Lietuvoje

2020.01.19 20:13

Emigrantė Škotijoje: nostalgiją Lietuvai jautė tiek ankstesnė diaspora, tiek emigruojantieji dabar

Giedrė Čiužaitė, Mindaugas Laukagalis, LRT RADIJO projektas „4 milijonai", LRT.lt2020.01.19 20:13

Škotijos Glazgo universiteto doktorantė Gintarė Venzlauskaitė tyrinėja lietuvių tremtis į Sibirą, traukimąsi į Vakarus ir gretina praeitį su šiuolaikine migracija. „Nostalgiją lietuviškiems laukams ir miškui jautė tiek ankstesnė diaspora, tiek emigruojantieji dabar“, – LRT RADIJUI sako Škotijos lietuvė.

Yra mokslininkų, kurie ir išvykę į kitas šalis naudojasi galimybėmis tyrinėti su Lietuva susijusius klausimus. Istorikė G. Venzlauskaitė Škotijos Glazgo universitete sėkmingai apsigynė daktaro disertaciją apie Lietuvos gyventojų tremtis ir bėgimą į Vakarus 20 amžiuje.

Po istorijos studijų Vilniaus universitete Gintarė susiviliojo studijomis Glazgo universitete. „Universitetas turi gerą vardą, o ir draugų turėjau, kurie taip pat čia turėjo gerus įspūdžius, – pasakoja G. Venzlauskaitė. – Todėl ir nusprendžiau pasirinkti šitą universitetą“.

Škotija garsėja kaip vienas pirmųjų pasirinkimų studijuoti užsienyje tarp Lietuvos abiturientų. Mergina sako, kad tiek Glazgas, tiek Edinburgas turi labais stiprias aukštojo mokslo mokyklas. „Čia gerai studijuoti ne tik dėl gero vardo, bet ir dėl finansinio aspekto, – pastebi lietuvė. – Tiek tautiečiams, tiek ir visiems Europos Sąjungos studentams, Škotija yra patrauklus kraštas, nes už bakalauro studijas, jei neturi jokios kvalifikacijos, mokėti nieko nereikia. Tai stiprus argumentas lietuviams, besirenkantiems studijas užsienyje“.

„Studentai iš Lietuvos į Glazgą studijuoti pradėjo vykti dar 19 a., – intriguoja pašnekovė. – Apie tai sužinojau atlikus praktiką universiteto archyvuose. Yra daug įrašų apie lietuvių žydus, kurie čia vyko studijuoti inžinerijos, teisės, ekonomikos. Nemažai jų čia liko gyventi“.

Dalį lietuvių kilmės žmonių labai sunku identifikuoti, mat sunkiai ištariami lietuviški vardai buvo keičiami lengviau ištariamais.

„Tai labai aktualu pirmosios emigrantų bangos atstovams, kurie daugiausiai dirbo angliakasiais, – sako Gintarė. – Atsekti juos būtų labai sunku. Vienintelis būdas juos identifikuoti, tai žiūrėti į kilmę. Dažnai registracijos dokumentuose yra žyma, rodanti iš kokio miesto ar miestelio yra atvykusysis. Lietuva tuomet buvo Rusijos imperijos sudėtyje, tad lietuviškas emigrantų šaknis galima atsekti tik iš vietovių, iš kurių jie atvyko. Įrašuose galima aptikti Utenos, Radviliškio, Vilkmergės ir kitus lietuviškus vietovardžius“.

Pasak G. Venzlauskaitės, Lietuvos žydai daugiausiai kūrėsi Glazgo miesto pietuose, o etniniai lietuviai – aplinkiniuose miesteliuose – už Glazgo miesto ribų. Kažkada lietuvių bendruomenė Škotijoje buvo labai gausi ir buvo net trečia po airių ir italų. Gintarė tikina, kad dabar išgirsti lietuvių kalbą Škotijos miestuose yra retas reiškinys.

„Tai nėra ta pati patirtis, kaip kad Anglijoje, – neabejoja Glazgo lietuvė. – Teko su lietuviais ir dirbti skirtingose darbo vietose, universitetinėje aplinkoje jų sutikti. Tačiau tai nėra lengvai apčiuopiama bendruomenė“.

Dalį lietuvių kilmės žmonių labai sunku identifikuoti, mat sunkiai ištariami lietuviški vardai buvo keičiami lengviau ištariamais.

Gintarė Glazgo universitete apgynė daktaro disertaciją, kuri pasakoja apie kolektyvinės atminties manifestacijas nuo pokarinių Vakarų iki posovietinių Rytų.

„Darbo tema ir pati darbo idėja gimė iš mano bakalauro darbo. Jame atsiskleidžia lietuvių diasporos atmintis ir patirtis tremtyje ir emigracijoje. Darbas ambicingas geografiniu ir konceptualiu požiūriu, – įsitikinusi Škotijos lietuvė. – Jis aprėpia lietuvių priverstinės migracijos diasporas Vakaruose, daugiausiai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) bei priverstinai deportuotus žmones Rusijoje“.

„Priverstinė migracija“, „tremtis“, „kultūrinė trauma“ – tai raktiniai Gintarės baigiamojo darbo žodžiai. Įprasti mums, tačiau naujai atrandami škotams. Kodėl lietuvė pasirinko gilintis į lietuviams jautrią tremties temą ir kaip ši tema galėtų sietis su šiais laikais?

Plačiau – LRT RADIJO projekto „4 milijonai“ įraše

Parengė Vismantas Žuklevičius


Taip pat skaitykite