Lietuvoje

2020.01.10 10:16

Susitarimą dėl švietimo kritikuoja net savi – trūksta aiškių prioritetų

Modesta Gaučaitė, LRT.lt 2020.01.10 10:16

Partijų atstovai penktadienį susitinka su premjeru Sauliumi Skverneliu aptarti nacionalinio švietimo susitarimo. Ne valdančiųjų partijų atstovai jau anksčiau turėjo priekaištų dėl tokio susitarimo, kai kurios jau net pranešė, kad susitarimo nepasirašys. Tačiau kritikos turi ir valdančiųjų gretose esantys politikai.

Parlamentiniam Švietimo ir mokslo komitetui (ŠMK) vadovaujantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Eugenijus Jovaiša pats anksčiau yra teikęs siūlymus nacionaliniam susitarimui. Tačiau dabar Vyriausybės parengtas projektas, anot politiko, labiau primena priemonių planą.

Bendrai ŠMK pirmininkas sakė sveikinantis tokį žingsnį, susitarimo, jo manymu, turi būti siekiama. Tiesa, jis priminė, kad tai yra partijų susitarimas, todėl natūralu, kad Seime esančios partijos dokumentui dar gali teikti savo pataisymus.

„Ten yra gerų ir labai gerų dalykų, bet yra ir dalykų, kurių nereikėtų tame susitarime, kuris turėtų būti strateginis. Tai neturėtų būti priemonių planas. Nemanau, kad turėtų pusės puslapio tekstą partijos imti ir pasirašyti. Ten turėtų būti strategijos dalykai stipriai nubrėžti“, – komentavo E. Jovaiša.

Kalbėdamas apie strateginius dalykus, ŠMK vadovas minėjo tokius dalykus, kaip Lietuvos jauninimas, privalomą ikimokyklinį ugdymą, priešmokyklinio ugdymo ankstinimą iki penkerių, o mokyklinio – iki šešerių metų.

„Tam reikia laiko, pinigų, kad būtų paruošti žmonės. Čia strateginis uždavinys ar ne? Strateginis. Gali įsipareigoti partijos? Manau, kad gali“, – sakė Seimo narys.

Paklaustas, ar su juo, sudarant dokumentą, buvo konsultuojamasi, E. Jovaiša kalbėjo, kad susitarimo juodraščio jis nebuvo matęs, bet buvo matęs ankstesnius siūlymus, teiktus ir kitų parlamentarų, pavyzdžiui, Manto Adomėno, Gintaro Steponavičiaus. Pasiūlymus rengė ir pats E. Jovaiša.

„Vyriausybė rinkosi iš tų pageidavimų, teiktų įvairių partijų. Tad pasakyti, kad aš visiškai jo nematęs nebūtų galima. Galutinį variantą aš pamačiau, kai „pakabino“, – teigė politikas.

Ten yra gerų ir labai gerų dalykų, bet yra ir dalykų, kurių nereikėtų tame susitarime, kuris turėtų būti strateginis.

Klausimas ne tik skaičiuose

Vienas iš esminių klausimų, minimų kalbant apie švietimo situaciją Lietuvoje, yra finansavimas. Dauguma susitarimui siūlymus teikusių partijų siekia, kad finansavimas kiltų iki 6 proc. BVP. Tai numatyta ir pateiktame susitarimo projekte, kuri siūloma, kad toks švietimo finansavimas būtų pasiektas iki 2030 metų.

„6 proc. BVP yra trokštamas skaičius, žiūrint į mūsų ekonominę situaciją. Bet yra ne tiek svarbu pasakyti, kad bus 6 proc. BVP, kiek yra svarbu viduje sudėstyti proporcijas, kas turi greitėti, kas ne taip greitai turi būti. Pavyzdžiui, iš tų 6 proc. BVP, kiek mes procentų skirsime inovacijų švietimo srityje tobulinimui? Kiek mes skirsime procentų mokslui, turint omenyje, galiu drąsiai sakyti, nepakankamą mokslo finansavimą?

Tie vidiniai procentai yra labai svarbūs ir nemažiau svarbūs, nei pats pasakymas, kad bus 6 proc. BVP. Nes tos vidinės proporcijos nurodo valstybės švietimo kryptį, kas yra svarbu, į ką valstybė kreips dėmesį labiau“, – portalui LRT.lt sakė E. Jovaiša.

Paklaustas, ar susitarime teisingai sudėlioti prioritetai, ŠMK pirmininkas sakė, kad tokiame susitarime, koks yra dabar, apskritai negalima sakyti, kad yra sudėlioti prioritetai. Jis kalbėjo, kad tokiame tekste yra „praslydę“ prioritetai. E. Jovaiša dar kartą pabrėžė, kad dokumentas labiau primena priemonių planą.

Portalas LRT.lt taip pat paklausė komiteto pirmininko, kokius prioritetus jis dėliotų pats, jei turėtų tam galimybę. Į tai atsakydamas E. Jovaiša sakė, kad prioritetus dėliotų pagal atskiras švietimo sritis – kas jose svarbiausia.

„Aš paimčiau bendrąjį ugdymą, kas jame yra svarbiausia, pavyzdžiui, kaip minėjau, atjauninimas. Kaip generalinę kryptį paimčiau mokyklų tinklo sutvarkymą, būtinai paimčiau mokytojų kvalifikacijos ir mokymosi visą gyvenimą absoliučiai svarbų dėmenį, nes nuo mokytojo priklauso viskas. Tuomet paimčiau aukštąjį mokslą ir ten sudėliočiau prioritetus. Paimčiau mokymąsi visą gyvenimą ir ten sudėliočiau prioritetus iki kada ir ko mes siekiame. Taip pat profesinį ugdymą.

Paimčiau visas tas sritis ir stengčiausi išryškinti, ką mes turime pasiekti iki tam tikrų metų ir pavesčiau Vyriausybei, kad sudėliotų žingsnius, padarytų priemonių planą ir pateiktų Seimui“, – kalbėjo ŠMK pirmininkas E. Jovaiša.