Lietuvoje

2020.01.12 20:24

Kamblevičius: jei ministras Narkevičius liks poste, darbo nebus

„Jei viskas vyktų man asmeniškai, aš turbūt nesikankinčiau ir išeičiau“, – apie susiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių kalba Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas, vienas iš koalicijos tarybos dalyvių Vytautas Kamblevičius. Jo teigimu, prezidentas Gitanas Nausėda ir ministras turėtų susitikti ir „išsikalbėti“, „vyriškai pasikalbėti“, o tuomet pasibaigtų visos kitos kalbos.

Prezidentas G. Nausėda šią savaitę pasiūlė baigti diskusijas dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus galimybių likti poste, dar kartą pakartojęs, kad tam Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys neturi ne tik moralinių savybių, bet ir kompetencijos.

Premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę buvo susitikęs su prezidentu, tačiau nė viena pusė komentarų neteikė. Reikia manyti, jokių naujų susitarimų nebuvo pasiekta.

Savaitė.

Valdantieji toliau skelbia, kad sprendimą priims koalicinė taryba kitą savaitę sausio 14-ąją. Tačiau reakcija į prezidento pareiškimą, kad pradėjęs dirbti J. Narkevičius įdarbino „mažiausiai 20 savo partijos bičiulių ministerijos žinioje esančiose įmonėse“, parodė, kad paisyti prezidento reikalavimo neketinama.

– Ar jūs žinote, kokios yra Tarybos nuostatos dėl susisiekimo ministro, ar bus paklusta prezidento siūlymams?

– Šito klausimo negaliu konkrečiai atsakyti, kadangi nebuvo kalbos ir todėl susilaikau nuo bet kokių komentarų. Tačiau, norėdama rasti teisingą sprendimą, mūsų frakcija specialiai pasikvietė gerbiamą ministrą pasikalbėti visais esamais klausimais, kurie yra šiuo metu žiniasklaidoje skelbiami. Pokalbio metu išryškėjo labai daug, sakyčiau, tokių tendencingų ir galbūt grubių, nešvarių žaidimų, kurie buvo anksčiau buvusioje ministerijoje. Jis užlipo galingoms korporacijoms, kurios buvo suinteresuotos tais veiksmais, jų planų įvykdymui. Todėl, baigiantis pabendravimui su gerbiamu ministru, mūsų frakcijos narių nuomonė labai išsiskyrė ir tokio vienareikšmio sprendimo mes nepriėmėme, dabar susirinkę (sausio – lrt.lt) 14 dieną frakcijoje dar kartą bandysime svarstyti.

– Tai jūs norite pasakyti, kad į klausimais, kuriuos jūs išsiaiškinote, prezidentas neturi tikslios informacijos, kažkas jį klaidina, kaip sakė ir ministras? Prezidentui sako neteisybę ir jis nežino, kaip yra iš tiesų? Ministras iš tiesų čia atėjo padaryti didelių darbų valstybės labui?

– Man šiandien sunku pasakyti, ar teisingai buvo gerbiamas prezidentas informuotas, tačiau, mano supratimu, geriausia išsiaiškinti, tai reikėtų padaryti gerbiamajam ministrui interpeliaciją. Gal netinka nurodinėti, ką turi daryti prezidentas ar premjeras, todėl, mano supratimu, jie faktiškai susėdę dviese turi tas problemas išsiaiškinti ir pasibaigs tas visas triukšmas.

– Bet jūs sutinkate, kad dėl ministro spręsti turi prezidentas ir premjeras, o ne jokios koalicinės tarybos, kaip dabar bandoma pasakyti?

– Taip, aš asmeniškai galvoju, kad turėtų susėdę abu šalies vadovai sutarti, nes viskas priklauso nuo jų bendro bendradarbiavimo, vis tiek ir ateityje reikės ir dirbti, ir kartu bendradarbiauti, todėl santykiai negali pablogėti.

– Kaip tada jums atrodo ta koalicinė taryba, ką ji tada turi svarstyti? Nes šiaip jokios juridinės galios ji neturi, pagal Konstituciją turi tik prezidentas ir premjeras spręsti dėl ministrų kabineto.

– Man atrodo, koalicija dėl to kviečiama, aš taip supratau, mes tai tik pirmieji – mūsų frakcija – kurie pageidavo susitikti su gerbiamu ministru, išsiaiškinti, kokia iš tikrųjų situacija. Ir, matyt, nežinant tikslios informacijos, bus pakviestas ir gerbiamasis ministras pasikalbėti, ir tada priims sprendimą, koks jis (ministras – LRT.lt) iš tikrųjų.

– Nejaugi jums visko neužtenka, jūs dar norite kažką aiškintis?

– Ne, matote, man tai viskas aišku po mūsų pokalbio, kai buvo atėjęs gerbiamas ministras, tada išaiškino. Jei tikėtume tuo, ką jis man papasakojo, tai yra visiškai skirtingi dalykai.

– Jūs linkęs labiau tikėti ministru negu prezidentu?

– Aš nežinau, ką kalbėjo prezidentas.

– Jūs girdėjote, ką jis kalbėjo viešai.

– Man tik toks vienas momentas įdomus – turėtų pasikviesti gerbiamas prezidentas ministrą, „išsikalbėti“ ir, kaip aš sakau, „vyriškai pasikalbėti“ ir pasibaigtų visos kalbos. Nejaugi po rimto pokalbio, prezidento argumentų ministras, jei jis yra neteisus, dar bandys išlaikyti savo poziciją? Na, kažkaip nelogiška.

