Lietuvoje

2020.01.10 21:16

Prieš pasirašant švietimo susitarimą ekspertė nori aiškumo – esame regionų ar kelių didmiesčių valstybė?

Mindaugas Jackevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2020.01.10 21:16

Iki kadencijos pabaigos likus 9 mėnesiams, Vyriausybė nubudo ir siūlo pasirašyti Nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Jame siūloma ilginti pradinį ugdymą iki 6 m., švietimo sistemos finansavimą didinti iki 6 proc. BVP. Taip pat siūloma, kad neefektyvų mokyklų tinklą praretintų valstybė. Kam reikia susitarimo ir kokius pokyčius jis numato?

Laidoje „Dienos tema“ pokalbis su premjero patarėja Une Kaunaite ir Vilniaus politikos analizės instituto direktore Virginija Būdiene.

Dienos tema. Ekspertė apie susitarimą dėl švietimo: matau du siekius – mažų mokyklų uždarymą ir mokytojų atleidimą

– Kodėl laukėte 3,5 metų ir dabar, likus keletui mėnesių iki Vyriausybės darbo pabaigos, išlindote su Nacionaliniu susitarimu dėl švietimo?

U. Kaunaitė: Nežinau, ar būna tinkamas metas. Švietimo bendruomenė turbūt pasakys, kad apie šitą idėją kalbama jau dešimtmetį. Nuolatos keliamas klausimas dėl susitarimų, dėl to, kad norisi aiškumo ir krypties ir kad nebūtų kaitaliojama po naujų rinkimų iš naujo vėl su naujomis švietimo idėjomis.

Be abejo, galbūt kitas laikas būtų geresnis, galima spekuliuoti, bet, ko gero, taip susidėliojo politinės aplinkybės, kad vienu metu iš skirtingų pusių – tiek iš švietimo bendruomenės, tiek iš kai kurių partijų, iš prezidento, iš premjero – pradėjo kilti iniciatyvos, jog reikia šio susitarimo. Matyt, taip susiklostė šiuo metu situacija, kad pradėjome iš tiesų realiai apie jį kalbėti.

– Buvo pateiktas dar tik juodraštinis susitarimo variantas, o jį jau spėjo pradėti kritikuoti netgi savi. Tiek Ramūnas Karbauskis, „valstiečių“ lyderis, tiek Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša šiandien pasakė, kai kurios partijos iš karto pareiškė, kad nepasirašys. Ar jis turi dar perspektyvų jau pradinėje stadijoje?

U. Kaunaitė: Šiandien vyko pirmasis politinių partijų susitikimas Vyriausybėje, ir tai, kad atėjo visos didžiosios partijos ir iš tiesų nepareiškė, kad nenori toliau diskutuoti, nepasakė, kad šitas dokumentas neturi prasmės, manau, jau tai yra pozityvu. Kaip švietimo bendruomenės atstovė, kuria save laikau, tikrai norėčiau tikėti, kad jis turi perspektyvų.

Turint galvoje, kad tai yra, be abejo, politinių partijų susitarimas, kuris automatiškai yra politizuotas procesas, gali būti labai įvairiai. Ir šiandien girdėjome pasvarstymų apie tai, kad, pavyzdžiui, po rinkimų būtų geresnis laikas. Bet jeigu atvirai, manau, kad lygiai taip pat skeptiškai vertinu pasakymus, kad ir po rinkimų būtų galima pasirašyti tokį tekstą, dėl to, kad turbūt yra naivu tikėtis, jog tik naujai išrinkta valdančioji dauguma norėtų iš tiesų sėsti su opozicija prie vieno stalo ir tam tikra prasme leisti jiems suvaržyti jų veiksmus tik po rinkimų, ką tik atėjus į valdžią.

Dėl to man atrodo, kad netgi daugiau yra šansų pasirašyti tokį susitarimą prieš rinkimus, nes visiems norėtųsi parodyti, kad švietimas jiems yra svarbus.

– Bet ar ne naivu tikėtis, kad nauja Vyriausybė atėjusi vykdys tai, ką sutarė kažkada partijos prieš rinkimus?

