Lietuvoje

2020.01.12 17:53

Susirinkusieji prie LRT pagerbė laisvės gynėjų aukas: jei ne ši naktis, gyventume kitoje valstybėje

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.01.12 17:53

Sekmadienio vakarą prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) degė laužas ir skambėjo dainos. Siaubą keliančius sausio 13-osios įvykius prisiminusieji linkėjo, kad tai niekada nepasikartotų ir ragino nepamiršti 14-os didvyrių, paaukojusių gyvybes už Lietuvos laisvę.

Prie sostinės S. Konarskio gatvėje esančio Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato liepsnojo laužas, susirinkusieji kartu su moksleiviai traukė dainą „Žemėj Lietuvos“, o gėles prie Sausio 13-osios memorialo padėjo LRT generalinė direktorė, šalies politikai. Gėlės padėtos ir laisvės gynėjo, žuvusio prie LRT pastato, Alvydo Kanapinsko žūties vietoje.

Atminimo laužų uždegimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje

„Tai buvo tikrai ypatinga naktis, tai buvo nerimo ir vilties, tai buvo siaubo ir laisvės naktis. Prieš 29-erius metus desantininkų batai trypė šiuos koridorius, bet LRT darbuotojai, žurnalistai ir čia stovėję žmonės nepasidavė, jie gynė, tai kas yra labai svarbu demokratinei valstybei – jie gynė žodžio laisvę, jie liko ištikimi Lietuvos žmonėms, visuomenei.

Visuomeninis transliuotojas liko drauge ir kartu patyrė, ką reiškia už tas laisves, ypatingai mums svarbias, kovoti kasdien“, – minėjimo metu kalbėjo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, pridurdama kad kovotojai už laisvę turėjo vienintelį, bet labai galingą ginklą – tiesą.

Budėjo prie Seimo ir LRT

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, kuris 1991-ųjų sausį dar buvo studentu, minėjimo metu kalbėjo, kad lemtingą naktį jis, kartu su kitais studentais ir daugeliu kitų žmonių, buvo prie LRT. Ministras Sausio 13-ąją vadino ir pergalės diena.

Susirinkusieji prie LRT pagerbė laisvės gynėjų aukas: jei ne ši naktis, gyventume kitoje valstybėje

„Nuo to laiko praėjo beveik 30 metų, kai mes paminime aukas, didvyrius, kurie krito už Lietuvos laisvę. Bet kartu ir mūsų pergalės dieną. Daugelis mūsų dėvi neužmirštuoles, mėlynas mažas gėlytes. Yra sakoma, kad Dievas dalino vardus žmonėms, gyvūnams, augalams, bet užmiršo duoti vardą mažai, melsvai, trapiai gėlytei. Ji paprašė būti neužmiršta, jai davė vardą Neužmirštuolė“, – kalbėjo R. Karoblis.

Pasak ministro, ir Lietuva yra kaip neužmirštuolė: maža šalis, kuri nenori būti dar kartą okupuota, kuri nori būti laisva, o laisvė yra trapi, todėl turime ją saugoti. Anot R. Karoblio, svarbu prisiminti sausio įvykius, aukas ir žmonių drąsą, pasiryžimą.

„Jei ne ši pergalė, ne šios aukos, gyventume kitokioje, o gal ir visai kitoje šalyje“, – sakė ministras, pridurdamas, kad geriausias būdas išsaugoti Sausio 13-osios aukų atminimą ir pagerbti juos, yra daryti gerus darbus Lietuvai.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius susirinkusiems kalbėjo, kad daugelis, gynusiu laisvę Sausio 13-ąją, žino, ką reiškia būti gyvu skydu, o tuomet dirbę LRT žurnalistai žino, ką reiškia būti gyvu taikiniu: „Kai kurie, deja, žino ir ką reiškia prarasti sau artimus žmones. Čia, ir kitur, žmonės stovėjo drąsiai.“

Linkiu, kad toliau kasdienis darbas neštų pergales ir amžina pagarba didvyriams.

Pats R. Šimašius sakė tą naktį buvęs prie Seimo. Jis kalbėjo prisimenantis jausmą, kai baimės nebelieka, nors tai ir atrodo neracionalu. Tai, pasak mero, turi gilią prasmę, kaip ir tai, ką pasiekė tauta.

„Aukos nedingo. Jos atnešė mums laisvę, atnešė tikėjimą. <...> Šiandien galime švęsti ne tik Laisvės gynėjų, bet ir pergalės dieną. Linkiu, kad toliau kasdienis darbas neštų pergales ir amžina pagarba didvyriams“, – sakė R. Šimašius.

Prisiminė ir suniokotą pastatą

Prisiminimais minėjime dalijosi ir LRT televizijos operatorius Jonas Gurskas. Jis prisiminė prieš pat Kalėdas pamatęs prie LRT pastato sienos stovinčius vaikus.

„Jie tarp savęs ginčijosi, kas čia per „kulipkos“, ar čia šaudė. Aš stabtelėjau, trumpai pasikalbėjome. Jie sako „ar čia buvo karas?“. Atsakiau „taip, čia buvo karas“. Vaikai susimąstė ir nutilo“, – sakė J. Gurskas.

Jis kalbėjo prisimenantis ir lemtingąją sausio naktį. Netoli gyvenęs J. Gurskas pamatęs per televiziją, kad LRT „Panoramos“ vedėja Eglė Bučelytė praneša, kad užimamas LRT pastatas, netrukus pats jau stovėjo prie Radijo ir televizijos.

„Aš pamačiau savo kolegas, tuos, kurie buvo išvaromi iš pastato. Akyse buvo nesuprantamas siaubas, išgąstis. Kiekvienas buvo pasiruošęs kovoti. Aš pasirinkau kovą su tuo ginklu, su kuriuo galiu pasireikšti – kamera. Su redaktore Irena Pivoriūniene turėjome kamerą. Pradėjau filmuoti. Filmavome čia, filmavome ligoninėse, filmavome veidus, kurie žiūrėjo vieni į kitus“, – prisiminė J. Gurskas.

Jis kalbėjo, kad kai galiausiai pavyko grįžti į LRT pastatą, pamatė sukrečianti vaizdą – išlaužytas duris, išdaužytus langus, sunaikintą, gesintuvais supurkštą studiją. Po kelių dienų, pasak jo, LRT darbuotojai sutvarkė pastatą ir jie galėjo grįžti dirbti.

„Linkiu tiems, kurie dirba šiandien, kurie yra jauna karta, kad daugiau jų niekas iš čia neišvarytų, kad netryptų batai, o šioje vietoje, kur dega laužai, nestovėtų tankai“, – sakė J. Gurskas.