Lietuvoje

2020.01.07 21:15

Džiautas apie Alytaus gaisro ugniagesius: juos slegia nežinomybė dėl ateities

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.01.07 21:15

Iki dešimties kartų normą viršijančio aliuminio koncentracija, chromas, arsenas, gyvsidabris bei kadmis – tokių metalų perteklių medikai rado gaisrą Alytaus padangų perdirbimo gamykloje gesinusių ugniagesių organizme. Pasak specialistų, tai gali turėti ilgalaikių padarinių sveikatai ir net sukelti vėžį. Ar ugniagesiai reikalaus kompensacijų?

„Dienos temoje“ – Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

– Pone S. Džiautai, ką sako šiandien ugniagesiai, kurie gesino Alytaus gaisrą, kaip jie jaučiasi, kokių nusiskundimų turi?

S. Džiautas: Šiuo metu sveikatos nusiskundimų kaip ir nėra, tačiau kosulys ir buvo, ir išlikęs, bet tokių labai didelių nusiskundimų kaip ir nėra. Bet jaudulys yra. Ypač ta nežinomybė, kas bus ateityje, ir slegia. Vis dėlto psichologinis būvis nekoks.

Dienos tema. Džiautas po Alytaus gaisrą gesinusių ugniagesių sveikatos tyrimų: juos slegia nežinomybė dėl ateities

– Pone Kanapickai, iš tiesų ir buvo atrinkti tyrimams ugniagesiai, kitaip tariant, žmonės, ne tik ugniagesiai, bet ir talkinę, dirbę nelaimės vietoje, tie, kurie jau yra pajutę arba kurių organizmuose medikai jau nustatė tam tikrų pakitimų, arba biocheminių, arba kraujo, arba širdies sutrikimų. Ar departamentas turi planą, kas bus daroma toliau, kokie žingsniai?

M. Kanapickas: Visų pirma norėčiau paminėti, kad bendradarbiaujant tiek su Vidaus reikalų ministerija, tiek su Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centru, buvo sudarytos galimybės visiems pasitikrinti sveikatą, kaip jūs ir minėjote, žmonėms, kurie dalyvavo likviduojant nelaimę. Išreiškė norą daugiau nei 160 žmonių.

– Iš maždaug 300?

M. Kanapickas: Taip. Jie visi buvo patikrinti. Ir medikai su tam tikrais indikatoriais pamatė, kad reikėtų tam tikros imties žmonių atlikti išsamesnius tyrimus, kas ir buvo padaryta. Ir mes šiandien turime rezultatus. Be abejo, kalbėti apie ateitį, apie planus vienareikšmiškai, tie ugniagesiai gelbėtojai, kurie dalyvavo likviduojant nelaimę Alytuje, jų sveikatos monitoringas, sveikatos priežiūra bus dažninama, tai yra du kartus dažniau bus vykdoma stebėsena.

– Kitaip tariant, ne vieną kartą per dvejus metus, o kiekvienus metus?

M. Kanapickas: Priklausomai nuo periodiškumo, ar kartą per metus turiu tikrintis sveikatą, ar kartą per dvejus metus, automatiškai tiems žmonėms bus sudažnintas sveikatos periodinis profilaktinis patikrinimas, turint omeny, kad jie dalyvavo pačioje nelaimėje, ją likviduojant, vienaip ar kitaip jų sveikatą reikia atidžiau, nuodugniau nagrinėti.

Kalbėti apie sunkiuosius metalus, apie aliuminį – vėlgi sunku būtų pasakyti, ar tai yra momentinis poveikis, bet, mūsų turima informacija, tai nėra ūmus apsinuodijimas ir momentinis poveikis, tai greičiau yra ilgalaikio poveikio rezultatas, o tas ilgalaikis poveikis pasireiškia siejant pačią profesiją ar apskritai žmogaus gyvenimo būdą, šiandien pasakyti negalime.

– Aš ir girdžiu tam tikrus nuogąstavimus, kuriuos jau išsako ugniagesiai socialiniuose tinkluose, kad ar nebus taip, kad kadangi iki Alytaus gaisro sveikata taip detaliai nebuvo tikrinama, viskas bus nurašyta tiesiog profesijai, o ne konkrečiam gaisrui?

