Lietuvoje

2020.01.06 09:55

Į darbotvarkę grįžus senajai įstatymo versijai, LRT taryba stabdo dalyvavimą darbo grupėje

atnaujinta Karbauskio pozicija, 10.37

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos nariai paskelbė paliekantys Seimo Kultūros komiteto sudarytą darbo grupę dėl naujo visuomeninio transliuotojo įstatymo, nes į papildomų komitetų darbotvarkę grįžo senoji versija.

„Iškilus abejonėms dėl darbo grupės tikslingumo ir proceso sąžiningumo, informuojame, kad stabdome LRT tarybos narių dalyvavimą darbo grupės veikloje, kol nebus atšauktas beprasmis pradinės LRT įstatymo redakcijos nagrinėjimas papildomuose komitetuose“, –sakoma LRT tarybos pirmininko Liudviko Gadeikio pareiškime.

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbotvarkėse numatyta svarstyti naujos redakcijos LRT įstatymo projektą. Šiam projektui po pateikimo pritarta Seime, tačiau sudaryta darbo grupė jam tobulinti.

Seimo NSGK vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas BNS tvirtino, kad projektai į darbotvarkę įrašyti, nes to reikalauja teisėkūros taisyklės – kadangi projektui pritarta po pateikimo, o NSGK paskirtas papildomu komitetu, todėl jis turi pateikti savo išvadą, kad procedūra būtų baigta.

„Tai pirmas variantas, ir jis beveik metai mūsų komitete užmarinuotas. Esmė ta, kad kad jei norima svarstyti naują variantą, reikia baigti svarstyti šitą“, – sakė D. Gaižauskas.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas „valstietis“ Ramūnas Karbauskis sako, kad LRT tarybos narių pasitraukimas „yra sąmoningi veiksmai, kuriuos, matyt, organizuoja LRT generalinė direktorė, siekdama stabdyti bet kokį procesą“.

„Mes darbo grupėje labai sėkmingai su tarybos nariais randam sprendimus, ir vadovavimą LRT perims LRT taryba, o nebe generalinis direktorius, kaip buvo iki šiol, nebe vienasmenis vadovas. Šioje situacijoje daroma viskas, kad būtų užtemptas procesas“, – BNS sakė R. Karbauskis.

Jis teigė, kad situacija susidariusi absurdiška, tačiau dėl opozicijos veiksmų, nes jos atstovai paprašė papildomų komitetų nagrinėti LRT įstatymui. Pagal Seimo statutą, kol papildomi komitetai neapsvarstė projekto, jo imtis negali pagrindinis Seimo Kultūros komitetas.

Anot R. Karbauskio, su darbo grupe patvirtinti pakeitimai į projektą būtų įrašomi per svarstymą pagrindiniame komitete.

„Tai, be abejonių, absurdiška, nes jie (papildomi komitetai – BNS) nagrinėja projektą, kurio nėra. Mes darbo grupėje kuriame naują projektą, o jie nagrinėja senąjį, bet tai opozicijos siūlymas. Mes negalime svarstyti netgi naujo projekto, kurį baigiame paruošti su grupe, kol jie nepabaigs projekto, kuris neaktualus. Čia nesąmonė padaryta, bet ją organizavo būtent LRT vadovybė“, – kalbėjo Kultūros komiteto vadovas.

Darbo grupė įstatymo projektui tobulinti sudaryta po kritikos, kad LRT valdybos modelį, tarybos sudarymo principus keisti siūlantis projektas gali kelti grėsę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui. Tokiems pakeitimams priešinasi LRT vadovybė.

„Mus nemaloniai nustebino Seimo svetainėje pasirodžiusi informacija, kad Žmogaus teisių ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai svarstys LRT naujos redakcijos įstatymo projekto pirminį variantą, nors šiuo metu veikianti Kultūros komiteto sprendimu sudaryta darbo grupė šio įstatymo projekto tobulinimui dar nebaigė savo darbo“, – pranešime sako L. Gadeikis.

Jis pažymi, kad minėta darbo grupė iš esmės keičia šio projekto turinį, o papildomais paskirti Žmogaus teisių bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai svarstys pirminę redakciją su „visuomeniniam transliuotojui ir demokratijai žalingomis įstatymo normomis“.

Anot jo, į komitetų darbotvarkes įtraukus senąją įstatymo projekto versiją, „iškyla klausimas dėl darbo grupės veiklos tikslingumo, dėl jos priimamų sprendimų legitimumo ir perspektyvų, nes iš esmės ignoruojamas jos darbo rezultatas“.

„Manome, kad papildomi komitetai turėtų svarstyti darbo grupės patobulintą variantą, o ne pradinę projekto redakciją“, – pažymima pareiškime.

Naują įstatymo redakciją prieš metus registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis su LRT veiklą tyrusios komisijos nariais. Projektas parengtas pagal LRT veiklą tyrusios komisijos išvadas, tačiau joms nepritarė Seimas.

Taip pat Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad sprendimas sudaryti Seimo tyrimo komisiją prieštaravo Konstitucijos straipsniui, ginančiam žodžio laisvę ir LRT nepriklausomumą nuo politikų.

