Lietuvoje

2020.01.10 11:07

Skvernelio viltis dėl švietimo daužo opozicija: „Tai tik juodraštis, nuostatų kratinys”

atnaujinta 12.32
Modesta Gaučaitė, Aida Murauskaitė, LRT.lt, BNS2020.01.10 11:07

Penktadienį Vyriausybėje aptartas partijų susitarimas dėl švietimo. Po susitikimo premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad ministrų kabinetas yra pasiruošęs diskusijoms su partijomis. Tiesa, opozicija kol kas apie pasirašymą kalbėti neskuba.

Tartis dėl susitarimo neatvyko, anot premjero, Laisvės partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai.

„Yra parengtas susitarimas, jame dalyvavo ir politinės partijos, ir švietimo bendruomenė, ekspertai. Šiandien buvo išgirstos nuomonės, kokios galimybės ir perspektyvos tokį susitarimą pasirašyti, kaip jį patobulinti. Džiaugiuosi, kad tos politinės jėgos, kurios atsiliepė ir šiandien dalyvavo, parodė, kad joms realiai rūpi švietimas. Tos, kurios pasirinko kitą kelią, parodė, kad tai tik retorika ir žodžiai“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

S. Skvernelis pripažino, kad rasti bendrą sutarimą bus sudėtinga ir toms partijoms, kurios penktadienį dalyvavo susitikime. Anot jo, darbas bus tęsiamas toliau: susitarimas bus grąžinamas apsvarstyti partijoms, o po to bus svarstomas Vyriausybėje dar kartą. Į diskusijas ketinama dar kartą įtraukti švietimo bendruomenę ir ekspertus. Parengus antrąjį variantą jis bus atiduotas Seimui, kur partijos turės galimybę dar jį tobulinti.

„Tikiuosi, kad jei tai yra ne deklaracijos, o esminis valstybės tikslas yra švietimas, bus galimybė tikrai pasirašyti, maksimaliai sukonkretinant tą dokumentą ir padarant jį, kiek įmanoma labiau, strateginį“, – sakė S. Skvernelis.

Premjeras sakė, kad pertvarka būtų vykdoma, net jei partijos ir nepasirašytų ruošiamo susitarimo. S. Skvernelis sakė, kad Vyriausybė yra pasiruošusi išklausyti partijų pasiūlymus, o erdvės pokyčiams netrūksta. Pasak jo, tikslas yra tai, kad pokyčiai švietime vyktų nepriklausomai nuo to, kuri partija yra valdžioje.

„Tai nėra tik Vyriausybės dokumentas“, – sakė S. Skvernelis.

Pasak jo, kol kas nėra punktų, dėl kurių partijos nesutartų iš esmės, o tačiau dėl visų punktų galima diskutuoti.

Vienas iš labiausiai diskutuotinų klausimų yra dėl mokyklų tinklo pertvarkos teisių perdavimo iš savivaldybių valstybei. Pasak S. Skvernelio, jį tokia idėja tenkina, nes savivalda yra arčiausiai moksleivių, bet įrankius dėl kokybės gerinimo ir pan., Vyriausybė gali turėti ir esant tokiam modeliui.

Skvernelis apie partijų susitarimą dėl švietimo: pertvarka būtų vykdoma, net jei partijos ir nepasirašytų ruošiamo susitarimo

„Jokių raudonų linijų nėra nubrėžta, kad kas nors pasakytų, jog jiems kažkas yra visiškai nepriimtina. Manau, kad antrame gali būti išsakyta kažkas, kam negalima pritarti“, – teigė premjeras.

Paklaustas, kiek realu yra tai, kad iki 2030 metų švietimo finansavimas pasieks 6 proc. BVP, S. Skvernelis sakė, kad tai lems du klausimai: biudžeto gausinimas ir perskirstymas.

Kiek anksčiau partijų atstovai yra sukritikavę ruošiamą susitarimą, yra ir partijų, paskelbusių, kad jo nepasirašys. Kaip jau anksčiau rašė portalas LRT.lt susitarime, kurį parengė Vyriausybė, numatyta, kad mokyklų tinklą pertvarkyti galėtų ne tik steigėjos, t.y. savivaldybės, bet ir valstybė. Taip pat numatoma, kad nebeliktų jungtinių klasių, o pradinė mokykla ilgainiui išaugtų iki šešerių metų. Numatoma ir kad švietimo finansavimas iki 2030 metų pasiektų 6 proc. BVP.

