Lietuvoje

2020.01.12 21:29

Po milžiniškų taršos atvejų aplinkosaugininkai skundžiasi neturintys galių, Vyriausybė žada – jų bus

Aistė Valiauskaitė, Giedrius Vitkauskas, Jovita Gaižauskaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.01.12 21:29

Trys mėnesiai skiria dvi ekologines katastrofas. Po gaisro Alytuje aplinkosaugininkai kaltinti, kad ir toliau leido teršti įmonei, kurioje buvo nuolat randama pažeidimų. Šią savaitę tapo žinoma, kad įmonė „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leido teršalus, įtariama, kasdien, su vadovybės žinia, ne vienerius metus. Ir vėl kilo klausimas, kaip vietos aplinkosaugininkai per ilgus metus nerado teršalus pilančio vamzdžio.

Patys aplinkos apsaugos pareigūnai aiškina, kad jiems trūksta galių, tikrinti gali tik įspėję įmones, todėl sukontroliuoti jų yra tiesiog nepajėgūs. Po milžiniškų taršos atvejų, kurių mastai gali būti katastrofiški gamtai, Vyriausybė tikina, kad nuo šių metų aplinkosaugininkai jau turės daugiau galių. Dabar jau sukrutusi Vyriausybė skelbiasi tikrinsianti visas taršias įmones ir prašo teikti siūlymus, kaip stiprinti taršos prevenciją.

Prieš aštuonerius metus Grigiškių fabrike lankantis prezidentei Daliai Grybauskaitei generalinis direktorius skundėsi dėl atimtos galimybės tiekti šildymą daliai Vilniaus.

„Mus atjungė ir pasakė, kad mes neturime dalies vamzdžio“, – tąsyk sakė „Grigeo“ grupės prezidentas Gintautas Pangonis.

Vamzdžio neteko ir dabar Klaipėdoje – tik kitokio ir daug ilgesnio. Įmonės „Grigeo“ Klaipėdos padalinyje per reidą aptiktas 12 kilometrų ilgio vamzdis, kuris veda tiesiai į Kuršių marias, nepasiekdamas valymo įrenginių. Nuotekos per vamzdį teka vos atsukus sklendę, o ją, anot „Grigeo“ grupės prezidento G. Pangonio, darbuotojai esą savarankiškai sukinėjo be vadovo žinios.

G. Pangonis sako, kad vamzdis avarinis, ir tikina nežinantis, nei kodėl buvo atsuktas, nors avarijos nebuvo, nei kiek laiko jo įmonė teršė Kuršių marias, nei kiek nuotekų ten išbėgo. „Yra sklendė, kurią atsukdavo operatorius, kuris, sakykim, to neturėjo daryti“, – teigė jis.

Prokurorai, atrodo, žino daugiau. Anot jų, žinojo ir vadovybė. „Mes manome, kad kiekvieną naktį buvo nuleidinėjamos nuotekos. Taip, tai yra su valdžios nurodymu, mes taip manome“, – tvirtina prokurorė Gina Skersinkytė.

Jau kitą savaitę planuojama pateikti įtarimus, kaip sako, ne vienam ir ne dviem asmenims. Mažiau valomų nuotekų – mažiau išlaidų, nors klaipėdiečiai nuo smarvės duso kone dešimtmetį.

„2012 m. tuo metu buvo tris kartus padidintos apimtys darbų, bet nuotekų kiekis nepadidėjo“, – pasakoja visuomenininkė Ligita Girskienė.

„Grigeo“ prezidentas sako, kad jam palyginti nedidelės sąskaitos už nuotekų Klaipėdoje valymą klausimų nesukėlė. Įmonei seniai buvo siūloma jungtis prie miesto nuotekų sistemos, bet ji atsisakė. Melu bendrovę kaltina ir valstybės vadovai.

„Jei nuo 2012 metų buvo tokia tyčinė veikla atliekama, tai kyla irgi klausimų – kodėl tiek metų niekas kitas to nematė?“ – įtarimų turi ir premjeras Saulius Skvernelis.

Ilgus metus Klaipėdos aplinkosaugininkai, tikrinę įmonę, nieko nerasdavo, dabar rado teisėsaugos į pagalbą pakviesti Šiaulių aplinkos apsaugos pareigūnai. Kilus įtarimų dėl galimų korupcinių „Grigeo“ ir Klaipėdos aplinkosaugininkų ryšių, Aplinkos ministerija skelbia, kad tikrins visus Klaipėdos aplinkosaugininkus, kurie kada nors tikrino „Grigeo Klaipėdą“. Ar buvo korupcija, taip pat atsakys teisėsaugos pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Tai turėtų būti labai stiprus signalas tiems, kurie galvoja, kad sugyvenę kartu su aplinkosaugininkais, galės ramiai gyventi, kad to ramaus gyvenimo nebebus. Reikės ne tik susitvarkyti, bet ir brangiai sumokėti už padarytą žalą“, – tikina eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Patys aplinkos apsaugos pareigūnai skundžiasi esantys bejėgiai. Aplinkosaugininkai tikrinti be jokio įspėjimo negali. Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas tikina, kad jei įspėjama prieš porą dienų, teršėjams tai pakankamas laikas susitvarkyti bėdas.

