Lietuvoje

2020.01.10 17:44

Švietimo ekspertė: burbulą apie blogą lietuvišką švietimo sistemą išpūtė geri Estijos rodikliai

Giedrė Čiužaitė, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2020.01.10 17:44

„Net jei kalbant apie PISA (tarptautinės moksleivių vertinimo programos) rezultatus, tai mes esame ten stiprūs vidutiniokai. Šalia mūsų yra tokių išsivysčiusių šalių moksleiviai, kaip Izraelio, ar Jungtinių Amerikos Valstijų. Tai koks čia dugnas, jei mes lygiuojamės greta tokių šalių?, – retoriškai LRT RADIJO rubrikoje „LRT ieško sprendimų“ klausia profesorius Rimantas Želvys.

Per daug eskaluojame negatyvius rodiklius?

Paskutiniu metu vis garsiau skamba frazė, kad Lietuvos švietimas yra dugne ir nepaisant reformų, vis ritamasi žemyn. Vilniaus Politikos analizės instituto (VPAI) direktorė Virginija Būdienė sako tam visiškai nepritarianti.


„Labai net nepritariu, todėl kad mes linkę tik ieškoti kažkokių negatyvų ir neigiamų rezultatų, kad ir tų pačių tarptautinių tyrimų rezultatų. Tačiau tuos tarptautinius tyrimus atlieka ne tik PISA. Kiti tarptautiniai tyrimai rodo, kad tiek skaitymas, tiek ir gamtos mokslai Lietuvos švietimo sistemoje yra pakilime“, – sako V. Būdienė.

Pasak jos, 2016-ųjų „TIMSS“ tyrimas rodo, kad Lietuvos aštuntokų pasiekimai yra labai panašūs į suomių, danų, vokiečių ir čekų. „O mes eskaluojame tik PISA. Nors ir čia nieko blogo nenutiko – mes tiesiog likome tame pačiame lygmenyje, – konstatuoja VPAI vadovė. – Taip, kad mes negalime turėti jokių motyvų kalbėti apie kažkokį dugną“.

VPAI direktorė įsitikinusi, kad visą šį burbulą apie blogą lietuvišką švietimo sistemą išpūtė geri Estijos rodikliai. „Estijos švietimo sistemoje nematau jokio stebuklo, – sako V. Būdienė. – Šią savaitę kalbėjau su estų ekspertais. Jie negali paaiškinti, kodėl taip yra atsitikę. Lygiai taip pat, kaip kažkada Suomijos ekspertai negalėjo paaiškinti savo švietimo sistemos sėkmės“.

Beje, estų ekspertai, pasak jos, užsimena, kad Estija nuosekliai laikosi koncepcijos „vaikas centre“. „Tai yra daugiau individualizavimo, daugiau požiūrio, kad mokykla yra ne vien dalykines žinias suteikianti institucija, – komentuoja VPAI vadovė. – Estija ne taip jau drastiškai sumažino mokyklų tinklą, kaip kad mes čia Lietuvoje eskaluojame. Mūsų šalyje tokiais naratyvais bandoma pasakyti, kad dėl visko kaltas yra mokyklų tinklas ir per mažas finansavimas. Tačiau tarptautiniai tyrimai nerodo koreliacijos nei su tinklu, nei su finansavimu“.

Mokslininkų nesiklauso

Vilniaus universiteto (VU) Švietimo politikos centro Ugdymo mokslų instituto profesorius Rimantas Želvys antrina V. Būdienei ir taip pat nesutinka, kad Lietuvos švietimas yra pasiekęs dugną. „Net jei kalbant apie PISA rezultatus, tai mes esame ten stiprūs vidutiniokai. Šalia mūsų yra tokių išsivysčiusių šalių moksleiviai, kaip Izraelio, ar Jungtinių Amerikos Valstijų. Tai koks čia dugnas, jei mes lygiuojamės greta tokių šalių?, – retoriškai LRT RADIJO studijoje klausia R. Želvys.