U. Kaunaitė: Ko gero, ir partijų rinkimų programos irgi, galima sakyti, – ar naivu tikėtis, ar ne naivu, kad partija ją įgyvendins? Viskas daugeliu atveju yra politinis pasižadėjimas, bet dėl to žmonės ir klausosi, ką kalba politinės partijos, ir gali juos laikyti atskaitingais po rinkimų.
– Ponia V. Būdiene, jūsų versija, kodėl Vyriausybei prireikė susitarimo būtent dabar?

V. Būdienė: Čia galimos kelios versijos. Žinoma, galima eskaluoti tai, kad norima išmušti kortą visoms partijoms – tokią stiprią kortą kaip švietimas. Tai paankstinamas bandymas susitarti dėl švietimo. Kai kurie momentai tai rodo. Pavyzdžiui, utopinis 6 proc. nuo BVP įsipareigojimas rodo, kad tai gali būti toks prieš rinkimus valdančiosios koalicijos dalykas.

– Sakote „utopinis“ – tai matote iškart, kad nerealu?

V. Būdienė: Manyčiau, kad kol kas pagal tai, kaip vyko iki šiol švietimo finansavimas, nuolat jis BVP dalimi mažėjo ir 2017 m. buvome iš viso peržengę 5 proc. ribą, buvo mažiau negu 5 proc., tai šeštadaliu padidinti reikėtų pagal susitarimą švietimo biudžetą.

Manyčiau, kad tai yra lengva utopija. Bet iš kitos pusės visada sveikinu bet kokį kalbėjimąsi dėl švietimo – būtent kalbėjimąsi, ne spekuliacijas. Šiuo metu iš tikrųjų buvo labai daug spekuliacijų ir labai daug negatyvo apie švietimą papasakota ir net ne visada tiesa. Tai manyčiau, kad galbūt per šitą kalbėjimąsi, kuris, mano požiūriu, užtruks, nepavyks taip labai greitai turbūt pasirašyti, nebent visos partijos norės atrodyti labai gražiai, bet po to yra pavojus, kad nevykdys. Kalbėjimasis visada labai sveikas dėl švietimo.

Bet manyčiau, kad šitas susitarimo tekstas arba tie tikslai ir punktai smarkiai keisis partijoms artėjant prie susitarimo.

– Jau dabar matyti, nes šiandien kai kurios partijos nubrėžė ribas, kas tikrai joms nepriimtina.

V. Būdienė: Nors šiuo metu tai yra gana abstraktu, bet taps dar abstrakčiau, nes kai kurių įsipareigojimų pagal savo ideologijas kai kurios partijos negalėtų priimti. Be to, valdančioji koalicija taip pat turbūt stengsis šiek tiek jį išvalyti, nes neatitinka dabartinės koalicijos kai kurių partijų interesų. Pavyzdžiui, dėl mažų mokyklų žinome, kad Lenkų rinkimų akcija yra valdančiojoje koalicijoje, ir daugybė mažų mokyklų yra būtent tautinių mažumų mokyklos.

– Ir „valstiečiai“ dėl mažų mokyklų – jiems irgi neparanku.

V. Būdienė: „Valstiečiai“ taip pat pareiškė jau pono R. Karbauskio asmeny, kad jis yra per daug liberalios ideologijos, matyt, persunktas, kad pagrindiniams „valstiečių“ rinkėjams – regionų žmonėms – gali nepatikti.

– Pakalbėkime apie mokyklų tinklo pertvarką. Yra sakoma, kad tai viena didžiausių Lietuvos problemų. Kai kurios savivaldybės susitvarkė, nes tai jų kompetencija, kai kurios ne. Vienas revoliucingesnių siūlymų susitarime, kad valstybė kuriam laikui perimtų mokyklas, sutvarkytų, kitaip tariant, uždarytų, kurios silpnos ir kuriose nėra vaikų arba keletas vaikų, o vėliau grąžintų vėl savivaldai. Tačiau, atrodo, politikai traukiasi nuo šios idėjos.