„Per dvi dienas netgi galima atsistatyti visą biologinį projektą ir, jei reikia, sumažinant nuotekas, kad tuo metu imant mėginius būtų rezultatai atitinkantys normas“, – sako K. Navickas.

Aplinkosaugininkai sako, kad nuslėpti taršą galima net ir per kelias minutes – tiek užtenka užsukti tuo metu nuotekas leidžiantį vamzdį. Kartais, kaip ir šįkart, vamzdžio gali nesimatyti.

„Reikia žinoti, kad už sienos kažkas yra, tada reikia ją griauti, tam reikia atitinkamų priemonių, išgriausi, nieko nerasi, tada atsakomybė, negali savivaliauti“, – pasakoja Aplinkos apsaugos departamento direktorius Vaidas Laukys.

Aplinkos apsaugos departamento direktorius teigia, kad nusikaltimas prieš gamtą atskleistas dėl teisėsaugos įsikišimo – jie turi daug daugiau galių, gali be perspėjimo imtis tyrimų, tikrinimų.

„Mano galva, tikrai dėsim pastangas platesniam bendradarbiavimui su policija, su prokuratūrom“, – sako V. Laukys.

Kad kontrolė skylėta, sako ir Vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius: „Pramonės įmones turim kontroliuoti mes, žinoma, neturim ir kompetencijų, nei tokios galios, kurią turėtų turėti valstybinis aplinkos apsaugos darbuotojas.“

Pramonės įmonių leidžiami teršalai tokie nuodingi, kad, anot asociacijos prezidento, patekę į bendrą nuotekų tinklą neretai sugadina valymo įrenginius, nes ten esančios gerosios bakterijos nesusidoroja su teršalais. B. Miežutavičius sako, kad ir nustačius, jog viršijama tarša, baudos per mažos, kad priverstų verslą švarintis.

„Galime įstatyti 10 procentų priemoką nuo užterštumo, kurią pats deklaruoja išleisdamas į aplinką. Aišku, kad neskatina nei valyti, nei diegti lokalinių valymo įrenginių, kad metalai nepatektų“, – B. Miežutavičius.

Klaipėdos prokurorai dėl taršos tiria ne tik „Grigeo“, bet ir kitus – maždaug dešimt taršių uostamiesčio objektų. Gyventojai daug metų skundėsi ne tik „Grigeo“ smarve, bet ir uosto krovos įmonių keliamu triukšmu naktį, taip pat taršia geležies rūdos krova. Vasarą LRT tyrimų skyrius skelbė, kad „Achemos grupei“ priklausanti „Klasco“ taršios geležies rūdos parsiveža iš Rusijos, Vladimirui Putinui artimo oligarcho gamyklos.

Oro taršos matavimų duomenis uostas ilgą laiką slėpė nuo gyventojų, o aplinkosaugininkai nesiėmė ryžtingų sprendimų. Pernai rudenį uostamiesčio savivaldybės užsakyti dirvožemio tyrimai parodė, kad tarša pavojingu chromu teritorijose prie uosto yra padidėjusi keliolika kartų.

Aplinkosaugos žaizdas atvėrė ir gaisras Alytuje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“.

Įmonė per pastaruosius 5-erius metus tikrinta 9 kartus, 4 kartus nustatyta pažeidimų. Nepaisant to, aplinkosaugininkai „Ekologistikai“ ne tik pratęsė taršos leidimą, bet dar ir padidino leistiną vienu metu saugoti naudotų padangų kiekį. Gaisras užgesintas, bet kiek laiko teks tvarkytis su padariniais, nežinia – buvo užterštas ir vanduo, ir pienas, tyrimai rodo, kad gaisrą gesinusių ugniagesių organizmuose sunkieji metalai gerokai viršija normas.

Alytaus atvejis atskleidė, kad tokių tiksinčių bombų gali būti ir daugiau – mat padangų saugotojų kontrolės beveik nėra. Vyriausybė šią savaitę pavedė Aplinkos ministerijai ir kitoms institucijoms teikti siūlymus, kaip sumažinti taršos atvejų.

„Šiemet yra numatyta būtent aplinkosaugai tikrai gerokai didesnis biudžetas aprūpinta reikiama įranga, tikrai netrūks degalų ir pinigų atlyginimams, todėl tikimės ir maksimalių rezultatų, ką jau kol kas ir matome“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Vyriausybė taip pat skelbia, kad turės būti tiriama visų taršių įmonių veikla. Tačiau ar pavyks nustatyti, kiek ekologinių bombų yra šalyje, kol kas neaišku.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.