Lietuvoje

2020.02.07 19:51

Siaubingos lietuvių vergovės patirtys JK: įspėja, kokiais būdais viliojami tautiečiai

Antisanitarinės sąlygos, alkis, mažas uždarbis, o, nepaklusus vadovo nurodymams, jokio – taip 21 amžiaus vergovę apibūdina lietuvių nusikalstamą pasaulį iš arti matanti vertėja Helma Bakūnienė, kuri britų teisėsaugai padeda jau beveik dešimtmetį.

„Kai kurie žmonės nėra matę kanapių ir įsivaizduoja, kad laisto pomidorus“, – apie vieną iš lietuvių išnaudojimo būdų Jungtinėje Karalystėje pasakoja moteris.

Jungtinėje Karalystėje vertėja dirbanti H. Bakūnienė sako, kad šios profesijos specialistai šalyje daugiausiai samdomi teisėsaugos institucijų.

„Pagal Jungtinės Karalystės įstatymus, esant reikalui, kitakalbiams žmonėms privaloma suteikti vertėjo paslaugas visose valstybinėse institucijose. Žinoma, šiuo metu vertėjo paslaugos suteikiamos rečiau, tačiau teisminėse institucijose tai privaloma. Jeigu žmogus kviečiamas į teismą dėl jam iškeltų kaltinimų, jis privalo gimtąja kalba sužinoti, dėl ko yra kaltinamas. Nė vienas teismas, nė viena teisėsaugos institucija nerizikuos, kad žmogus nesuprastų, dėl ko jis teisiamas“, – paaiškina pašnekovė.

H. Bakūnienės teigimu, dažniausios lietuvių nusikalstamos veikos Jungtinėje Karalystėje prasideda nuo vairavimo išgėrus, o baigiasi įtarimais padarius žmogžudystę.

„Pagal statistiką, kas liečia lietuvių nusikalstamą pasaulį, vairavimas išgėrus būtų pirmoje vietoje. Taip pat daugiausia vairuojama neturint draudimo ar teisių. Toliau eina vagystės, kurios buvo ypač populiarios 2009–2015 metais, o 2016 metais sumažėjo. Toliau smurtas šeimoje tarp partnerių ar sutuoktinių, kai įtraukiami ir vaikai arba vaikų tiesiog nėra“, – kalba Jungtinėje Karalystėje gyvenanti moteris.

Pasak jos, ypač populiarus kanapių auginimas, kuriuo užsiima lietuviai. „Nuomojami namai, jos auginamos ir platinamos po tam tikrus regionus“, – teigia H. Bakūnienė.

Toliau eina kriminalinės žalos sukėlimai, kai tyčia suniokojamas kieno nors automobilis ar išdaužiami namo langai, sako pašnekovė.

„Paprasčiausi atvejai nutinka bet kurioje viešojoje vietoje, kai gatvėje kas nors užpuola žmogų, bando apiplėšti, ištraukti rankinę arba primušti. Viešosiose vietose, tokiose kaip klubai, susimušama“, – priduria H. Bakūnienė.

Pasak jos, fiksuojama nemažai finansinio ir dokumentinio sukčiavimo atvejų: „Pasitaiko fiktyvių vedybų ir vengimo mokėti pridėtinės vertės mokestį, pavyzdžiui, nelegaliai įvežamos ir parduodamos cigaretės.“

Kaip bebūtų, moteris tikina, kad šiuo metu Jungtinėje Karalystėje labiausiai nusikalsta rumunai, lenkai, čekai ir slovakai.

„Rumunų kalbos vertėjai dabar yra patys populiariausi. Mes, lietuvių kalbos vertėjai, buvome ypač reikalingi prieš 3–4 metus. Dabar mūsų darbo krūvis sumažėjęs“, – pažymi H. Bakūnienė.

21 amžiaus vergovė

H. Bakūnienė LRT RADIJUI papasakojo ir apie vadinamosios moderniosios vergovės atvejus, kai dažniausiai socialiai pažeidžiami lietuviai darbe yra išnaudojami.