Pasirašyti kol kas negalima

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen po susitikimo kalbėjo, kad kol kas susitarimas yra toks, kurio pasirašyti negalima. Anot jos, netenkina tiek šiuo metu esantis švietimo susitarimo turinys, tiek forma.

„Viena vertus, toks susitarimas yra reikalingas, kita vertus, tokio, koks yra pateiktas dabar, pasirašyti negalima – tiek dėl turinio, tiek ir dėl formos. Visų pirma, susitarimas neturi tapti indulgencija neveikliai valdančiai daugumai. Šiandien, iš tiesų, nesuprantu kalbų apie tai, kad valdantieji kartu su savo koalicijos partneriais yra pasirengę pasirašyti susitarimą“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, valdantieji jau dabar, turėdami valdžią, gali įvykdyti bent dalį tų nuostatų, kurios yra įrašytos susitarime. Politikė teigė, kad dalis susitarimo punktų yra labai konkretūs, o dalis yra ypač abstraktūs. Ji sakė, kad dokumentas turėtų būti gerokai keičiamas, koreguojamas, o racionaliausias būdas dabar būti perduoti dokumentą Seimui, kad partijos, drauge su švietimo ekspertais, jį koreguotų.

„Tačiau galimybę pasirašyti artimiausiu metu tokį susitarimą, koks jis yra šiandien, vertinu beveik kaip nulinę“, – kalbėjo liberalų lyderė.

Siūlo diskusijas kelti į Seimą

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kalbėjo, kad jos atstovaujama politinė jėga siūlo diskusijas dėl švietimo susitarimo kelti į Seimą, į jas įtraukti ir Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką.

„Mes netęsime darbo šiame formate. Mes esame už diskusiją ir susitarimo rengimą Seimo kontekste. Kadangi pats Seimo komiteto pirmininkas nebuvo įtrauktas į šias diskusijas, tai tikrai atrodo mažų mažiausiai keista“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Ji kalbėjo, kad ir ministras Algirdas Monkevičius susitikime pripažino, kad dokumentas nėra galutinai kokybiškai paruoštas. Anot politikės, pasitelkus švietimo ekspertus, galima būtų diskusiją pratęsti Seime.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sutiko, kad susitarime yra ir gerų punktų, pavyzdžiui, dėl finansavimo didinimo, dėl jungtinių klasių atsisakymo, bet kyla klausimų dėl kitų punktų. Anot jos, ši valdžia jau galėjo priimti reikiamus sprendimus, pavyzdžiui, atsisakyti jau minėtų jungtinių klasių.

„Kyla pagrįstos abejonės dėl šito susitarimo nuoširdumo ir lyderystės, nes matėme paskutiniais mėnesiais nenorą ištęsėti pažadų, duotų viešojo sektoriaus darbuotojams“, – kalbėjo politikė.

Susitarimas – tik tarp valdančiųjų?

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis po susitikimo Vyriausybėje sakė, kad susitarimas gali būti pasirašytas iki pavasario sesijos pabaigos, o neradus kompromiso dėl dokumento galėtų sutarti tik valdantieji.

Jis taip pat pabrėžė, kad dabartinis premjero pateiktas susitarimo variantas yra tik juodraštis ir smarkiai keisis.

„Tam tikrame rate partijų susitarimas tikrai įmanomas“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

Jis sakė pritariantis, kad mokyklų dotacijų administravimas būtų perduotas savivaldybėms.

R. Karbauskis taip pat ragino nepertvarkyti mokyklų tinklo tik ieškant, kaip sutaupyti papildomų pinigų.

„Viskas būtų labai paprasta, jeigu tik skaičiuotume pinigus, bet (...) švietimas ir ugdymo kokybė nėra vienintelis dalykas, kuris yra svarbus vaiko raidoje – šeima, bendruomenė taip pat yra labai svarbūs“, – sakė politikas.

Pasak jo, partijos sutarė, kad S. Skvernelio pasiūlytas susitarimo projektas „yra diskusijos pagrindas, nes pastabų yra daug iš visų pusių ir iš mūsų pusės taip pat“.

„Tai tiesiog yra padarytas dokumentas, kad nesėdėtume prie stalo su baltu lapu“, – kalbėjo R. Karbauskis.

