FAKTAI. Vidaus reikalų ministerija kaltinama užsakiusi tendencingus tyrimus apie neapykantos kurstymą

Jurga Bakaitė, LRT.lt 2020.01.13 16:26

„Skundai už 50 eurų“ – tokia grotažyme pažymėtas įrašas socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė apie esą neskaidrų tyrimą, finansuojamą Vidaus reikalų ministerijos ir vykdomą kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru bei Žmogaus teisių stebėjimo institutu.

Kaip skelbia tyrimo vykdytojai, siekiama išsiaiškinti neapykantos prieš įvairias bendruomenes, tokias kaip LGBTI, romai, žydai, pabėgėliai, musulmonai, atvejus, o už dalyvavimą siūloma 50 eurų kompensacija.

„Susidaro įspūdis, kad realiai „neapykantos nusikaltimų“ nėra arba yra per mažai, todėl reikia juos sufalsifikuoti, perkant tyrimams reikalingą medžiagą bei atitinkamai formuojant policijos pareigūnų nuomonę“, – socialiniame tinkle rašė organizacija Laisvos visuomenės institutas. LRT FAKTAI aiškinasi, kaip iš tikrųjų bus vykdomas tyrimas.

Kaltina, kad mokama už skundus

Kaip „Facebooke“ teigia Laisvos visuomenės institutas, būtent mokestis tyrimo dalyviams kelia abejonių dėl rezultatų patikimumo, etikos ir „bendrai diskredituoja tyrimus žmogaus teisių srityje“. Įraše keliamas klausimas, ar siūloma 50 Eur suma nėra pernelyg didelė už skiriamas 4 valandas.

Taip pat daroma prielaida, kad tyrimas darys spaudimą policijai.

„Tikime, kad Lietuvos policijos pareigūnai nėra tokie naivūs, kad pasiduotų nemokšiškam ir neetiškam spaudimui tirti išgalvotus nusikaltimus“, – teigia įrašo autoriai.

Laisvos visuomenės institutas savo tinklalapyje skelbia esantis „pilietinė iniciatyva, kurios misija – ginti prigimtinį žmogaus orumą, pamatines jo teises bei laisves.“ Jame skelbiami komentarai, pavyzdžiui, apie tėvystės teises, informacijos LGBT temomis sklaidą, dirbtinį apvaisinimą, santuoką ir šeimą bei kitomis temomis. Ši organizacija inicijavo spalio mėnesį vykusią akciją „Renkuosi gyvybę“, kurioje apsilankė ir prezidento žmona Diana Nausėdienė.

LŽTC: tyrimas sprendžia problemą

Kaip LRT FAKTAMS paaiškino LŽTC komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė, tyrimas yra Vidaus reikalų ministerijos vykdomo projekto dalis.

VRM interneto puslapyje galima rasti informacijos, kad projektu siekiama išspręsti tokias problemas, kaip dažni nepranešimo apie neapykantos kurstymą atvejai ir nepakankami teisėsaugos atstovų gebėjimai tinkamai taikyti baudžiamąją atsakomybę neapykantos nusikaltimų atveju.

„Neapykantos nusikaltimai Lietuvoje yra ypač latentiški, t. y. apie juos dažnai nepranešama teisėsaugos pareigūnams, o ir pranešus ne visais atvejais užtikrinama tinkama nukentėjusiųjų apsauga, pagalba jiems, tinkamas ikiteisminis tyrimas <...> Turime daugybę atvejų, kai žmonės kreipiasi į nevyriausybines organizacijas, tačiau nesikreipia į teisėsaugą. Norėtųsi, kad žmonės pasitikėtų teisėsauga ir kreiptųsi būtent į ją. Tokia situacija, kokia yra dabar, kai per metus policija pradeda vos kelis tokius ikiteisminius tyrimus, nenaudinga niekam“, – teigė J. Juškaitė.

Tyrimo metu nebus skundžiama policijai

J. Juškaitė sutiko daugiau papasakoti, kaip vyks tyrimas. Jos teigimu, į susitikimus su policijos pareigūnais, prokurorais ir kitais teisėsaugos atstovais kviečiami dalyvauti žmonės, susidūrę su neapykantos kalba ar neapykantos nusikaltimais tiesiogiai arba dėl priklausymo tam tikrai bendruomenei. Bendruomenės buvo pasirinktos atsižvelgiant į apklausas, rodančias, kokių žmonių atžvilgiu lietuviai turi daugiausia neigiamų nuostatų – nenorėtų gyventi kaimynystėje, dirbti viename darbe.

„Susitikimų metu bus aptarti Lietuvoje galiojantys teisės aktai, susiję su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kurstymu, aptartos konkrečios įvykusios situacijos – tiek viešumoje nuskambėję atvejai, tiek tos situacijos, kurios liko nepraneštos teisėsaugos institucijoms. Susitikimo metu bandysime suprasti, kas žmones atgraso nuo kreipimosi į teisėsaugos atstovus žvelgiant iš nukentėjusiųjų perspektyvių, kaip reikėtų spręsti krizines situacijas ir pan.“, – aiškino LŽTC atstovė.

