Mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano esantys sveiki – tai žemiausias rezultatas Europos Sąjungoje. Valstybės kontrolės auditoriai sako, kad sveikata labiausiai priklauso nuo vaikystėje susiformavusių įpročių. Jų atliktas tyrimas parodė, kad efektyviai investuojant į vaikų sveikatą euras duotų 1.30 grąžą.
Valstybės kontrolė sako, kad valdžios skiriamos lėšos vaikų sveikatai stiprinti pasiekia ne visada. Auditorių atliktas tyrimas parodė, kad nėra užtikrinama, jog vaikai per dieną judėtų ne mažiau kaip valandą, trūksta darbo ir poilsio režimo įpročių formavimo. Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos fizinio lavinimo mokytoja Inesa Balotina sako, kad stengiasi užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą.
„Labai džiaugiasi vaikai, kai pasiekia vaikai savo užbrėžtą rezultatą, ypač merginos, kurios buvo išsikėlusios tikslą per tris mėnesius padaryti pilną špagatą“, – sako mokytoja.
Pasak auditorių, nors ir nedideliais žingsniais, vaikų sveikatos stiprinimas juda į priekį – didėja dėmesys sveikai mitybai. Vis dėlto auditoriai pabrėžia, kad sveikos gyvensenos įgūdžius formuoti reikia dar vaikystėje: vienas efektyviai investuotas euras ateityje duotų euro ir trisdešimties euro centų grąžą.
„Ta nauda būtų – sutaupytos privalomojo sveikatos draudimo lėšos, „Sodros“ išlaidos, gauta pridėtinė vertė, kuri sukuriama sveikų darbingų žmonių kaštai, kurie būtų investuojami nuo trijų iki vienuolikos metų vaikus, nes sakome, kad tai yra paveikiausia grupė. Yra 46 mln. euru, o atsiperkamumas butu beveik 59“, – teigia Valstybės kontrolės vyriausioji patarėja Vilma Maslauskienė
Trečdalis mokyklų praėjusiais mokslo metais kūno kultūros pamokoms neskyrė nė trijų valandų per savaitę.
„Mes jau šiais metais 5–6 klasėse įvedame papildomą kūno kultūros pamoką, pateikėme rekomendacijas, kaip būtų galima ir kitas priemones taikyti – ir per pertraukas, ir po pamokų, ir kaip galime skatinti tokį procesą, įtraukiant ir nevyriausybines organizacijas, panaudoti sporto rėmimo fondą. Ateityje ketiname ir 7–8 klasėse priauginti po vieną pamoką, kad visur būtų trys pamokos kūno kultūros“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Fizinio aktyvumo skatinimas –ne tik fizinio ugdymo pamokos. Valstybės kontrolė pastebi, kad itin mažas tėvų įsitraukimas į mokyklų bendruomenes.
„Tėveliai yra labai svarbūs reikalaudami šitų dalykų, tai jeigu jie nereikalauja, susitaiko su tuo, kas yra, ir administracijos neretu atveju nepersistengia. Vaikai vėlgi yra svarbūs, kodėl reikia dalyvauti, kodėl sveikata reikia rūpinis“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Rūpintis vaikų sveikata trukdo ir visuomenės sveikatos specialistų trūkumas. Iš jų visu etatu dirba tik kas devintas.