U. Kaunaitė: Be abejo, šiandien išsakyta įvairių teiginių. Mūsų tikslas, dėl ko tas punktas buvo išskirtas ir iš karto daugiausia dėmesio sulaukė, ir buvo sukelti tą diskusiją. Čia tikrai labai sutinku su gerbiama V. Būdiene, kad diskusija savaime yra labai gerai, jog mes kalbame apie tai, kokios švietimo problemos egzistuoja.

Tikrai šitas punktas yra susijęs ir su kitais tinklo, kaip jūs sakote, tvarkymo dalykais, bet tekste niekur nėra kalbama apie, pavyzdžiui, mažas mokyklas, ką visi iš karto interpretuoja. Yra identifikuojamos labai konkrečios problemos, pavyzdžiui, yra kalbama apie jungtines klases. Mes turime Valstybės kontrolės išvadas, turime ministerijos skaičiavimus dėl nacionalinių moksleivių pasiekimų ir aiškias koreliacijas su jungtinių klasių prastesniais pasiekimais.

– Ir jūs siūlote jų atsisakyti?

U. Kaunaitė: Taip, yra siūlymas jų atsisakyti, bet reikia suprasti, kad jungtinių klasių atsisakymas nėra automatiškai mokyklos uždarymas. Yra labai gražių pavyzdžių Lietuvoje, kai, pavyzdžiui, direktorius, tapęs dviejų kaimo mokyklų vadovu, nusprendžia, kad trečiokai, pavyzdžiui, važiuoja į vieną mokyklą, ketvirtokai į kitą mokyklą, ir taip vaikai turi galimybę mokytis su bendraamžiais.

Kitas dalykas, kuris yra identifikuotas, tai yra tai, kad gimnazijose, tai yra vyriausiose klasėse, vaikai šiandien neturi galimybės rinktis savo kelio. Pavyzdžiui, yra mokyklų, kuriose vaikas net negali pasirinkti chemijos, nes nėra chemijos mokytojo, nekalbant apie tai, kad jis apskritai neturi galimybės...

– Tai kam tada tokia mokykla reikalinga? Ką ji gali duoti vaikui?

U. Kaunaitė: Būtent dėl to mes kalbame apie tai. Mes dažnai kalbame apie estus. Estai apskritai pradėjo steigti valstybines mokyklas su keturiomis paralelinėmis klasėmis, sakydami, kad paskutinėse klasėse vaikas privalo turėti galimybę rinktis iš kuo daugiau dalykų, kad jis tai išbandytų prieš baigdamas mokyklą.

Dėl to yra kalbama apie konkrečias problemas, ne apie mokyklų tinklą, o pirmiausia apie tai, kad mes turime pradėti žiūrėti į vaiką ir kokie yra vaiko interesai. Šioje vietoje jis turi turėti galimybę mokytis iš bendraamžių, turėti bendraamžių, nes kai kuriose mokyklose jų nėra, ir turėti galimybę rinktis.

– Ponia V. Būdiene, dėl mokyklų tinklo ir dėl tų jungtinių klasių...

V. Būdienė: Žiūrėkit, iš tikrųjų jeigu atidžiai skaitome, tai matau čia du pagrindinius siekius ir keletą saldainių. Du pagrindiniai siekiai yra mažų mokyklų uždarymas ir mokytojų atleidimas. Netgi yra penktas punktas, kuriame tiesiogiai apie tai yra pasakyta: mokinių skaičiumi vieno mokytojo pareigybei 2026 m. pasiekti tam tikrą ES vidurkį, už šiuos santykius sieti savivaldybių perskirstomą dalį.

Vadinasi, bus finansinės baudos, jeigu vienam mokytojui skirtų mokinių skaičius nepadidės. Taigi čia yra mokytojų atleidimas ir mokyklų stambinimas. O keletas saldainių tai yra finansiniai dalykai surašyti: 6 proc. nuo BVP švietimui, mokytojų atlyginimai – 130 proc. vidutinio Lietuvos vidurkio, dėstytojams – 150 proc., mokyklų vadovai – 40 proc. daugiau negu vidutinis mokytojo atlyginimas. Tai šitie saldainiai gali patikti. Bet norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką.

