Lietuvoje

2020.01.12 21:46

Beveik dešimtadalis mokyklų – vis dar be vadovų: kaltina pastangų neįdedančias savivaldybes

Valstybės institucijoms pasiūlymus strateginiais klausimais teikianti Švietimo taryba šią savaitę pradėjo svarstyti, kodėl beveik dešimtadaliui mokyklų ir darželių trūksta nuolatinių vadovų. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministras teigia, kad problema atsirado dėl vadovų rotacijos. Švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė Žvinienė teigia, kad kaltos pastangų neįdedančios savivaldybės.

Didelė Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija Kretingos rajone nuo mokslo metų pradžios neturi direktoriaus – jai laikinai vadovauja pavaduotoja ugdymui. Konkursas paskelbtas, tačiau kol kas yra tik vienas pretendentas, jei konkursas bus sėkmingas – direktorių mokykla turės ne anksčiau kaip kovą.
„Nėra lengva suderinti, nes visi darbai, negali kažko nepadaryti – jie tiesiog susikrauna. Laikotarpis pakankamai ilgas – mes direktorių turėsim tik pavasarį – tai gimnazija, egzaminai...“ – pasakoja J. Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Asta Motužienė.

Panorama. Irane – protestai dėl lėktuvo numušimo (su vertimu į gestų k.)

Laikinoji vadovė konkurse dalyvauti nesirengia: „Labai didžiulė atsakomybė ir nepakankamai, sakyčiau, įvertintas šitas darbas yra net ir iš finansinės pusės pažiūrėjus“.

Kita – Kretingos rajono – Salantų gimnazija be vadovo buvo net trejus metus. Rajono Švietimo skyriaus vadovė sako, kad rasti mokyklai vadovą – rimtas iššūkis. Mokyklos direktorius į rankas gauna apie 1000 eurų. Panašiai uždirba ir direktoriaus pavaduotojas, kurio atsakomybė mažesnė.

„Socialinės garantijos, konkursų tvarka, vertinimo tvarka vadovų, socialinės garantijos jauniems vadovams, jauniems mokyklų direktoriams – labai aktualios, nes jie elementariausiai negali gauti paskolų kurti šeimas“, – tvirtina Kretingos rajono savivaldybės švietimo skyriaus vadovė Asta Burbienė.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiuo metu nuolatinio vadovo neturi 112 bendrojo ugdymo mokyklų, 85 darželiai, 33 neformaliojo švietimo įstaigos ir 9 švietimo pagalbos įstaigos – iš viso 239 – vos ne dešimtadalis švietimo įstaigų.

„Pagrindinė priežastis yra tai, kad buvo įvestos vadovų kadencijos, pradedant nuo daug metų dirbusių vadovų 30–20 daugiau metų ir iš tiesų sugriežtinus atranką susidarė ta situacija“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Tuo metu šią problemą pradėjusios svarstyti Švietimo tarybos, kurios užduotis valdžios institucijoms teikti siūlymus strateginiais švietimo klausimais, pirmininkė nesutinka, kad pagrindinė problema – prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymu įvesta direktorių rotacija. Jos teigimu, atsakomybė už direktorių trūkumą gula ant savivaldybių.

„Reikėtų kalbėti su pačiomis savivaldybėmis, ką jos darė žinodamos, kad po metų po pusmečio bus organizuojamas konkursas, kokių veiksmų jie ėmėsi, nes klausimas dėl darbo užmokesčio tikrai buvo sprendžiamas, kiek leido galimybės, atlyginimai buvo pakeliami, tikrai buvo iššūkis dėl kompetencijų vertinimo, tai tam tikri įstatymų pakeitimai buvo padaryti“, – tikina švietimo tarybos pirmininkė dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, daugiausia vadovų trūksta Kaune. Kauno savivaldybės teigimu, – trisdešimties. Tik du konkursai paskelbti pirmą kartą, visi kiti – skelbiami pakartotinai.

„Paskelbus konkursą dalis neateina į patį galutinį vertinimą, kadangi neišlaiko kompetencijų vertinimo nacionalinio švietimo agentūroje“, – apie situaciją pasakoja Jolanta Baltaduonytė, Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja sako, kad mokyklų vadovų pavaduotojams ir neišlaikiusiems kompetencijų vertinimo kandidatams Kauno savivaldybė organizavo mokymus, bet problema išlieka – į konkursus dažniausiai ateina vienas ar du dalyviai.

„Seime yra priimtas nutarimas, kuomet gerai dirbantys vadovai, kuomet jų veiklos rodikliai yra rodantys, kad mokykla daro pažangą, mokinių pasiekimai auga – po 5 metų nebūtinai bus skelbiamas konkursas. Mes kaip tik baigiam per sausį–vasarį sukonstruoti, kokie tie rodikliai atspindės gerą mokyklos adekvačią pažangą, kad nebūtinai būtų skelbiamas konkursas po 5 metų“, – sako ministras A. Monkevičius.

Švietimo taryba savo konkrečius siūlymus kaip spręsti susidariusią padėtį žada pateikti vasarį. Švietimo įstaigų vadovų alga, pasak švietimo ministro, didės mažiau nei mokytojo – iki dešimties procentų, tačiau savivaldybė, pasak jo, gali dar pati pridėti.