„Valstiečių“ pataisos siūlo, kad naujai steigiama valdyba būtų atsakinga už LRT valdymą, struktūros planavimą, ūkinę veiklą, sutarčių, jei sandorio suma yra didesnė kaip 29 tūkst. eurų, sudarymą.

Valdyba prižiūrėtų LRT generalinio direktoriaus veiklą, galėtų teikti siūlymus LRT vadovui atšaukti jo sprendimus, jei šie prieštarauja įstatymams, LRT tarybos ar valdybos sprendimams. Kaip ir tarybos, valdybos sprendimai LRT būtų privalomi.

Daug kritinių pastabų minėtam projektui yra pateikusi Vyriausybė. Ji kritikavo siūlomas formuluotes dėl nacionalinio transliuotojo tarybos formavimo principų, valdybos ir ombudsmeno funkcijų.

Paaiškinimo nesulaukė

„Mes buvome nustebę. Penktadienį mes susėdę svarstėme darbo grupės dokumentus, kuriuos gavome iš Kultūros komiteto, pasistūmėjome, žiūrime kaip dar suderinti savo pozicijas“, – LRT RADIJUJE sakė L. Gadeikis.

Tą pačią dieną jis sulaukė skambučio iš Seimo NSGK, su kvietimu ateiti į posėdį. Svarstant šį įstatymą NSGK, vadovaujamas „valstiečio“ Dainiaus Gaižausko, yra paskirtas papildomu komitetu. Pasak LRT tarybos pirmininko, pasakius, kad darbo grupėje įstatymo rengimas dar nėra baigtas, jis sulaukė atsakymo, kad tai esą nesvarbu, neturi esmės, nes komitete svarstoma sena įstatymo redakcija.

„Mes ir suklusome – tai ką jūs dabar svarstysite. Dabar, ką mes esame nuveikę darbo grupėje, tai maždaug pusė įstatymo peržiūrėję ir suderinę savo pozicijas. Iš esmės skiriasi nuo senojo. Tada kyla klausimas, kas tai yra – ar grįžtama prie senojo, ar tie komitetai yra tik pliusiukui užsidėti?“ – sakė L. Gadeikis, pridurdamas, kad LRT atstovai dalyvavimą darbo grupėje stabdo tol, kol paaiškės, kas iš tikro vyksta.

LRT tarybos pirmininkas sakė, kad jam kyla įtarimas, jog LRT darbo grupės veikla yra tik formalumas, o įstatymai eina savo keliu. Jau anksčiau kalbėta, kad anksčiau pristatyti LRT įstatymo pakeitimai gali kenkti LRT nepriklausomumui.

Pats L. Gadeikis sakė kalbėjęs su Kultūros komiteto atstove, kuri teigė, kad tai – tik formalumas. Su Kultūros komiteto pirmininku R. Karbauskiu jam susisiekti nepavyko.

Nepritaria ir pats

Tačiau R. Karbauskis apie susidariusią situaciją kalbėjo pirmadienį surengtame Kultūros komiteto posėdyje. Politikas priminė, kad komitete buvo sudaryta darbo grupė dėl LRT įstatymo pataisų. Anot jo, būtent opozicija paprašė papildomais komitetais įtraukti Žmogaus teisių komitetą ir NSGK. Visgi, R. Karbauskis sakė manantis, kad toks pasiūlymas buvo keistokas.

„Akivaizdu, kad jie nagrinėja senos redakcijos projektą. Tai yra ne tą, kurį ruošia darbo grupė, o seną. Tai buvo opozicijos pasiūlymas skirtas laiko užtempimui ir atiduotas į komitetus projektas, kuris nėra aktualus. Dabar tuo pagrindu LRT taryba mus informuoja, kad stabdo LRT tarybos narių dalyvavimą“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Jis taip pat sakė manantis, kad situacija yra absurdiška ir papildomi komitetai neturėtų svarstyti senos redakcijos įstatymo, bet to, jo teigimu, norėjo opozicija. Anot R. Karbauskio, papildomų komitetų svarstymas yra beprasmis.

„Ta priežastis ne šiandien gimė, ji gimė prieš daug mėnesių. Mes galėjome balsuoti Seime, galėjome atšaukti tuos komitetus, kaip papidomus. O šiandien mes gauname tokį raštą. Tai rodo, kad noro dirbti taip, kaip stengėmės dirbti darbo grupėje geranoriškai, nebėra.

Tokiu atveju, mano siūlymas yra darbo grupės veiklą nutraukti, suformuluoti Kultūros komitete pagal darbo grupės suderintus pasiūlymus antrą įstatymo projekto variantą ir jį pateikti Seimui. Akivaizdu, kad iš opozicijos bus daug pataisų, kurios griaus įstatymo prasmę“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Jis taip pat siūlė komitetui kreiptis į Seimo valdybą dėl iniciatyvos užsakyti nepriklausomą ekspertinį antrojo įstatymo varianto vertinimą.

Dėl tokių R. Karbauskio siūlymų buvo balsuota komitete, keturi jo nariai pasisakė už, viena buvo prieš. Kitas Kultūros komiteto posėdis vyks sausio 14-ąją.