„Socialdarbiečių“ atstovė Irena Šiaulienė teigė, jog susitarimas reikalingas, kad švietimo bendruomenei nereikėtų „gyventi nuo rinkimų iki rinkimų“.

Susitarimo nepasirašys, bet davė pažadą

Laisvės partija ketvirtadienį paskelbė Vyriausybės siūlomo susitarimo partijoms nepasirašysianti, o penktadienį pranešė, kad iki 2020 metų spalio parengs konkrečius siūlymus, kaip pertvarkyti bendrojo ugdymo sistemą.

Laisvės partija šį pažadą sieja su Seimo rinkimais.

„Tai, kas dabar siūloma Vyriausybės, nėra susitarimas, tai yra nuostatų kratinys iš įvairių dokumentų. Mes, kaip Laisvės partija, rengiame programą turėdami galvoje 2020 metų Seimo rinkimus.

Tikimės, kad dalyvausime Vyriausybės formavime, mes ateitume su konkrečiais vardais ir iškart imtumėmės reformų. Nes šiaip dabar mes kapanojamės, nėra jokio proveržio“, – sakė šios partijos pirmininkė, Seimo narė Aušrinė Armonaitė.

Politikė kritikavo, kad politinių partijų susitarimo projekte numatomus žingsnius buvo galima padaryti vakar ar daryti dabar, užuot numačius jiems terminą iki 2030 metų.

Tai, kas dabar siūloma Vyriausybės, nėra susitarimas, tai yra nuostatų kratinys iš įvairių dokumentų.

Anot Vilniaus vicemero Laisvės partijos nario Vytauto Mitalo, švietimo sistema Lietuvoje patekusi į uždarą ratą.

Prisimindamas tarptautinį penkiolikmečių gebėjimų tyrimą, V.Mitalas sakė, kad pati Lietuva turėtų užtikrinti nuolatinį švietimo sistemos stebėjimą, tuomet būtų vertinama, kaip mokykloms sekasi nuolat, o ne tik, tarkim, tik abiturientams išlaikius egzaminus. Tačiau drauge, anot politiko, būtina mažinti biurokratizmą.

„Apie mokyklas reikia spręsti ne pagal finišo stotelę, bet kaip padėjo konkrečiam vaikui pasiekti rezultatų, palyginti, koks jis atėjo į mokyklą ir koks jis iš jos išėjo“, – sakė V.Mitalas.

Anot politiko, reikia siekti, kad kiekvienas Lietuvos jaunuolis, baigęs mokyklą, mokėtų tris kalbas – lietuvių, anglų ir IT.

Vilniaus vicemeras ragino keisti orientaciją į egzaminus, kuriuose tikrinamos tik žinios, įgytos gimnazijos klasėse, atsisakyti formalistinės vertinimo tvarkos.

Anot V.Mitalo, didesnis dėmesys mokyklose turėtų būti skiriamas individualizuotam ugdymui, o į mokyklų programas privalu įtraukti geriausią pasaulio literatūrą, nebijoti lytinio švietimo, ugdyti vaikų finansinį raštingumą.

Laisvės partija mano, kad mokytojų atlyginimus reikia kelti, kol jie pasieks 120 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Buvęs švietimo ir mokslo viceministras, Šiaulių rajono Aukštelkės ir Kurtuvėnų mokyklų-daugiafunkcių centrų bei Bubių mokyklos direktorius Vaidas Bacys pabrėžė, kad ir kaime sėkmingai gali veikti mokyklos, tik joms reikia pritaikyti deramą modelį. Jis pats vadovauja kelioms įstaigoms, kuriose ugdomi 400 vaikų.

Tiesa, V.Bacys tikras, kad tai tinka žemesnėms klasėms, o gimnazijos turi veikti didesnėse vietovėse.

„Lenkijoje neįmanoma, kad kaimiškoje vietovėje būtų gimnazija, vienintelė išimtis – Punskas, bet ten lietuviška mokykla“, – kaimynų pavyzdį pateikė V.Bacys.

Mokyklų direktorius įsitikinęs, kad mokyklų tinklą turėtų pertvarkyti savivaldybės, kurios geriau išmano vietos padėtį, o ne Vyriausybė, kaip kad užsimota susitarimo pasiūlyme politinėms partijoms.

Taip pat skaitykite

Pasirašyti susitarimą pakviestos visos parlamentinės partijos. Kaip sakė S. Skvernelis, buvo kviečiamos visos partijos, turinčios bent vieną atstovą Seime.