Lietuvoje

2020.01.05 20:10

Prieš Nausėdos susitikimą su Izraelio prezidentu – iniciatyva parlamente paskelbti, kad Lietuva nedalyvavo Holokauste

Joana Lapėnienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.01.05 20:10

Po poros savaičių prezidentas Gitanas Nausėda vyks į Izraelį, kur dalyvaus pasauliniame Holokausto forume. Taip pat suplanuotas G. Nausėdos ir Izraelio prezidento Reuveno Rivlino susitikimas. Šitą kelionę lydi Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko Arūno Gumuliausko siūlymas parlamente priimti rezoliuciją, kuri pripažintų, kad Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta Holokauste nedalyvavo, nes tuo metu buvo okupuota.

Rezoliuciją siūloma priimti 2020 metais, kuriuos dar prieš dvejus metus Seimas paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais.

Prezidentas Algirdas Brazauskas 1995-siais, lankydamasis Izraelyje, kreipdamasis į Kneseto narius, nulenkė galvą prieš 250 tūkstančių žydų atminimą ir paprašė atleidimo už tuos lietuvius, kurie žudė žydus ir plėšė jų turtą

„Žmonės turi savo nuomonę, bet aš, kaip valstybės vadovas, prezidentas, kalbėdamas atsakau už savo žodžius. Ir tiek, kiek nuo manęs priklauso, pagal konstitucines teises ir įgaliojimus, aš pasistengsiu, kad būtų šitas darbas vykdomas, kad tų dėmių tarp mūsų nebūtų“, – kalbėjo A. Brazauskas.

Nuo šio prezidento A. Brazausko istorinio poelgio Jeruzalėje praėjo ketvirtis amžiaus.

Šį mėnesį prezidentas G. Nausėda pakviestas dalyvauti tarptautiniame Holokausto forume. Izraelio prezidento kvietimu jame ketina dalyvauti beveik 30-ties valstybių vadovai – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos prezidentai. Numatytas ir Lietuvos bei Izraelio prezidentų susitikimas.

Tuo metu Lietuvos parlamente vėl keliama Holokausto tema. Už valstybės istorinę atmintį atsakingos parlamentinės komisijos pirmininkas A. Gumuliauskas planuoja į pavasario sesijos darbotvarkę įtraukti Seimo rezoliuciją – pripažinti, kad okupuota Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta Holokauste nedalyvavo. Dėl atskirų asmenų atsakomybės turi spręsti teismas. A. Gumuliauskas nepaaiškina, kodėl dabar prireikė tokios rezoliucijos, neatskleidžia kas į jį konkrečiai kreipėsi.

„Mes gavom daug tokių žmonių kreipimusi dėl to, kad žeminama Lietuvos valstybė dėl to dalyvavimo, nors Lietuvos valstybė buvo okupuota, о antras dalykas – dėl to informacinio karo, kur kaltinama Lietuva dalyvavusi Holokauste valstybiniu lygmeniu“, – aiškino A. Gumuliauskas.

„Aš nesu girdėjusi, bent jau iš žydų bendruomenės. Aš turiu omeny ne Lietuvos žydų bendruomenę, ne Kauno žydų bendruomenę, bet šiaip žydų bendruomenę, kad kada nors kaltintų Lietuvą, kaip valstybę, ar Lietuvos žmones, kaip Lietuvos piliečius, dalyvavusius, visus Lietuvos piliečius, dalyvavusius Holokauste“, – kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės primininkė Faina Kukliansky.

Prezidento vyriausioji patarėja Sonata Šulcė tikina, kad kol kas tai vieno Seimo nario nuomonė.

„Kol kas mes girdime tik vieno Seimo nario nuomonę, tuo tarpu istorikų bendruomenė jau yra seniai radusi tam tikrą sutarimą ir sako, kad ne pati lietuvių tauta, ne valstybė buvo įsitraukusi, o tam tikri pavieniai asmenys, dėl pavienių asmenų A. Brazauskas 1995 m. ir atsiprašė“, – kalbėjo S. Šulcė.

Prezidento A. Brazausko patarėjas Vilius Kavaliauskas apgailestauja, nes Lietuva turėjo puikią progą padėti tašką abiem tautoms skausmingoje Holokausto istorijoje.

„Jie krapšto tą žaizdą, kažkas iš to daro politiką. Aš galvoju, kam visa tai reikalinga? Jeigu mes turėsim kuo daugiau priešų, tai kažkas čia geriau jausis? Ne“, – kalbėjo V. Kavaliauskas.

Per trejus metus trukusią nacistinę okupaciją iš daugiau nei dviejų šimtų tūkstančių Lietuvos žydų per Holokaustą neišgyveno nė kas dešimtas. Į getus suvarytus žydus gelbėjo lietuvių šviesuomenė: menininkai, medikai, mokytojai, rašytojai net Lietuvos prezidentai. Buvusi Vilniaus geto kalinė Fania Brancovskaja pasakoja pradžioje net neįtarę koks likimas žydams jau suplanuotas, tikėjosi, kad aptvertame gete bus saugiau. Negana to, izoliuodami žydus naciai naudojosi NKVD sudarytais trėmimo į Sibirą sąrašais. Pasiturinčią žydų inteligentiją planavo naikinti ne tik Hitleris, bet ir Stalinas

„Birželį į Sibirą ištrėmė ir labai daug žydų. Kai kurių nespėjo. Kai užėjo vokiečiai, pagal tuos pačius trėmimo sąrašus vežė į Panerius. Pagal tuos pačius trėmimo sąrašus – į Rusiją“, – pasakojo F. Brancovskaja.

Žydų viešbučiu praminti poeto Kazio Binkio namai stovėjo tarp vokiečių rezidencijų, čia laikiną prieglobstį rado ne viena dešimtis pabėgusių iš Kauno geto. Įsitraukė visa sunkiai sirgusio K. Binkio šeima: žmona Sofija ir vaikai. Tokių bebaimių Lietuvoje beveik tūkstantis. Jad Vašem Tautos atminimo institutas Jeruzalėje 915 Lietuvos piliečių suteikė Pasaulio tautų teisuolių vardą. K. Binkio anūkė Iga Makutėnienė sako, kad naciams talkinti nuėjo tik asmenys be jokios moralės.

Savaitė. Su policija ir (ne)žinomybe: dėl asfaltuojamo kelio iki Zbignevo namų nieko nežino nei jis pats, nei Narkevičius

„Mano babunia sakydavo: arba žmogui padorumas duotas iš prigimties – arba jis yra, arba jo nėra. Ir jokie universitetai, jokios aukščiausios žinios niekad nesuteiks žmogui inteligencijos, kuri yra viduj. Niekas. Tu gali žinot, tu gali baigt universitetą, bet tu nebūsi žmogum“, – kalbėjo I. Makutėnienė.

Anot profesoriaus Vytauto Ališausko, Seime priimta rezoliucija neturėtų jokių teisinių pasekmių ir politikų siekį manipuliuoti skaudžiausiu Lietuvos istorijos tarpsniu vadina apgailėtinu.

„Tiesą sakant, tai yra apgailėtinas rinkiminis triukas. Sakyčiau, šitas dalykas galėtų tik pirmiausiai sukiršinti visuomenę pačioje Lietuvoje. Mano nuomone, čia yra toks beprasmis judesys, kuris turi atkreipti dėmesį į pačius politikus, kurie čia nori pasirodyti esą super dideli patriotai, nors patriotizmas remiasi tikrai ne šituo“, – komentavo V. Ališauskas.

Profesorius V. Anušauskas sako, kad Lenkijos parlamentas taip pat buvo priėmęs įstatymą, kuriuo numatyta baudžiamoji atsakomybė asmenims, viešai skelbiantiems, kad Lenkijos valstybė arba tauta yra kalta dėl nacių nusikaltimų. Lenkų pareigūnai daug metų bandė kovoti su tokiais teiginiais, kaip „lenkų mirties stovyklos“ – taip kartais užsienyje vadinamos nacių Vokietijos įrengtos mirties stovyklos okupuotoje Lenkijos teritorijoje. Šis įstatymas išprovokavo beprecedentį diplomatinį ginčą, grasinta net atšaukti Izraelio ambasadorių Varšuvoje. Pasipiktino ir Jungtinės Valstijos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.