M. Kanapickas: Tikrai manau, kad taip nebus, visų pirma mes esame statutinė valstybės įstaiga ir būtent įstaigos pareiga yra apsaugoti žmogų ir jo turtą nuo gaisrų, žmonių gyvybę ir sveikatą. Ugniagesiai yra tos pareigybės, tie žmonės, kurie tiesiogiai vykdo tą funkciją ir vėlgi mums, kaip darbdaviams, kaip įstaigai, tikrai labai svarbi jų sveikata.

Šiandien jau priimti sprendimai centralizuotai aprūpinti visus priešgaisrinius gelbėjimo automobilius priemonėmis neskaitant, kad jie jau turi, statutiniai valstybės tarnautojai, kvėpavimo organų apsaugos aparatus ir kitas priemones, būtent tomis priemonėmis, kurios reikalingos netiesiogiai gaisro gesinimui ir likvidavimui dirbant gaisravietės židinyje, o atliekant kitus darbus, susijusios su profesija, siekiant apsaugoti kvėpavimo organus, sakykim, užtikrinti jų apsaugą.

– Pone S. Džiautai, teisėjų profesija irgi yra užtikrinti teisingumą, tačiau Ukmergės teismai ilgus metus kentė gyvsidabrio garus. Jie bylinėjosi teismuose ir šią vasarą buvo Aukščiausiojo Teismo priimtas sprendimas ir priteista daugiau negu 340 tūkst. eurų 31 žmogui. Ar ugniagesiai svarstytų tokią galimybę? Nes apie tai, kad turi būti užtikrinamos saugios priemonės, kalbama tik po nelaimės ir kai organizmuose jau yra rasta gyvsidabrio. Tegul medikai sako – nedidelis kiekis, bet jis vis tiek yra kenksmingas.

S. Džiautas: Matote, nesutikčiau, kad negalima tirti to ilgalaikio poveikio. Jeigu tai yra susiję su profesija, tai yra statutas. Numatyta, kad profesija turi būti saugi. Tai nesvarbu, ar tai po gaisro padidėjęs 10 kartų aliuminis, ar tai susiję su profesija, yra rastas kiekis, viršijantis normas – tiek ir gyvsidabris.

Mums reikalingi patys geriausi medikai, patys geriausi toksikologai. Jeigu nėra šito Lietuvoje, reikia analizuoti užsienio šalių praktiką. Kas, tikėtina, buvo padaryta po rugsėjo 11-osios. Ir surasti, kaip mes gydysime šiuos ugniagesius. Kompensacijos yra numatytos pagal statutą, jeigu atsitiktų kažkokie negalavimai.

– Kokio dydžio?

S. Džiautas: Pagal seną, iki mokesčių reformos tai buvo 120 atlyginimų mirties atveju.

– Tai čia jūs kalbate apie patį blogiausią variantą?

S. Džiautas: Taip, apie patį blogiausią variantą, tačiau nuo šito dydžio skaičiuojama ir žalos atlyginimo dydis.

– Kitaip tariant, aš negirdžiu to ryžto eiti ir tos neturtinės žalos kompensacijos išsireikalauti teismuose.

S. Džiautas: Būtent reikalauti, reikia, kad būtų nustatyta padaryta žala. Dabar, kai šitas tyrimas parodė, kad buvo vis dėlto padaryta žala ir mes buvome teisūs ir labai dėkoju žiniasklaidai, be kurios tikriausiai iš viso nebūtų šitas tyrimas pradėtas, nes tik po anoniminių pokalbių, nufilmuotų žiniasklaidos pokalbių, šitas tyrimas pagaliau atsirado, nes neva tai kraujas neparodė ir galbūt nebūtų visiškai šitų tyrimų daryta.

– Tai dabar jau jie padaryti, rezultatą turime, žala yra padaryta. Trečią kartą grįžtu prie klausimo – ar bylinėsitės?

S. Džiautas: Mes svarstysime šitą galimybę, jeigu, aišku, ugniagesiai šitą norą pareikš. Nes, kaip ir žinome, 160 iš 300 tik pareiškė norą būti tiriami. Ir jeigu pateiks ieškinį, ugniagesys norės tai pareikšti, profesinė sąjunga atstovaus tam ugniagesiui ir gins jo interesus, ir ieškosime žalos.