Ji teigė, kad po susitikimų penkiuose Lietuvos miestuose bus parengtos rekomendacijos policijos pareigūnams.

„Jokie skundai remiantis susitikimais nebus teikiami ar formuluojami“, – sakė J. Juškaitė.

Užmokestį laiko normalia praktika

LŽTC atstovė sako, kad daugumos dalyvių ieškoma net ne „Facebooke“, o bendraujant su konkrečių bendruomenių atstovais, ieškant rekomendacijų. Ji sako nematanti problemos, kad už sugaištą laiką yra mokama kompensacija.

„Nemokėdami kompensacijų už skirtą laiką, smarkiai apribotume potencialius dalyvius – mažai žmonių gali sau leisti praleisti pusę darbo dienos. Tokiu atveju į susitikimus turėtų galimybę ateiti studentai, nedirbantys arba dideles pajamas turintys žmonės, kas susiaurintų patirtis.

Pasakojimas apie savo patirtis, patyrus neapykantos nusikaltimus, nėra maloni patirtis, todėl mes privalome tuo pačiu, kaip įmanoma, ne tik sukurti saugią aplinką be antrinės viktimizacijos. Žinoma, svarbus aspektas – informuotas asmenų sutikimas ir jų duomenų apsauga. Asmenys nebus verčiami dalyvauti tyrime ir net ir atvykę jei nenorės dalintis tam tikrais jautriais aspektais, neprivalės to daryti, galės pasitraukti iš tyrimo ir panašiai“, – sakė J. Juškaitė.

Sociologas: už dyka kalbėti linkę tik radikaliausiai nusiteikę žmonės

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų ekspertas, UAB „Rinkos tyrimų centras“ vadovas doc. dr. Mindaugas Degutis sako, kad atlygis už dalyvavimą apklausose sociologų šiandien nė kiek nestebina, nes žmones reikia motyvuoti, kad jie sutiktų skirti savo laiką.

Jis atkreipia dėmesį, kad atsilyginama dažniausiai už giluminius interviu arba diskusijas, nes jie reikalauja daugiau laiko. Pasak eksperto, įprastas atlygis už dalyvavimą tokiame tyrime – nuo 20 Eur už 2 valandas grupinėse diskusijose.

„Tie dalykai trunka bent nuo valandos – tai valanda žmogaus laiko, kurią prašoma paaukoti. Visame pasaulyje yra normali praktika už tai atsilyginti. Yra atsilyginama ne už konkrečią nuomonę, bet už tai, kad žmogus gaišta savo laiką“, – teigia M. Degutis.

„Jei į tyrimą pritrauki tik tuos, kurie sutinka [dalyvauti] be jokių atlygių, tiesiog savo gera valia, tokių bus šiaip gal tik 5 procentai, tai vadinasi, nereprezentuoji visos visumos“, – pastebi sociologas.

Jis taip pat pateikė argumentų, kodėl tyrimas, kurio dalyviams sumokama, gali būti netgi patikimesnis – priešingai, nei teigia Žmogaus teisių stebėjimo instituto kritikai. Sociologas paaiškino, kad netgi yra pastebėta, jog nemokamai tokiose diskusijose linkę dalyvauti tik itin radikalią nuomonę turintys žmonės.

„Tai vis tiek sunkiau surandama grupė nei bet koks žmogus, turi turėti specifinę patirtį. Šie žmonės gali nenorėti kalbėti, nes turi jautrių patirčių, ar nelinkę atvirauti apie savo gyvenimą. Juos sunkiau surasti, sunkiau prikalbinti sudalyvauti.

Yra pavojus, kad jei neduosi jokio atlygio už sugaištą laiką, tu surinksi tik tokius žmones, kurie turi ypatingai išreikštas radikaliai išreikštas nuomones, jiems labai skauda ar labai norisi jas išsakyti. Jei sutrauksi vien tik tokius žmones, tu gausi iškreiptus rezultatus, kraštutines patirtis, kraštutines nuomones“, – sakė ekspertas.

Manipuliacija

Laisvos visuomenės institutas neteisingai pateikė informaciją, kad ketinama daryti įtaką teisėsaugos pareigūnams ir mokėti už skundus. Kaip paaiškino tyrimo rengėjai, pareigūnams bus pateikiamos apibendrintos rekomendacijos. Taip pat paaiškėjo, kad užmokestis už dalyvavimą kokybinėse apklausose yra įprasta praktika, ekspertų teigimu, taip pat padedanti atlikti tikslesnį tyrimą.

LRT FAKTAI – LRT ir tarptautinės tiriamosios žurnalistikos organizacijos OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project) projektas, kuris padeda visiems mums - informacijos vartotojams - geriau ją suprasti. LRT FAKTAI pateikia viešumoje pasirodžiusios įtartinos informacijos dekonstrukciją ir paaiškina, ko galimai buvo siekiama, platinant klaidinančią žinią.

Propaganda, Spaudžiamos antraštės („clickbait“), Užsakytas turinys, Dezinformacija, Satyra ir melaginga žinutė, Klaida, Vienpusiška ir šališka informacija, Manipuliacija, Pramanai, Melaginga/suklastota naujiena, Konspiracijos teorija, Pseudomokslas, Cenzūra