Prieš šitą susitarimą dėl švietimo reikia valstybei labai aiškios politikos, pozicijos, filosofijos apie valstybę: ar mes esame valstybė su regionais, ar mes esame kelių didžiųjų miestų valstybė? Regioninė politika turėtų būti deklaruota prieš šitą susitarimą.

– Ponia U. Kaunaite, kai kurie specialistai sako, kad nereikia jokio susitarimo. Jūs Vyriausybėje galėjote jau kai kurias problemas išspręsti – tiek dėl jungtinių klasių, tiek dėl mokyklų tinklo tvarkymo, nes Vyriausybės lygiu galima reguliuoti tuos dalykus. Tačiau, atrodo, nieko nedarėte, nors 3,5 m. praėjo?

U. Kaunaitė: Ne visai sutikčiau dėl darymo. Pavyzdžiui, jeigu pažiūrėsime, Vyriausybės pradžioje buvo klasių, kai jungiamos 3 skirtingos arba 4 skirtingos klasės. Tai prieš 2 m. buvo sureguliuota, kad daugių daugiausia galima jungti 2 paralelias klases. Dažnai yra girdima, kad turime klases su 5, 6, 8 klase. Tai nėra leidžiama, ir tai buvo sureguliuota šitos Vyriausybės.

– Bet ar pripažįstate, kad realiai daugybę svertų turite patys?

U. Kaunaitė: Tikrai sutinku, kad Vyriausybė turi svertus, bet lygiai taip pat suprantama, kad jeigu, pavyzdžiui, šiandien Vyriausybė priimtų tokį nutarimą – tikrai mes esame ne kartą apie tai svarstę, – yra labai realu, kad tai būtų atšaukta iš karto po rinkimų, suprantant, kad, be abejo, tai sukeltų daug nepasitenkinimo.

Jokie pokyčiai nepraeina be nepasitenkinimo, ir tuomet tai taptų labai lengvu jauku kitoms politinėms partijoms eiti į rinkimus ir sakyti: „Štai šitą dalyką mes atšauksime ir jį pakeisime.“ Nors didžioji dalis švietimo ekspertų pasisako už tai, kad tai būtina keisti. Dėl to, manau, būtų kur kas konstruktyviau susitarti ir tokiu būdu Vyriausybei priimti tuos sprendimus, žinant, kad jie nebus atšaukti.

– Ar tikite, kad pavyks susitarti ir pasirašyti kažką?

U. Kaunaitė: Šiandien buvo išsigryninta mintis, kad bus bandoma šitą tekstą išgryninti, trumpinti ir sutarti dėl tų dalykų, dėl kurių galima sutarti. Lygiai taip pat premjeras išreiškė poziciją, kad jeigu kažkam trukdo tai, kad tai yra Vyriausybės rankose, tai tikrai gali keliauti į Seimą. Prezidentūra buvo pasakiusi, kad irgi svarstytų, ar ne? Bet kokiu atveju turbūt interesas yra atsakomybė prieš švietimo bendruomenę. Manau, jeigu tas noras yra, tai tikrai dėl paties turinio tiek daug diskusijų ir nesutarimų nėra.

Populiariausi

Informacinių technologijų egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 07:50

Skelbiami brandos egzaminų sesijos rezultatai: matematiką įveikė vos 67,61 proc. abiturientų anglų kalbos egzaminą išlaikė beveik 99 proc. mokinių

13
Medikai

Lietuvoje

2020.08.05 09:08

Mirė koronavirusu sirgęs pranciškonų vienuolis iš Kretingos parapijos klebono ir NVSC komentarai; atnaujinta 09.41

Lietuvių kalbos brandos egzaminas

Lietuvoje

2020.08.05 10:01

Egzaminų centro vadovė: kad šiemetinio matematikos egzamino rezultatai bus prasti, ženklų buvo prieš dvejus metus egzamino vertintojas: kai kur pakako skaičius sudėti, bet ir to nesugebėjo

7
Mokiniai, mokykla, Jono Pauliaus II gimnazija, mokiniai, mokykla, abiturientai

Lietuvoje

2020.08.05 15:20

Lingienė: tendencijos rodo, kad mokslo metai galėtų prasidėti įprastai Kitą savaitę grįžusiesiems iš Lenkijos gali tekti izoliuotis

33