Lietuvoje

2020.01.08 10:13

Nauja tvarka kelia klausimų: pacientų skundų nagrinėti nėra kam, baiminasi neadekvačių išmokų

Laura Adomavičienė, LRT.lt 2020.01.08 10:13

Naujas žalos be kaltės modelis įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 dienos, tačiau pacientų skundus nagrinėjančios komisijos dar nėra. Pacientų atstovai kritikuoja Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), laiku nesugebėjusią užtikrinti, kad nauja tvarka tinkamai funkcionuotų, o patį modelį vadina geresniu už senąjį, tačiau ne visiškai sąžiningu pacientų atžvilgiu.

Naujasis žalos be kaltės modelis įsigaliojęs nuo sausio 1 dienos, žada paprastesnį pacientų skundų nagrinėjimą. Iki šiol žalą sveikatos priežiūros įstaigoje patyręs žmogus privalėjo įveikti milžinišką procesą, siekdamas kompensacijos už patirtus nuostolius. Pirmiausia reikėjo kreiptis į klaidą padariusią sveikatos priežiūros įstaigą. Nepasiekus sutarimo su šia – į pacientų žalos atlyginimo komisiją, kur laukė nemenkas uždavinys pačiam pacientui įrodyti gydytojo kaltę.

„Anksčiau reikėdavo įrodyti beveik neįmanoma, kad buvo padaryta žala, kad ji padaryta neteisėtais veiksmais ir tarp tos žalos ir tų veiksmų yra priežastinis ryšys. Visa tai turėdavo įrodinėti pacientas. Praktikoje įrodinėti būdavo labai sunku. Priežastinį ryšį įrodyti, kad pacientas nukentėjo, nes su juo buvo pasielgta netinkamai, dažnai nepavykdavo. Dažnai būdavo tokių atvejų, kai iš pacientų medicinos kortelių būdavo išplėšomi lapai. Atrodytų, kad tai visiškai dokumentų klastojimas, bet už tai įstaigai nieko nebūdavo. Akreditavimo tarnyba pabardavo, kad netinkamai medicininė dokumentacija tvarkoma, tačiau pacientui tokiu būdu nelieka jokių įrodymų“, – senosios tvarkos ydas vardijo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas.

Pagal naują tvarką pacientui nebereikia kreiptis į gydymo įstaigą ir įrodinėti gydytojo kaltės, jo atžvilgiu padarytos neteisėtos veikos. Pakanka pranešti Pacientų žalos atlyginimo komisijai, veikiančiai prie SAM, apie patirtą žalą. Ši, išnagrinėjusi atvejį paskiria turtinę ir neturtinę kompensaciją. Jeigu asmuo su paskirta suma nesutinka – tuomet jis gali dėl žalos kreiptis į teismą.

Sena komisija panaikinta, naujos – dar nepaskyrė

Bėda ta, kad nauja tvarka veikia, tačiau pacientų skundus nagrinėjančios komisijos dar nėra. Į komisijos narius pretenduojanti ankstesnės komisijos pirmininkė bei kraujo vėžiu sergančiuosius vienijančios asociacijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė sakė, kad ankstesnė komisija su metų pabaiga savo darbą baigė ir įgaliojimų neturi. Kada bus paskirti ir darbą pradės nauji nariai – ji nežino.

„Kol nėra naujos tvarkos nustatytos, viskas tarsi pakibę. Pas mus – kaip visada: iš pradžių priima įstatymą, o paskui žiūri, ką su juo daryti. Įstatymas yra priimtas, įsigaliojęs, bet pačios tvarkos, kriterijų, komisijos darbo reglamento ir vyriausybės nutarimo, pagal ką dirba komisija, šiuo metu nėra patvirtinta. Buvo kvietimas organizacijoms deleguoti naujus narius į komisiją, kiek žinau, organizacijos pateikė, bet sprendimo kol kas negali būti dėl naujos komisijos, kol nėra Vyriausybės nutarimo“, – tikino I. Drėgvienė.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Vilma Srogė teigė, kad komisijos nuostatai jau baigti derinti su suinteresuotomis institucijomis, šį trečiadienį numatytas jų svarstymas Vyriausybėje. Patvirtinus nuostatus, bus sudaryta atnaujintos sudėties Komisija.

„Tai bus padaryta artimiausiu metu, o tai reiškia, kad „žalos be kaltės“ modelis veiks pilna apimtimi ir pacientai tikrai galės paprasčiau ir greičiau gauti kompensaciją, kai jų sveikatai gydymo įstaigoje padaryta žala. Komisijos personalinę sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras“, – sakė V. Srogė.

Tik ministerija įsivaizduoja, kad pacientai gali turėti tiek išlaidų, kiek ligonių kasos sugalvoja, kad ta paslauga kainuoja, o ne tiek, kiek realiame gyvenime.

