Lietuvoje

2020.01.13 15:07

Aistros dėl Nausėdos iniciatyvos: Jauniškis ragina pamiršti KGB, opozicija perspėja

„vadovai ne visada geri ir patriotiški žmonės“
Aistė Valiauskaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.01.13 15:07

2013-ųjų sausį įsigaliojo naujas Žvalgybos įstatymas, pagal kurį kontržvalgybininkai prarado teisę oficialiai įspėti asmenį, jei jis balansuoja ties nusikaltimo riba, sąmoningai ar to nežinodamas kenkia valstybės nacionalinio saugumo interesams.

Saugumo departamentui atimta ikiteisminio tyrimo funkcija. Tačiau pasikeitė geopolitinė situacija, aktyvėja tarptautinis terorizmas, kai kurie suvaržymai kartais trukdo Lietuvos žvalgybai tinkamai atlikti savo funkcijas. Antiteroristinis VSD padalinys atkurtas kiek anksčiau, o gruodį prezidentas pateikė Žvalgybos įstatymo pataisas.

Siūloma suteikti teisę pareigūnams surašyti administracinių nusižengimų protokolus, atlikti administracinį sulaikymą, jei asmuo fotografuotų ar kitaip kėsintųsi į žvalgybos saugomus objektus ir kitais būdais būtų neįmanoma užkirsti kelio daromam pažeidimui. Taip pat siūloma įteisinti priedangą, t. y. naudojant žvalgybiniams pagamintus asmens tapatybės ir tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančius dokumentus steigti priedangos įmones, taip pat žvalgybai pagamintus valstybinius automobilių registravimo numerius.

Siūloma grąžinti galimybę žvalgybai gauti informaciją apie bankų sąskaitas be teismo sprendimo, taip pat oficialų asmens įspėjimą. Atsisakiusiam atvykti asmeniui grėstų bauda. Opozicija svarsto, kad šios galios perteklinės ir reikalauja didinti pačios žvalgybos kontrolę – įvesti Ombudsmeno pareigybę, jis prižiūrėtų ar tarnybos nepažeidžia žmogaus teisių. Saugumo pareigūnai tikina, ir dabar žvalgybų veiksmus galima skųsti prokuratūrai bei Seimo kontrolieriui.

Jautėsi įbauginti

Išgirdęs apie prezidento Gitano Nausėdos siūlomas Žvalgybos įstatymo pataisas politologas Kęstutis Girnius prisimena, kaip prieš dešimtmetį jis pats sulaukė saugumo departamento skambučio, vėliau – ir vizito.

„Baugina, baugina, jie tiesiog nereikalingi, kai iškviečia žmogus iš saugumo ir nori įspėti, jautiesi pusiau kaip nusikaltėlis“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Kęstutis Girnius.

G. Nausėda tikina, kad niekas įbauginti nenori. Priešingai – apsaugoti žmones nuo potencialių grėsmių. Pagal prezidento pataisas, saugumas asmenį, kuris pats ar kurio veikla gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams, galėtų pasikviesti į prevencinį pokalbį. Po jo būtų pasirašoma – patvirtinama, kad asmuo tikrai informuotas apie grėsmes. Tokių pokalbių per metus, anot saugumo, prireikia keliolikos.

„99.99 procento Lietuvos gyventojų tai visiškai neaktualu, nes jie niekada neatsidurs žvalgybų akiratyje, o tie, kurie atsidurtų, ir galimai nekalti žmonės, tai jie tiesiog būtų įspėti, kad atsirado grėsmė“, – aiškina prezidentas.

Nesupranta nepasitikėjimo savo šalies institucijomis

Kritikai, tarp kurių ir buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, sako, kad, priėmus prezidento siūlomas Žvalgybos įstatymo pataisas, grasinimų žodžio laisvei gali būti daugiau. Esą, jei kuri nors visuomenės grupė – medikai, mokytojai ar kiti – rengtų protestą, o vienas ar kitas politikas suabejotų, gal jų protestas naudingas Rusijai, saugumas planus gali sujaukti.

„Pavyzdžiui, mūsų aukšti pareigūnai apkaltina žmones su vėliavom, kurie protestuoja prieš „Leo“, rengia streikus, dalyvauja dialoge ir apkaltinami kaip tarnaujantys interesams Rytų, tai nepriimtina. Aš matyčiau, kad dabartinė formuluotė, ketinimai, jie sukuria galimybes riboti žmogaus teises“, – įsitikinęs Seimo NSGK narys V. Bakas.

