Lietuvoje

2020.01.05 18:40

Sieks pertvarkos chaotiškoje sistemoje: savivaldybės dėl projektų ne bendradarbiauja, o konkuruoja

Savivaldybės konkuruoja dėl europinių lėšų, investicijų, nesusitaria dėl projektų, nekoordinuoja teikiamų paslaugų, teigia Vidaus reikalų ministerija. Plėtojant savivaldą, Europos Komisija (EK) rekomenduoja daugiau savarankiškumo suteikti ne tik savivaldybėms, bet ir atskiriems regionams, Regionų plėtros taryboms suteikiant teisinį statusą.

Tokiam įstatymo projektui po pateikimo Seimas jau pritarė. Savivaldybių vadovai sako esantys už didesnį regionų savarankiškumą, tačiau dar nežinia, kaip tai bus įgyvendinta.

Elektrėnų pradinė mokykla, į kurią po švenčių sugužės beveik 500 pradinukų, neseniai renovuota. Rugsėjį duris atvėrė nauja sporto salė.

„Iki šiol sportavome tokioje mažoje, mažoje salytėje, bet sportas nebuvo mokykloje paskutinė vieta. Dabar dar intensyviau, naudojamės lauko aikštele, treniruoklių aikštele ir šia sale“, – pasakojo Elektrėnų pradinės mokyklos direktorė Virginija Stanislovaitienė.

Trakų rajone atidaryta nauja Lentvario biblioteka. Šie projektai, kaip ir daugelis kitų, įgyvendinti iš europinių lėšų, prisidėjo ir savivaldybės.

„Turime ir bendrų europinių projektų, pavyzdžiui, mes su Vilniaus rajonu kuriame bendrus turistinius maršrutus, kas yra svarbu, kad žmonės atvažiavę galėtų pamatyti ne tik Trakus, bet ir kas yra Vilniaus rajone“, – kalbėjo Trakų rajono merė Edita Rudelienė.

Pasak vidaus reikalų viceministro Tautvydo Tamulevičiaus, tarp savivaldybių daug dažniau nei bendri projektai, vyksta konkurencija dėl lėšų, nesutarimai dėl teikiamų viešųjų paslaugų.

Gyventojams tenka patirti daug nepatogumų, ypač prie didžiųjų miestų, dėl susisiekimo, vaikų darželių, kitų paslaugų, nes kiekviena savivaldybė tvarkosi savaip.

„Apie visus didmiesčius tai yra aktualu – ir paslaugų ratas platus, ir tos ribos yra tarp savivaldybių gana ryškios. Vienose savivaldybėse žmonės gyvena, kitur naudojasi paslaugomis. Tai savivaldybės vertina kaip nesąžiningumo elementą, nes [...] gyventojų pajamų mokestis yra pagal gyvenamą vietą, o paslaugomis naudojasi kitur. Dabar regiono viduje už tą bendrų viešųjų paslaugų organizavimą niekas nėra atsakingas“, – aiškino T. Tamulevičius.

Lietuvoje valdymas vienas – iš labiausiai centralizuotų Europoje. Atsižvelgiant į EK rekomendacijas, turi būti ne tik savivaldybės, bet ir savarankiški regionai, geriau naudojamos lėšos. Todėl bus stiprinamos Regionų plėtros tarybos, suteikiant joms juridinio asmens statusą. Tai numatyta įstatymo projekte, kuriam po pateikimo pritarė Seimas.

„Dabar keisis iš esmės – pačios regionų tarybos spręs, kokių projektų joms reikia, kaip mažinti socialinę atskirtį, kaip spręsti iššūkius ir problemas. Sukurtas Kompetencijų centras iš įvairių ekspertų, kurie padės taryboms“, – komentavo vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Lietuvoje 10 regionų, jų teritorijos tokios pat, kaip ir buvusių apskričių. Senokai veikia Regionų plėtros tarybos, kurios sprendžia, kokiems projektams skirti europinių lėšų. Įstatymu numatoma taryboms suteikti didesnius įgaliojimus.

„Norėtųsi, kad Regionų plėtros tarybos turėtų stipresnį balsą. Bet tuo metu, jei atsiras biuras, kaip tai bus, kokios atsakomybės, šiandien būtų sunku komentuoti, kol iki galo nematome, koks įstatymas bus priimtas“, – svarstė Trakų rajono merė E. Rudelienė.

„Kadangi finansinis periodas naujas, tai dar nežinome, kokie bus aprašai, kadangi visi projektai, darbai buvo daromi pagal ministerijų pateiktus aprašus, kurie labai vėlavo. Tai, jei naujas periodas prasidės irgi su nežinomybe, kaip bus galima įgyvendinti projektus, kurie bus tarp savivaldybių? Šiandien tokio atsakymo nėra“, – kalbėjo Elektrėnų meras, Vilniaus regiono plėtros tarybos pirmininkas Kęstutis Vaitukaitis.

Skaičiuojama, kad per ateinantį finansinį laikotarpį Lietuvos regionų plėtrai teks 27 proc. mažiau europinių lėšų nei iki šiol. Tai irgi skatina suteikti regionams didesnį savarankiškumą.