Šį savaitgalį Lietuvoje buvo ganėtinai neįprasti šiam laikotarpiui orai – siautė audringi vėjai, kai kur pasipylė liūtis, o dar keliuose regionuose buvo girdima perkūnija.
Klimatologė Audronė Galvonaitė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Panorama“ sakė, kad tokius orų reiškinius lėmė nepaprastai gilus ciklonas.
„Jo centras buvo ties pietų Skandinavija, o jo nutįsę frontai lietė atskiras Lietuvos dalis“, – sakė klimatologė.
Anot A. Galvonaitės, kai susidūrė keli frontai praktiškai vienoje vietoje, tai orai šalyje galėjo priminti ir Valpurgijos naktį.
Laidoje buvo aptartas ir Lietuvos klimato istorijoje neeilinis įvykis – 1982 metų sausio 6 dieną buvo fiksuota viena didžiausių pūgų.
Įdomu tai, kad pavojingo gamtos reiškinio epicentre atsidūrė ir pati klimatologė A. Galvonaitė, kuri pasidalino savo įspūdžiais iš vos tragiškai nesibaigusios dienos.
„Tada rytas buvo labai gražus, tačiau staiga priartėjo šaltas frontas ir prasidėjo ypatinga pūga. Jų būna kelios rūšys, tai yra pustymas, požeminė pūga ar sudėtinė pūga. Šiuo atveju buvo pastarasis reiškinys, kurie sukėlė šalies mastu nelaimes, nes žuvo ir gydytoja, kuri ėjo pas ligonius. Kaip sakoma, dangus maišėsi su žeme, mašinos virto į griovius. Tai buvo siaubinga pūga“, – pasakojo A. Galvonaitė.
Klimatologės teigimu, jai ir pačiai teko patirti, koks pavojingas gamtos reiškinys gali būti pūga.
„Tuo metu aš pati vos nežuvau pūgoje, nes buvau prie Žuvinto, ten reikėjo paimti kritulių duomenis. Visų pirma, aš įkritau į pelkę, prisiminkite, žiemą pelkės neužšąla. Kai įkritau reikėjo galvoti kaip išsikapstyti, o čia dangus su žeme maišosi, tai aš, galima sakyti, pilvu peršliaužiau tą pelkę. Vairuotojas galvojo, kad manęs į Vilnių neparveš, nes buvau visa apledėjusi. Turiu perspėti – niekada per pūgą neatsisėskite, pelkės neužšąla“, – savo patirtimi pasidalijo A. Galvonaitė.