Nors komisija nėra sudaryta, pacientai visgi gali teikti skundus dėl patirtos žalos.

„Pacientas ar kitas žmogus, turintis teisę į žalos atlyginimą, prašymą turi pateikti tiesiogiai atvykęs į Sveikatos apsaugos ministeriją arba per atstumą, t. y., registruotu paštu, per kurjerį ar kitomis ryšio priemonėmis, leidžiančiomis nustatyti žmogaus tapatybę“, – tikino ministro patarėja. Ji pridūrė, kad nuo sausio 1 dienos SAm dar nėra gavusi nė vieno skundo dėl pacientų patirtos žalos atlyginimo.

Skurdžios išmokos ne visada atitiks realybę

Pats žalos atlyginimo procesas pacientų atstovams taip pat kelia abejonių. Nors teik I. Drėgvienė, tiek Š. Narbutas dalyvavo modelį kūrusioje darbo grupėje, abu sutartinai teigia, kad į dalį pacientus atstovaujančių organizacijų siūlymų atsižvelgta nebuvo. Pavyzdžiui, nesąžiningomis pacientų atžvilgiu laikomos išmokos už patirtą žalą lubos. Atlygintinos turtinės žalos suma negali būti didesnė nei 60 tūkst. eurų.

Neturtinė žala matuojama balais, kurios vienas balas prilyginamas 100 eurų. Pavyzdžiui, jeigu asmeniui ligoninėje buvo sužalota sveikata tiek, kad jam buvo nustatytas sunkus neįgalumas, o iki tol negalios asmuo neturėjo, neturtinė žala įvertinta 190 balų arba 19 tūkst. eurų. Vieno organo ar kūno dalies pažeidimas įvertintas 1-65 balų intervalu arba 100-6,5 tūkst. eurų neturtinės žalos išmoka. Už sutrikdytą sveikatą, dėl ko asmuo privalėtų imti laikiną nedarbingumą metams – 15 balų arba 1,5 tūkst. kompensacija.

„Įstatymą priimant buvo kalbama, kaip čia pacientus saugos, bet viskas sudėliota taip, kad tik įstaigoms būtų naudingiau: tam tikra informacija nebus teikiama, yra neišvengiamos žalos sąrašas ir kokios sumos turėtų būti išmokamos pacientams. Jos visur mažinamos. Ten yra numatyti apribojimai, kad tau kompensuos turtinę žalą tik tokią, kokia yra bazinė paslaugos kaina. Kai kur tie įkainiai yra pagrįsti, bet, pavyzdžiui, kalbant apie odontologiją, baziniai įkainiai realiai yra kelis kartus, net dešimt kartų mažesni už realią rinkos kainą. Reiškia, tu tos sumos neatgausi. Buvo siūloma indeksuoti, apmokėti pagal faktą, bet su tuo nesutiko ligonių kasa ir ministerija. Ta maksimali 60 tūkst. eurų išmoka nemanau, kad praktikoje kažkada bus pasiekta“, – abejojo Š. Narbutas.

„Pas mus (ankstesnėje komisijoje – LRT.lt) buvo, kai žmonės ir sąskaitas pateikė, kad buvo suteiktos 10 tūkst. eurų kainuojančios paslaugos. Jeigu komisija pasakys, kad žala turi būti atlyginama, tai žmogus negalės tikėtis atgauti net tų lėšų, kurias jis faktiškai išleido. Tai šita vieta man buvo tikriausiai labiausiai skaudi“, – antrino I. Drėgvienė.

Atlyginamos žalos lubos nustatytos atsižvelgiant į šiai paskirčiai sudarytą biudžetą. Jis 2020 m. sieks 2,3 mln. eurų. Iš šios sumos bus ne tik kompensuojama pacientų patirta žala, bet ir apmokamas komisijos narių darbas, ekspertų vertinimas. Pastarųjų paslaugų įkainiai, anot I. Drėgvienės, sieks daugiau nei 300 eurų kiekvienam ekspertui. Vieno skundo ekspertiniam vertinimui, ypač jeigu klaida padaryta atliekant sudėtingą operaciją, reikia ne vieno, o 3-4 skirtingų sričių specialistų.

„Jeigu pacientas mano, kad ta žala yra per maža, dėl visų sprendimų galima bus kreiptis į teismą. Tikėtina, kad teismai tuos dalykus išspręs pagal faktą, nes tik ministerija įsivaizduoja, kad pacientai gali turėti tiek išlaidų, kiek ligonių kasos sugalvoja, kad ta paslauga kainuoja, o ne tiek, kiek realiame gyvenime. Bet čia ir yra minusas, nes tvarka buvo kuriama tam, kad pacientams nereikėtų eiti į teismus. Jei teismas tau kažką priteistų, tai iš tos pačios sąskaitos turėtų išmokėti. ko bijo ligonių kasos, kad bus besikreipiančiųjų daugiau ir kad nebus iš ko mokėti. Tada tas modelis bus diskredituojamas“, – sakė POLA prezidentas.