„Dažniausiai neturintieji šeimų ir pastovių pajamų Lietuvoje suviliojami tam tikrų grupuočių, organizuojančių nusikalstamas veikas Jungtinėje Karalystėje. Dabar labai populiarūs atvejai, kai žmogus suviliojamas feisbuke, kad jam bus suteikta gyvenamoji vieta ir geras atlyginimas. [...]

Atvažiuojama autobusiuku arba nuperkamas skrydžio bilietas. Juos pasitinka tam tikri asmenys, atveža, apgyvendina, kaip ir buvo žadėta, prižada sutvarkyti dokumentus. Tada jiems pasakoma, kad reikės padėti prižiūrėti, ką nors palaistyti. Kai kurie žmonės nėra matę kanapių ir įsivaizduoja, kad laisto pomidorus“, – sako moteris.

Galiausiai vadinamojoje modernioje vergovėje įkalinti lietuviai apmokomi, kaip reikėtų elgtis susidūrus su teisėsauga.

„Jiems pasakoma, ką reikėtų sakyti, jei juos sulaikys. Jie yra tiek pažeidžiami, kad dažnai iš jų paimami ir asmens dokumentai“, – teigia ji.

Neretai į išnaudojimo pinkles pakliuvusios aukos apgyvendinamos ypač blogomis sąlygomis, pasakoja H. Bakūnienė.

„Esu mačiusi tokių apleistų namų, kai žmonės miega ant senų, sukiužusių čiužinių, naudojasi vienu tualetu, kuris ne visada veikia, ir labai prasta virtuve. Jiems duodama šiek tiek pinigų, tačiau, nepaklusus vadovo nurodymams, jie negauna nieko ir tiesiog yra išnaudojami. [...] Viename mieste buvo vykdomas policijos reidas, per kurį viename namie, kuriame galėtų gyventi 4–8 žmonės, poromis buvo rasta 15–18. Net nebuvo nustatyta, kiek tiksliai tų žmonių buvo, nes ne visi tuo metu buvo vienoje vietoje. Sąlygos buvo baisios, absoliučiai antisanitarinės, pradedant smarve, baigiant baisia buitimi. [...]

Kai kurie jų gauna labai mažai valgyti ir turi dirbti alkani, pavyzdžiui, išnešioti po 1000 maišelių, nesvarbu, koks oras, kokia teritorija – jie turi tai padaryti“, – teigia ji.

Jiems duodama šiek tiek pinigų, tačiau, nepaklusus vadovo nurodymams, jie negauna nieko ir tiesiog yra išnaudojami

Anot H. Bakūnienės, kai kurie neištvėrę pabėga, kiti randami miegantys parke be asmens dokumentų, o dalis bijo kreiptis į reikiamas institucijas.

„Tai priklauso nuo daug faktorių. Visų pirma, nuo paties žmogaus ir jį supančių aplinkinių, nuo jų suvokimo, ar iš tikrųjų jie yra labai įbauginti. Kai kurie bijo atskleisti apie tokį nusikaltimą, nes yra sumušti, ar šunų užpjūdyti. Buvo ir tokių atvejų“, – tikina moteris.

Sąlygos buvo baisios, absoliučiai antisanitarinės, pradedant smarve, baigiant baisia buitimi

Minėtais atvejais H. Bakūnienė ragina kreiptis ir gauti pagalbą iš kitų valstybės įstaigų ar institucijų.

„Nesvarbu, kad nekalbama angliškai. Jeigu nėra galimybės pasakyti, kas nutiko, visada prijungs telefoninį vertėją. [...] Policija turi visas priemones: aukos yra saugiai apgyvendinamos ir izoliuojamos nuo tos aplinkos ir jų niekas negali rasti“, – paaiškina moteris.

Surasti tokios nusikalstamos veiklos organizatorius – labai sudėtinga, sako H. Bakūnienė: „Jie labai užsislaptinę, niekada nesako savo tikro vardo ir pavardės.“

Išsamiau – laidos „10–12“ įraše.

Parengė – Gabrielė Sagaitytė.