„Jei tokie neparengti susitarimai išeina į visuomenę, kuri gali juos matyti, tai rodo tam tikrą nepasirengimą rimtiems siekiams“, – po penktadienį Vyriausybėje aptarto partijų susitarimo dėl švietimo sako Vilniaus universiteto profesorė, švietimo ekspertė Vilija Targamadzė. Jos teigimu, parengtas dokumentas – nesubalansuotas.
Premjeras ir parlamentinių partijų lyderiai aptarė siūlomą pasirašyti susitarimo dėl švietimo projektą. Projekte partijoms siūloma susitarti dėl mokyklų finansavimo arba pavaldumo tvarkos keitimo, siekiant sutvarkyti mokyklų tinklą.
Diskusijai pateikti du variantai – perduoti mokyklas, išskyrus pradines, valstybės pavaldumui ribotam laikui, po kurio pavaldumas vėl būtų grąžintas, arba tikslinių dotacijų administravimą ir skirstymą perduoti savivaldybėms.
V. Targamadzės teigimu, būtina turėti aiškius tikslus. Jeigu konkretūs siekiai nėra įvardijami, prasideda blaškymasis, sako profesorė.
„Nuo rinkimų iki rinkimų. Galų gale atsiranda daug lozungų, kurie yra dažnai nepagrįsti priemonėmis ir finansais, todėl žmonės netiki. Jei tokie neparengti susitarimai išeina į visuomenę, kuri gali juos matyti, tai rodo tam tikrą nepasirengimą rimtiems siekiams.
Antra, politinės partijos turi susitarti, nes tai yra Lietuvos reikalas ir perspektyva. Tai nebus nacionalinis, bet politinių partijų susitarimas. Priemones paversti tikslais yra nederama. Dabar labai daug kalbama apie tinklus, jungtines klases – tai tik priemonės kokybei siekti. Gal geriau susitarkime, ko mes norime, susidarykime ilgalaikius žingsnius, kaip tą pasiekti“, – ragina V. Targamadzė.
Profesorė sako, kad susitarimo tikslas – neaiškus. Anot jos, du susitarimo siekiniai orientuoti į PISA, o kitas – į universitetų patekimą į 400-tuką.
„Ar tai mūsų valstybės siekiniai? Ar mes tik turime akcentuoti? Man šis susitarimas yra daugiau kratinys. Pavyzdžiui, teigiama, kad bus siekiama apibrėžti tautinių mažumų sąvoką. Kas trukdo apibrėžti dabar? [...] Jei nežinome tikslų, atsiranda idėjų kratiniai.
Be abejo, yra ir gerų dalykų, pavyzdžiui, kad 95 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų nuo 3 metų lankytų, nes socioekonomis kontekstas yra labai svarbus. Tai nesubalansuotas dokumentas, o jo negalėsi subalansuoti, jei nesusitarsi dėl siekinių. Reikia susitarti, kokių norima rezultatų. Mes graužiame pasitikėjimo valstybe pamatus“, – pabrėžia profesorė.
