Lietuvoje

2020.01.06 07:36

Baigdama kadenciją Seimo kanclerė atvėrė kelią įsteigti naują pareigybę

atnaujinta 09.52
BNS2020.01.06 07:36

Baigdama kadenciją Seimo kanclerė Daiva Raudonienė savo įsakymu atvėrė galimybę įsteigti naują aukštą pareigybę parlamento kanceliarijoje.

Gruodžio 18 dieną tuometinė kanclerė pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino naujus Seimo kanclerio biuro nuostatus.

Gruodžio 23 dieną baigėsi D. Raudonienės kaip Seimo kanclerės įgaliojimai.

Naujuose nuostatuose numatyta nauja pareigybė – Seimo kanclerio biuro vedėjas. Jis vadovautų seniai veikiančiam Seimo kanclerio biurui, kur šiuo metu dirba trys tarnautojai.

Be to, laikinai biuro vedėjo pareigas galėtų eiti bet kuris Seimo kanclerio paskirtas valstybės tarnautojas ar darbuotojas.

Pagal anksčiau galiojusius nuostatus, taip pat tvirtintus D. Raudonienės, biuro tarnautojai ir darbuotojai buvo tiesiogiai pavaldūs Seimo kancleriui.

Seimo kanceliarija BNS nepaaiškino, kodėl reikalinga nauja pareigybė,. Prieš pusantrų metų mažinant biurokratizmą panaikinta Seimo vicekanclerio, Seimo komisijų sekretoriato vedėjo pareigybės.

Seimo Spaudos biuro vedėjos Justės Radzevičiūtės-Laugalienės teigimu, pagal Viešojo administravimo įstatymą, kiekvienam padaliniui turi vadovauti vedėjas, dėl to patvirtinti nauji Seimo kanclerio biuro nuostatai.

„Šiuo metu nuostatuose numatyta biuro vedėjo pareigybė nėra įsteigta“, – pabrėžė ji.

Seimo kanceliarija patikslino, kad norint įsteigti naują etatą, Seimo valdybos pritarimas nebūtinas. Seimo statutas numato, kad valdyba tvirtina tik kanceliarijos struktūrą ir didžiausią leistiną leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičių.

Seimo valdybos nariai BNS sakė nieko nežinantys apie būtinybę kurti naują pareigybę.

„Buvo kalba, kad galbūt reikėtų atstatyti kanclerio pavaduotojo pareigybę, bet apie kanclerio biuro vedėjo pareigybę nebuvo kalbama“, – teigė Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Apie planus ir būtinybę steigti naują pareigybę BNS tvirtino negirdėjusi ir pirmoji parlamento vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė.

Anot J. Sabatausko, pirmiausia turėtų būti įsteigta pareigybė, o tada jau keičiami nuostatai.

Tuo metu, kanceliarijos teigimu, nuostatų keitimas yra būtent pirmas žingsnis steigiant naują pareigybę.

Politikas svarstė, kad nauja pareigybė galėtų ruošiama būtent D. Raudonienei pasibaigus jos kadencijai.

Nors kanclerės kadencija baigėsi gruodžio 23 dieną, ji formaliai nėra atleista iš pareigų.

Per paskutinį praėjusių metų plenarinį posėdį gruodžio 20 dieną už D. Raudonienės atleidimą balsavo 19 Seimo narių, prieš buvo trys ir 45 susilaikė.

Ketvirtadienį D. Raudonienė pateikė prašymą Seimo posėdyje priimti individualų teisės taikymo aktą dėl jos atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt