Lietuvoje

2020.01.05 22:08

2020-ieji Seimo rinkimų metai: 40 procentų nežino, už ką balsuoti

Kristina Jackūnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.01.05 22:08

Kad laiko tempimas ir priešinimasis prezidento reikalavimui pašalinti iš posto Jaroslavą Narkevičių kenkia ir vyriausybės, ir valstiečių-žaliųjų, o ir visos koalicijos prestižui, politinės erdvės stebėtojai sakė jau ne kartą. Kiek jis bus reikšmingas prieš artėjančius Seimo rinkimus, šiandien dar anksti kalbėti, tačiau faktas – 2020-ieji yra Seimo rinkimų metai ir partijos jau pradėjo manevrus, siekdamos išlikti parlamentinėmis arba tokios tapti.

Idėjų ir programų dar nėra, nors jos nelabai kam ir rūpi, o štai kalbos, pažadai ir elgesys pastebimas gerokai dažniau. Laikas prognozėms dar gerokai per ankstyvas. Kol kas matome aiškius lyderius konservatorius, bet visiškai nėra garantijų, kad net ir sėkmės atveju jie galės suformuoti koaliciją, ir tendencija tapusį valstiečių-žaliųjų kritimą. Kaip sakė vienas iš politikos mokslininkų, didžiausia „valstiečių“ problema yra patys „valstiečiai“.

Po šachmatais šiemet puošta sostinės egle – naujametinis turnyras. Tačiau strateginiai mūšiai vyksta ne tik čia. Lietuva įžengė į Seimo rinkimų metus – vienos partijos suka galvą, kaip išlaikyti pozicijas, kitos – kaip paguldyti juos ant menčių ir perimti valdžią.

Gyventojų apklausų viršūnėje įsitvirtino dabar opozicinė Tėvynės Sąjunga, bet, pasak politologų ir sociologų, tai toli gražu nereiškia, kad ši partija po rudenį įvyksiančių Seimo rinkimų formuos valdančiąja daugumą.

„Tėvynės Sąjunga stabiliai ketvirtadalį surenka balsuotojų, kiti sako, kad tai yra lubos yra. Kas ten žino, ar lubos ir kokie ten elektoratai prisijungs dar“, – tikino visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro „Vilmorus“ direktorius, sociologas Vladas Gaidys.

„Viskas yra kaip praėjusiuose rinkimuose – yra gana stabilus ratas žmonių, kurie norėtų už juos balsuoti – senų ištikimų politinių kalinių ir tremtinių koalicija su jaunais didmiesčių rinkėjais, bet tai yra viskas – tai yra stiklinės lubos. Ir kaip ir buvo anksčiau, taip ir dabar – absoliuti dauguma rinkėjų tiesiog nemėgsta konservatorių partijos, todėl jiems galimas toks pat vėl likimas, kad jie užims pirmą vietą, kaip ir prezidento rinkimuose, kaip, beje, ir jų kandidatė, bet antrame ture gali būti sudėtinga. Taip pat ir randant koalicijos partnerius, kurie norėtų su jais dirbti“, – aiškino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis.

Apžvalgininkas Vaidotas Beniušis sako, kad stiklines lubas konservatoriai vis tiek bandys pramušti, į pirmą poziciją pastatydami į antrą turą prezidento rinkimuose patekusią Ingridą Šimonytę.

„I. Šimonytės atsakymo dar neturime, bet yra nemažai prielaidų tikėtis, kad jinai sutiks, konservatoriai taip pat bandys pritraukti Roką Masiulį viena ar kita forma – pristatyti kaip savo komandos narį – čia yra daugiau abejonių, ar jis sutiks būti sąraše. Na, galbūt jis gali būti įvardijamas kaip nepartinis jų atstovas vyriausybėje“, – kalbėjo vyriausiasis naujienų agentūros BNS redaktorius V. Beniušis.

Politologė Jūratė Novagrockienė sako, kad, jei tradiciniai konservatorių partneriai liberalai nepatektų į valdžią, ar jų būtų per mažai, jie valdžią galėtų formuoti su tradiciniais politiniais priešininkais – socialdemokratais.

„Dvi tradicinės partijos, kurios iš tikrųjų turi labai tvirtas pozicijas ir kurioms labiau rūpi valstybė negu jų verslas kažkoks, nes ką mes matom iš tų dabartinių situacijų, kad tikrai ne valstybė rūpi, tikrai ne žmonės rūpi, o [...] prisidengiant gražiais lozungais, yra savas interesas ginamas“, – aiškino Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesorė J. Novagrockienė.

Tačiau opozicijoje esantiems socialdemokratams taip pat dar reikės ne vieno apgalvoto ir gudraus ėjimo, kad iš opozicijos grįžtų į valdžią.

„Socialdemokratų problemos yra tai, kad dalis rinkėjų, kurie per praėjusius Seimo rinkimus perėjo „valstiečiams“ ir po to tiesiog nuo „valstiečių“ pabėgo – jie nesugrįžo pas socialdemokratus ir toks išsidraskymas ir jų tradicinio rinkėjo“, – svarstė M. Jastramskis.

Kita socialdemokratų problema, pasak apžvalgininkų, jų pirmininkas Gintautas Paluckas.