Klausimų kelia dviguba tvarka

Kitas niuansas, stebinantis pacientų atstovus, kad naujoji komisija, kai tik bus sudaryta, greičiausiai dirbs pagal dvi skirtingas tvarkas. Visi pacientų skundai dėl patirtos žalos iki 2020 m. sausio 1 d. bus nagrinėjami pagal seną modelį, kai bus reikalaujama įrodyti priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir gydytojo veikos. Skirtumas toks, kad į gydymo įstaigą atskirai dėl patirtos žalos kreiptis nebereikės. Nuo 2020 m. patirta žala bus nagrinėjama pagal naują modelį.

Yra kita dalis, kurią turi sumokėti privačios gydymo įstaigos ir niekas nežino valstybėje, kokios yra realios tų įstaigų pajamos.

„Šita komisija, kuri bus naujai sudaryta ketveriems metams, dirbs tokiu dvigubu principu ir tikriausiai didžioji dalis pirmus, antrus, galbūt ir trečius metus skundų turbūt bus pagal senąjį modelį. Iš savo patirties galiu pasakyti: komisija nagrinėjo kai kuriuos atvejus iš 2017 m., 2018 m. ir tik dalis buvo 2019 m. teiktų paslaugų. Tokia dviguba tvarka man daug klausimų kelia ir keistai atrodo“, – sakė buvusios komisijos pirmininkė.

Ji pridūrė, kad naujas modelis galėjo būti įgyvendinamas pigiau, pasinaudojant jau esamos infrastruktūros pamatais.

„Mano asmenine nuomone, buvo galima pasilikti praktiškai prie to paties įstatymo ir draudimo, kuris buvo iki šiol, tik reikėjo atsisakyti gydytojo kaltės ieškojimo. Be kaltės modelį labiau pritaikyti prie to, kaip veikia dabar sistema, plius įvedant tai, kad yra ekspertams apmokama. Manau, kad tai būtų racionalesnis lėšų naudojimas, nes nebūtų ribojimų, lubų. Draudimas kiek nustato – tiek ir mokama“, – sakė I. Drėgvienė.

Š. Narbuto nuomone, anksčiau galiojusi tvarka, kai gydymo įstaigos buvo priverstos mokėti ne ligonių kasoms, o draudimo bendrovėms, buvo ydinga. Tačiau dabar apskaičiuoti gydymo įstaigoms tenkančias įmokas, ypač privačių žaidėjų, gana sudėtinga.

„Pagal seną tvarką įstaigos draudimui sumokėdavo daug daugiau, nei paskui būdavo išmokama. Čia ir buvo vienas iš politikų norų paimti šitą draudimą iš privačių draudėjų, kurie iš to pelnosi ir nieko neišmoka pacientams. Bet tie skaičiai – 2,3 mln. eurų, – aš juos vertinu kaip paimtus iš lubų. 0,1 proc. nuo suteiktų paslaugų turi sumokėti viešos įstaigos. Tą pajamų dalį gali valstybės apsiskaičiuoti, bet yra kita dalis, kurią turi sumokėti privačios gydymo įstaigos ir niekas nežino valstybėje, kokios yra realios tų įstaigų pajamos. Jos gali parodyti daugiau pajamų, gali papiktnaudžiauti ir parodyti mažiau. Niekas nežino, kiek jos turi pajamų ir niekas jų negali sukontroliuoti: nei finansų ministerija, nei mokesčių inspekcija“, – sakė Š. Narbutas.

LRT.lt primena, kad tiek pagal ankstesnį, tiek pagal naują modelį pacientas, kuriam sveikatos priežiūros įstaigoje buvo padaryta žala, ne vėliau kaip per 3 metus nuo tos dienos gali kreiptis į Pacientų žalos atlyginimo komisiją. Kreiptis gali pats pacientas arba jam artimas asmuo. Komisija privalo per 2-4 mėnesius išnagrinėti paciento skundą ir nustatyti kompensacijos dydį už padarytą turtinę ar neturtinę žalą. Nesutinkantis su komisijos sprendimu asmuo gali kreiptis į teismą.

Kompensacija bus mokama iš sąskaitos, kurioje bus kaupiamos sveikatos priežiūros įstaigų įmokos. Sąskaitą administruos Valstybinė ligonių kasa. Kompensuojama žala pacientui bus pervedama į jo sąskaitą per mėnesį nuo sprendimo priėmimo. Jeigu žalos atlyginimo sąskaitoje nepakanka lėšų, apie tai pacientas turi būti informuojamas per 5 darbo dienas ir jam lėšos pervedamos atsiradus galimybei. Kiek žalos atlyginimo sąskaitoje yra lėšų – bus viešai skelbiama sąskaitą administruojančios įstaigos – Valstybinės ligonių kasos – interneto svetainėje.