Taip pat skaitykite

Saugumo vadovas Darius Jauniškis sako, kad seniai tarp Lietuvos saugumo tarnybų ir KGB nebegalima dėti lygybės ženklo. D. Jauniškiui atrodo nesuprantamas nepasitikėjimas savo šalies institucijomis.

„Noriu pasakyti vieną dalyką – sovietų laikai seniai baigėsi ir žvalgyba visiškai kitokia, dirbame pagal įstatymus, pagal sankcionuotus veiksmus ir viskas teisiškai pagrįsta. Tai tikrai nėra represinė priemonė“, – sako VSD direktorius D. Jauniškis.

Opozicija teikia savo pasiūlymą

Pavyzdžių, kad saugumo departamentas turi per mažai galių, jau yra. 2014-siais žvalgybininkai bandė įspėti Lenkų rinkimų akcijos lyderį Valdemarą Tomaševskį, tačiau šis į pokalbį su pareigūnais neatvyko – esą nebuvo ko aiškintis. Jei pataisos būtų priimtos, už neatvykimą į pokalbį grėstų bauda.

„Jei neini į pokalbį, ar turi ką slėpti? Kodėl tu nenori pasikalbėt? Tas prevencinis pokalbis būtų ir mums patiems išsiaiškinti situaciją – gal mes neteisingai interpretuojam? Gal žmogus turi paaiškinimų, kodėl elgiasi vienaip ar kitaip?“ – klausia D. Jauniškis.

Galiojantis įstatymas nenumato VSD galimybės įspėti politikų dėl netinkamos veiklos ir ryšių. Mindaugas Bastys ir Irina Rozova, apie tai, kad yra nepatikimi buvo informuoti tik tuomet, kai kreipėsi leidimo dirbti su slapta informacija. Seime opozicija šalia prezidento pataisų teikia savo pasiūlymą – steigti ombudsmeno instituciją. Jį skirtų Seimas, o jis prižiūrėtų, kad žvalgybininkai nepažeistų žmogaus teisių.

Taip pat skaitykite

„Mes kalbam apie tai, kad žvalgybos stiprinimas yra svarbus šiame geopolitiniame laikotarpyje, vyksta negeri dalykai, bet reikia suprasti, valdžia ne visada yra gera, Saugumo departamento ir kitų institucijų vadovai ne visada geri, patriotiški žmonės“, – tikina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Gabrielius Landsbergis.

Palygino su JAV

Žvalgybai įspėjamuosius pokalbius atlikti įstatymas nedraudžia ir dabar, bet, anot prezidentūros, nereglamentuotus pokalbius gali būti sudėtinga pripažinti kaip įrodymus teisme. Patrauktas atsakomybėn, žmogus gali neigti, kad buvo įspėtas.

„Kalbame apie užsienio tarnybų sekimą, o ne apie mūsų žmonių sekimą. Supraskime, kad valstybė turi turėti instrumentus, kad apgintų savo saugumą, nes priešingu atveju turbūt visi po du vorele nukeliausime į kišenę savo ne draugams, skanduodami linksmas daineles“, – sako G. Nausėda.

Gynybos ekspertas Valdas Rakutis sako, kad kitose valstybėse, pavyzdžiui, JAV, žvalgybos rankos visiškai atrištos, palyginti su tuo, ką gali daryti Lietuvos saugumo pareigūnai.

„Pabandytumėt JAV suabejoti žvalgybos teise kažką padaryti, jie iš viso viską gali daryti ir jei yra valstybei kilęs pavojus, tarnybos turi turėti galimybę veikti“, – aiškina Lietuvos kariuomenės vado patarėjas prof. Valdas Rakutis.

Pagal pataisas, ir tokių vaizdų laisvai filmuoti nebebūtų galima. Dabar – jei valstybės saugumo departamento pastatą ar kitus žvalgybos saugomus pastatus taip nuolat filmuotų nedraugiškos jėgos, jį saugantys pareigūnai patys nieko negalėtų padaryti – net paklausti, ką jie daro. Po pataisų, pamatę įtartiną pastatą fiksuojantį asmenį, saugumo pareigūnai galėtų jam surašyti protokolą ar sulaikyti.

„Tai kas čia tokio ypatingo ir apie ką mes kalbame, apie kokį masinį sekimą ar apie ką?“ – klausia prezidentas G. Nausėda.

Taip pat skaitykite

Daugiau – „Savaitės“ įraše:

Savaitė. JAV ir Irano konfliktas: galių manevrų kaina – daugiau nei 200 atsitiktinių žmonių aukų

Populiariausi

Saulius Skvernelis

Lietuvoje

2020.08.12 14:58

Skvernelis: Europos sostinių reakcija į įvykius Baltarusijoje yra nuvilianti ragina imtis sankcijų; atnaujinta 15.34