„Šiuo metu tie pirmininkai nėra tokie raiškūs kaip kažkada buvo – kiekvienas būdavo kažkoks ant žirgo šaukiantis į tolius, o šiuo metu gal dar kažkas nenusistovėjo“, – kalbėjo sociologas V. Gaidys.

„G. Paluckas turbūt išlaikys tą lyderystę pirmininkavimo partijai iki pat rinkimų, tačiau tiek jo teistumo praeitis, tiek galbūt ir menka patirtis centrinėje valdžioje gali auginti kitus lyderius, kaip Rasą Budbergytę ar Vytenį Andriukaitį“, – svarstė V. Beniušis.

Politologė J. Novagrockienė sutinka, kad anksčiau partijoms vadovaudavo stipresnės asmenybės, tačiau jos teigimu ieškoti lyderių praeity – ne išeitis.

„Man visą laiką ta nesėkmė, pavyzdžiui, socialdemokratų partijos lyderio, kažkiek nesutampa su tendencija partijos reitingo kilimo ir jo tokio visą laiką nesėkmingo pasirodymo vienuose ar rinkimuose, ar dar kažkur – dabar žmogaus, kuris neturi faktiškai pareigų. Bet kita pusė yra – kad jie neturi alternatyvos, nes jeigu jie siūlytų buvusius senus žinomus socialdemokratus, klausimas, ar tai pasiteisintų, kadangi žmonės dabar jau nori matyt jaunus veidus ir naujus lyderius“, – kalbėjo J. Novagrockienė.

Tuo metu „valstiečiams“ – vieno iš veidų – Sauliaus Skvernelio praradimas kituose Seimo rinkimuose, politologo M. Jastramskio teigimu, būtų fatališkas.

„Be S. Skvernelio „valstiečiai“ rizikuotų neperžengt penkių procentų barjero iš tikrųjų“, – pabrėžė M. Jastramskis.

„Valstiečių“ reitingų trajektorija, net kol populiariausias jų veidas S. Skvernelis vadovauja Vyriausybei, pastaruoju metu rodo žemyn.

„Didžiausia problema „valstiečių“ yra „valstiečiai“ ir jie šitos problemos nesprendžia. Aš turiu omeny, kad jie nesusitvarkė su buvimu valdžioje, tiesiog elementariai – gavo per daug mandatų ir pridarė per daug ir sprendimų ir nesprendimų, kurie jiems atsiliepė ir komunikaciniu, ir realiu požiūriu prastai. Ir tai, kad jie yra valdžioje, per kitus Seimo rinkimus jie susirinks už visas blogybes Lietuvoje, už kurias yra atsakingi ir net nėra atsakingi. Kitaip sakant, visą blogą šleifą“, – kalbėjo TSPMI docentas M. Jastramskis.

Penkių procentų barjerą dabar, pagal apklausas, įveiktų ir Darbo partija.

„Ir jie gali bandyti pasikinkyti tą augimo bangą ir neabejotinai sustiprins savo pozicijas“, – tvirtino V. Beniušis.

„Praėjusiuose rinkimuose jinai nepraėjo rinkimų barjero penkių procentų, nors ir tada jinai reitinguose gerai atrodė. Darbo partija dabar yra tokioje padėtyje, kad jų dalis rinkėjų, atsiradus kažkokiai patrauklesnei alternatyvai, (gali – LRT.lt) ir išsivaikščioti. [...] Todėl dabar jos neminėčiau kaip tą, kuri tikrai turėtų būti parlamente“, – komentavo M. Jastramskis.

Prognozes sunkina ir tai, kad neaišku, ar valdantieji „valstiečiai“ su savo partneriais atmes prezidento veto jų priimtam įstatymui, pagal kurį į Seimą patektų partijos, kurios surenka daugiau kaip tris procentus rinkėjų balsų, o ne penkis, kaip dabar.

Savaitė. Su policija ir (ne)žinomybe: dėl asfaltuojamo kelio iki Zbignevo namų nieko nežino nei jis pats, nei Narkevičius

„Yra A. Juozaičio partija, kuri, tikėtina, kad dalyvaus rinkimuose, ir yra V. Radžvilo ar „Pro Patria“ portalas, ir judėjimas Lietuvoj, irgi bandomi kurti kažkokie dariniai – galima tikėtis, kad, pavyzdžiui, ta nacionalistinė banga, anti-europinė jinai Lietuvoj nėra labai populiari, bet, jei būtų labai žemas rinkiminis slenkstis, tai gali atsirasti daug daugiau politinių partijų, kurios gali irgi šalia tų pagrindinių patekti“, – kalbėjo J. Novagrockienė.

Tačiau visi ekspertai sutinka, nors rinkimų mūšis jau įsibėgėja, tikslioms prognozėms laikas dar per ankstyvas.

„Jeigu žiūrėtume prieš praeitus rinkimus, tai sausio mėnesį valstiečiai-žalieji buvo šešta pagal populiarumą. Na, jie labai ten sparčiai kilo – dvigubėjo, bet ten nuo vieno iki dviejų, nuo dviejų iki keturių – bet pavasarį patys didžiausi augimai įvyko“, – komentavo V. Gaidys.

Pagal gyventojų apklausas, šiuo metu arti 40 procentų gyventojų nežino ar nepasisprendė, už ką balsuoti artėjančiuose Seimo rinkimuose.