– Bet jau ministras daug kartų aiškino savo poziciją. Jūs, pavyzdžiui, įsivaizduojate save tokioje situacijoje: jūs esate ministras, prezidentas pasako, kad turite trauktis, nes neatitinkate nei moralinių aspektų, nei esate kompetentingas, o jūs vis tiek liekate. Kaip jūs toliau dirbate?

– Na, aišku, koks tai darbas, darbo nėra. Atsiranda tam tikra ir priešprieša, iš kitos pusės, gal net ir nepagarba vienas kitam, darbas toks... Jau darbas tik dėl darbo. Mano manymu, matyt taryba duos teisingą atsakymą ir jis išryškės po (sausio – LRT.lt) 14-os dienos.

– Koks tas teisingas atsakymas, jūsų manymu, turėtų būti? Ministras, turi likti, ar vis dėlto reikia paklusti prezidentui, kaip jūs manote pats dabar?

– Mano manymu, tai jei viskas vyktų man asmeniškai, aš turbūt nesikankinčiau ir išeičiau.

– Po prezidento rinkimų buvo pranešta, kad reikalinga nauja koalicija, nes dabar nebe frakcijų, o partijų koalicija. Jūs esate koalicijoje kaip frakcija „Lietuvos gerovei“, partijos nėra, tai kokiomis jūs ten teisėmis esate?

– Labai gerą klausimą pasakėte. Mes ten esame stebėtojo pozicijoje.

– Tai jūs neturite balso jokio?

– Neturime balso. Mes esame stebėtojai, todėl aš ir nenorėjau pradžioje pasakyti – nuo mūsų nuomonės, ką nuspręs taryba, niekas nepriklauso, mes esame stebėtojai.

– Jūs tiesiog tokie be jokių teisių ir pareigų?

– Taip, taip.

– O kodėl tada jums reikėjo į tą tarybą eiti, juk galėjote būti tiesiog parlamente ir nebūti tos tarybos nariais, jokiais stebėtojais?

– Na, mus kviečia visuomet, žmonės parodo dėmesį, tai vis tiek reikia pabūti, pabendrauti, žinoti tikrąją situaciją.

– Šią savaitę žlugo jūsų projektas su Arvydu Juozaičiu sukurti partiją „Santalka Lietuvai“. Jus apkaltino postų vaikymusi, o ne darbu Lietuvai. O kokia yra jūsų versija?

– Iškilo klausimas, ar įvyks gruodžio 14 dieną mūsų steigiamasis suvažiavimas. Mes nesurinkome reikiamo skaičiaus narių steigiamajam suvažiavimui, tad aš, kaip frakcijos atstovas, pasakiau: mielieji kolegos, kadangi nesurinkome, turime suvažiavimą atidėti tolimesniam laikui.

Tačiau gerbiamas to vadinamojo judėjimo valdybos narys Saulius Lapėnas pasakė: jokių negali būti atidėjimų, mes geriau esame sutarę, kad prisijungsime prie Pensininkų partijos, pakeisime jų pavadinimą ir bus daug lengvesnis kelias, negu kurti naują partiją.

Aš taip sakyčiau labai aštriai ir pasakiau: mielieji kolegos, jei mes nesugebame surasti 2,5 tūkst. mūsų žmonių ir sukurti naują partiją, tai ką jūs galvojate apie naujos valstybės ir Vyriausybės tvarkymą, kurį jie deklaruoja, kad reikia keisti. Ir tam pačiam gerbiamajam Sauliui pasakiau: „Sauliau, tu, būdamas koalicijos judėjimo valdybos narys, Jurbarko regiono vadovas, per du mėnesius priėmei 8 žmonės į steigiamąjį suvažiavimą, tai apie ką mes, vyrai, kalbame?“. Sakau, kad jūs tik stebite iš šono, bet nenorite rimto darbo. Jei jūs norite lengvesnio kelio, jūs uzurpuokite Pensininkų partiją, bet mes, aš ir mano frakcija, šitam dalykui nepritariame ir mes toliau kursime naują partiją.

– Tai palaukite, dabar aš to paties galiu jūs paklausti – tai apie ką mes kalbame, jeigu jūs nesurenkate žmonių, tai kokią jūs partiją kuriate?

– Ne, ne, paklausykite. Buvo gruodžio 2 diena, tuo metu judėjimas turėjo 135 žmones, mes turėjome daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių. Dabar mes turime daugiau 2 tūkst.

– Tai jūs vis dėlto savo partiją sukursite?

– Sukursime. Nėra problemų.

– Kada jūs ją sukursite?

– Aš buvau susitikęs su aktyvu ir mes nutarėme, kad vasario pradžioje kursime naują partiją.

– Ir kas tie jūsų partijos nariai bus, ar tai perėję žmonės iš „Tvarkos ir teisingumo“?

– Pati didžioji dalis tai yra „Tvarkos ir teisingumo“, o kiti – kalbiname įvairių profesijų ir amžiaus, ir kategorijų žmonės, kurie stoja.

– Jūs pretenduosite būti partijos vadu?

– Ne.

– O kas pretenduos ar žinote?

– Yra keturi kandidatai.

– Kas tokie, gal galite pasakyti?

– Matote, aš galiu pasakyti pavardes, bet paskui aš padarysiu lygiai taip pat, kai per anksti paminėjau A. Juozaičio pavardę. Todėl padariau jiems reklamą, tad dabar truputį vengiu padaryti antrą klaidą, tai gal susilaikysiu.

– Bus sukurta nauja partija, kuri dalyvaus rinkimuose?

– Taip.

– Na, ir ko jūs tikitės tuose rinkimuose?

– Kaip ir visi.

– Tapti parlamentine partija?

– Taip, aišku.

– Na, ką gi, tuomet aš jums linkiu sėkmės.

– Ačiū jums.