– Pone M. Kanapickai, ar departamentas yra pasiruošęs ugniagesių ieškiniui, galbūt net sekant teisėjų pėdomis, Ukmergės teisėjų? Grįžtu prie to paties panašaus atvejo, kurį mes turėjome – apsinuodijimo gyvsidabriu, kurie valstybę padavė į teismą? Ir, kaip sako generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, kuris yra tarp tų žmonių, kurie mėgina išsireikalauti tos teisybės, jis nėra nusiteikęs prieš valstybę, bet jis sako, kad šiuo ieškiniu yra siekiama atkreipti dėmesį į atsakingų ir saugių darbo sąlygų užtikrinimą, kalba ne tik apie teisėjus, bet apie ugniagesius taip pat. Ar departamentas tokiam ieškiniu yra pasiruošęs?

M. Kanapickas: Suprantama, kad sunku man būtų komentuoti, bet į ką norėčiau atkreipti dėmesį – būtent mes dabar kalbame apie pasekmes, apie priežastinių ryšių ieškojimą tarp veikos ir pasekmių. Klausimas yra tas, kad mes, kaip įstaiga, kaip statutinė įstaiga, dedame visas pastangas užtikrinti sąlygas, kad tokių situacijų, apie ką dabar kalbame, kad ugniagesių kūne randamos pavojingos arba kenksmingos medžiagos, nebūtų.

Vėlgi mes viešojoje erdvėje girdime informaciją, kad vandenyje, dirvožemyje randamas arsenas. Klausimas yra tas, apskritai mūsų visuomenei kokio lygio tai yra problema.

– Tai ar jūs dabar bandot iš dalies sakyti, kad aplinka kalta, kad ugniagesių kūne po gaisro galėjo būti rasta ir buvo rasta metalo perteklių?

M. Kanapickas: Ne, aš tikrai nenorėčiau sakyti ir nesakau, kad aplinka kalta, bet mes šiandien turim tikrai nemažą imtį ugniagesių, iš kurių vienais ar kitais indikatoriais buvo atrinkta sąlyginai maža ugniagesių tarpe. Ir dar mažesnėje ugniagesių, sakykim, biologiniuose tyrimuose rastos medžiagos. Tai yra indikatorius mums, kaip darbdaviams, kaip įstaigai atkreipti visą dėmesį ir dėti visas pastangas, kad būtų išvengta galimų padarinių, ir užtikrinti darbuotojams, konkrečiai ugniagesiams, saugias darbo sąlygas. Vėlgi mūsų priimami sprendimai, kaip įstaigos, išimtinai derinami su mūsų bendruomene.

Nes, ką ir kolega mini, dalis ugniagesių nesikreipė dėl profilaktinių sveikatos patikrinimų, dalis kreipėsi. Vienaip ar kitaip žmonės išreiškė savo valią ir mes tą valią gerbiame bei vertiname.

– Pone S. Džiautai, ar buvo žmonių, kurie po šio įvykio liko demotyvuoti, tai yra svarsto apie tarnybos pabaigą?

S. Džiautas: Tokių kol kas dar negirdėjau, tik ši diena yra pirma po išvadų. Tačiau, manau, atsiras ir daugiau norinčių išsitirti tarp tų 300 dalyvavusiųjų, kada tokios išvados yra pateiktos, o tie, kas pareiškė norą, tai mes reikalausim būtinai visų 160, kurie tenai yra pareiškę norą, būtinai ištirti dėl sunkiųjų metalų ir dar laukia tyrimas po dviejų savaičių dėl dioksinų. Čia dar vienas tyrimas ir dar neaišku, kaip atsilieps dėl ypač vėžį sukeliančios medžiagos – dioksinų. Tai būtent mes šito tikrai sieksime, kad visi norintys būtų ištirti ir surastos galimybės jiems, rekomendacijos, kaip gydytis, kaip šalinti šituos metalus.

– Net neabejoju, kad LRT patikrins, ar departamentas tesi savo žodį dėl apsaugos priemonių ir dėl suteiktų galimybių visiems išsitirti. Rezultatus taip pat paskelbsime.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt