Lietuvoje

2020.01.07 08:57

Kukuraitis: vaiko pinigai pervedami ir į parduotuvių korteles, bet apsukresni juos išleidžia alkoholiui

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, pagrindiniai rodikliai Lietuvoje, į kuriuos žiūri ne tik Ministerija, bet ir pirštu beda Europos Sąjunga (ES), yra skurdas ir nelygybė. Kaip bebūtų, anot ministro, skurdas šalyje mažėja.

„Skurdo matavimas yra labai aiškus ir vienodas Europoje, todėl galima pasilyginti. Šia prasme galime pasidžiaugti, kad skurdas, palyginus su 2017 metais, nustojo augti, nes nuo krizės jis augo. Absoliutus skurdas, kai esant žemiau ribos tai yra sudėtinga ir beveik neįmanoma išgyventi, mažėjo.

Santykinis skurdas rodo tam tikra santykį tarp visuomenės grupių ir tai yra 60 proc. nuo visuomenės medianos. Jeigu gauni mažesnes nei 60 proc. vidurinio žmogaus pajamų, tu esi santykinio skurdo riboje, kurią mums pavyko pristabdyti. Ministerijos prognozės rodo, kad 2018–2019 metais skurdas pradės žemėti ir jis jau dabar yra žemesnis nei 2017 metais“, – tikina L. Kukuraitis.

Nors Vyriausybės kadencijos pradžioje, pasak ministro, vaikų skurdo lygis buvo vienas aukščiausių Europoje, dabar matomas ryškus proveržis.

„Mūsų skaičiavimais, su vaiko pinigais ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, nemokamu maitinimu, 2020-aisiais turėtume būti pirmoje Europos pusėje. Tai didžiulis proveržis. Su kitomis grupėmis, senjorais ir neįgaliaisiais, dar turime kur pasitempti“, – pripažįsta ministras.

Apsukrieji pasinaudoja

Apie 20 tūkst. Lietuvos vaikų gyvena rizikos šeimose. Paklaustas, kaip užtikrinti, kad jiems skirti vaiko pinigai nenukeliautų tėvų alkoholizmui ar pramogoms, L. Kukuraitis sako, kad tam naudojami įvairūs būdai, pavyzdžiui, pinigus išmokant ne į sąskaitas, bet pervedant į konkretaus prekybos centro kortelę, kuria suaugusieji galėtų naudotis. Kaip bebūtų, anot ministro, to nepakanka.

„Kortelė yra vienas iš 7–8 būdų, numatytų įstatyme, kaip būtų galima panaudoti pinigus su socialinio darbuotojo priežiūra. Beveik visos savivaldybės naudoja korteles, bet, mūsų galva, to nepakanka, nes vaiko poreikiai neapsiriboja tik maisto produktais, kuriuos gali įsigyti artimiausiame prekybos centre.

Bendruomenė ir darbuotojai sako, jog neretai apsukrūs žmonės tuos pinigus paverčia produktais: parduoda, o už gautus pinigus įsigyja alkoholio ir pan.“, – sako L. Kukuraitis.

Ministro aiškinimu, dėl šios priežasties kai kuriose savivaldybėse vaikus aprūpina patys socialiniai darbuotojai.

„Užtenka tik pasidalyti tuo, kaip daroma kitoje savivaldybėje. Tada atkartoja. Žiūrime, kuria dalimi reglamentuoti, kad minkštesnės priemonės, naudojamos vaiko naudai, įgyvendintų tikruosius poreikius“, – teigia ministras.

L. Kukuraitis LRT RADIJUI pasakoja pats taupantis ir didžiąją dalį pajamų šiuo metu su šeima skiriantis atžalų ugdymui.

„Daugiavaikėje šeimoje taupyti yra labai nepaprasta, ypač, kai kalbama apie studijų laikotarpį, bet sutarėme ir supratome, kad didžiausia investicija būtų į dabartinį vaikų ugdymą. Beveik visi vaikai eina į vaikų būrelius, kurie, deja, yra gana brangūs, bent jau Vilniuje.

Čia yra dalis, kuri sukuria tam tikrą atskirtį tarp vaikų, kai turtingesnės šeimos gali leisti vaikus į būrelius ir samdyti korepetitorius, o neturtingos ne. [...] Vaiko pinigai šiek tiek sprendžia tuos netolygumus, bet, norint juos spręsti sistemiškai, reikia daug ką keisti švietimo sistemoje ir gyvenime“, – akcentuoja L. Kukuraitis.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.