Lietuvoje

2020.01.09 10:49

Prezidentas sako, kad kritika Žvalgybos įstatymo pataisoms – išpūstas „muilo burbulas“

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.01.09 10:49

Kritiką Žvalgybos įstatymo pataisoms, išplečiančioms žvalgybos tarnybų galias, prezidentas Gitanas Nausėda vadina „muilo burbulu“. Anot jo, didžiajai daliai Lietuvos gyventojų tai visiškai neaktualu.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo įteisinti prevencinius žvalgybos pokalbius. Inicijuotose pataisose numatyta, kad asmuo galėtų būti kviečiamas į prevencinį pokalbį turint duomenų, kad jis „gali būti susijęs arba gali būti siejamas su veikla, galinčia didinti riziką ar kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams“.

Vieną vertus, teigiama, kad tai gali pažeisti žmogaus teises, kiti sako, kad tokios pataisos gali būti perteklinės. Tokius vertinimus prezidentas vadina išpūstu „muilo burbulu“.

„Aš tiesą sakant nesupratau, dėl ko šitas muilo burbulas iškilo. Šitas prevencijų pokalbio elementas egzistavo Lietuvos praktikoje. Dabar norima jį labiau sunorminti. Noriu atkreipti dėmesį, kad 99,99 proc. Lietuvos gyventojų tai yra visiškai neaktualu, nes jie niekada neatsidurs užsienio žvalgybos tarnybų akiratyje, o tie, kurie atsidurtų ir galimai visiškai nekalti žmonės, tai jie tiesiog būtų įspėti, kad atsirado tokia grėsmė“, – LRT RADIJUI kalbėjo G. Nausėda.

Nors buvo patvirtintas 2020-ųjų biudžetas, prezidentas sako, kad darbai nesibaigė.

„Bus daugybė įstatymų, kurie pasirodys Seime. Vienas iš jų jau pasirodė – Viešųjų pirkimų įstatymų pataisos nauja redakcija teiksime netrukus. Dabar konsultuojamės su visuomene, laukiame jos pastabų. Taip pat ketiname teikti naują Korupcijos prevencijos įstatymo redakciją. Seimas turi daugybę įstatymų projektų, kuriuos reikės svarstyti, ginčytis ir spręsti.

Tačiau tai turi vykti ne isteriškoje politinėje atmosferoje, bet kalbantis, argumentuojant ir gerbiant vienas kitą. Susidaro įspūdis, kad pastaruoju metu politinė temperatūra kaista: retorika ir metaforos, kurias vartoja politikai, tampa įžeidžiančios. Tada labai sunku kalbėtis su tokiomis partijomis, kurios ką tik įžeidė. [...] Turi būti tam tikra pagarba, kad galėtume siekti tikslų, o tam reikia peržengti siaurus asmeninius ir partinius interesus“, – pabrėžia prezidentas.

Vertindamas siekį mažinti rinkimų kartelę, G. Nausėda pabrėžia, kad, pagal Venecijos konvenciją, negalima kaitalioti įstatymų likus mažiau kaip vieneriems metams iki rinkimų.

„Jeigu valdančiosios koalicijos atstovai nori kalbėti apie 3 proc. kartelę 2024-ųjų rinkimuose, mes galime apie tai kalbėti. Tačiau tegul pakelia rankas tie, kuriems iš jų tai įdomu. Man atrodo, nepakiltų nė viena ranka. Visai visuomenei aišku, kad tai projektuojama 2020-ųjų rinkimams su vienu aiškiu tikslu – įleisti kiek galima daugiau jaunesnių koalicijos partnerių į akvariumą, kad būtų galima formuoti valdančias koalicijas taip, kaip būtų patogiau tiems, kurie inicijuos šio įstatymo pakeitimą“, – komentuoja prezidentas.

Jeigu veto dėl 3 proc. kartelės bus atmestas, G. Nausėda ragina visuomenę vertinti šio sprendimo pasekmes ir daryti išvadas.

Anot G. Nausėdos, jau iki šiol pavyko įgyvendinti tam tikrus gerovės valstybės principus, su kuriais buvo eita į rinkimus.

„Taip, jų kol kas mažai. Taip, jie kol kas per sunkiai įgyvendinami, nes dalis Seimo narių nėra pasirengę aukoti savo asmeninės gerovės vardan visuomenės“, – pažymi prezidentas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.