Viena priežasčių, kodėl estai demonstruoja gerus švietimo sistemos rezultatus, yra, pasak vieno Tartu universiteto profesoriaus, politikų įsiklausymas į švietimo sistemos specialistų prašymus ir pastabas. VPAI direktorė V. Būdienė tam pritaria ir sako, kad vienas tokių nesiklausymo pavyzdžių Lietuvoje buvo VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslo instituto profesorės, Ugdymo teorijos ir kultūros katedros vedėjos dr. Lilijos Duoblienės pavyzdys.

„Ji su kolegomis buvo padariusi tyrimą dėl turinio ugdymo programų. Tame tyrime buvo rasta, kad ugdymo turinio programos ir pagrindinės nuostatos ne visiems mokytojams buvo žinomos ir nedaug kas jomis vadovavosi. Per vėlesnius dešimt metų nebuvo nieko daroma, kad daugiau mokytojų pasiektų tą vyraujantį ar tuo metu priimtą švietimo filosofiją“, – sako V. Būdienė.

R. Želvys antrina, kad politikai mokslininkų nesiklauso, o tarpusavio bendradarbiavimas yra lygus nuliui. „Būtų nekorektiška kalbėti už visas Lietuvos aukštąsias mokyklas, tačiau VU mokslininkai tokio bendradarbiavimo beveik nejaučia, – nedaugžodžiauja VU profesorius.

Rumšiškių gimnazijos sprendimui nepritaria

Jonavos rajone esančios Ruklos Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos vadovas Darius Mockus sako svajojantis, kad mokyklos ar jų grupės Lietuvoje turėtų savus mokslinius konsultantus.

„Jų reikia todėl, kad teorija ir praktika papildo viena kitą. Tegu pedagoginiai mokslo darbai gimsta mokyklose, darželiuose. Tai paskatintų kokybinius pokyčius mokyklose, – įsitikinęs D. Mockus. – O dabar susidaro įspūdis, kad gyvename atskirai vieni nuo kitų ir esame nutolę, atsiriboję. To glaudaus ryšio labai stinga“.

LRT ieško sprendimų: kaip mažinti atskirtį tarp didmiesčių ir regionų mokyklų?

Netoli Kauno esančio Rumšiškių miestelio Antano Baranausko gimnazija yra tarsi atsvara į miestą nenorintiesiems leisti savo vaikų. Mokyklos direktorius Artūras Čepulis sako, kad gimnazijos kolektyvas suko galvas, ką gi jie galėtų vaikams pasiūlyti čia, dėl ko nereiktų važiuoti į Kauną.

Gimnazija rado ką pasiūlyti – Rumšiškėse taikomas išorinis diferencijavimas, kuomet vaikai nuo devintos klasės pagal gebėjimus skirstomi į dvi grupes: geriau besimokančiųjų ir vidutinių gabumų. Įprastai toks skirstymas mokyklose daromas nuo 11 klasės, kuomet moksleiviai mokymosi lygį renkasi pagal laikyti norimus egzaminus.

Tačiau V. Būdienė įsitikinusi, kad mokinių skirstymas pagal gabumus nėra labai geras dalykas. „Čia nukenčia tie silpniausieji, – sako ji. – Jie malasi su tarp savęs panašiais ir jiems nelieka toks aukštesnės kartelės, į kurią jie galėtų lygiuotis. Turėjau panašios patirties su savo vaiku, kuris taip pat buvo nugrūstas į tą silpnesnę grupę. Pakeičiau jam mokyklą, kad jis galėtų būti su visais mokiniais. Vėliau jis tapo geru IT specialistu. Jei būtų likęs toje silpnųjų grupėje, vargu ar ko būtų siekęs. Todėl nemanau, kad šis Rumšiškių mokyklos sprendimas yra geras“.

Pasak jos, didžiuosiuose miestuose gali būti tokie stiprūs centrai kaip licėjus ar KTU gimnazija, kur sutraukiami gabiausiai moksleiviai. „Tačiau tokį principą taikyti masiškai mokyklose tikrai nelinkėčiau. Tuomet moksleiviams, patekusiems į silpnesniųjų grupes, tarsi būtų duodamas nuosprendis“, – sako VPAI vadovė.

Plačiau apie visa tai – radijo įraše

Parengė – Vismantas Žuklevičius