Lietuvoje

2020.01.03 21:14

Vytenis Povilas Andriukaitis perspėjo Skvernelį: laukia dar ne vienas egzaminas

Raigardas Musnickas, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.01.03 21:14

Prasidėjo naujieji 2020-ieji metai. Tai bus politinių kovų, rinkimų į Seimą metai. Prognozės rodo, kad ekonomikos augimas lėtės. Naujais metais atsiras naujų mokesčių arba didės esami. Abejojama, kad mažės socialinė atskirtis, nors žadama, kad kils algos ir pensijos. Atrodo, didės ir įtampa tarp prezidento, Vyriausybės ir valdančiosios daugumos. Kokie metai laukia?

„Dienos temoje“ – Vytenis Povilas Andriukaitis, socialdemokratų garbės pirmininkas, buvęs eurokomisaras.

– Sveikinu jus su Naujaisiais metais...

– Jus taip pat.

Dienos tema. Andriukaitis apie kartelės mažinimą: demokratijos diskreditavimas, norint sukurti vietų koalicijos partneriams

– Norėčiau paklausti: Naujieji metai, kaip ir buvo žadėta, prasidėjo viena kruviniausių naktų. Buvo daug geriančių, besimušančių, mirštančių nuo narkotikų, automobilių avarijų, iškvietimų buvo gerokai daugiau negu kitais metais. Kaip manote, ar vykdoma dabartinės valdžios antialkoholinė politika davė rezultatų?

– Šie įvykiai aplink Naujus metus nieko bendro neturi su ilgalaike antialkoholine politika. Tai yra tai, kad žmonės, sukaupę pinigų, pirko alkoholinių gėrimų, pirotechnikos, šaudė, kur norėjo ir kiek norėjo, girtuokliavo, kiek norėjo, ir girtuokliavimo kontekste jūs turite didžiulį sprogimą. Vargšai mano kolegos reumatologai, chirurgai ir visi kiti, nes jie žino, ką reiškia traumų punktas tokiomis naktimis. Tai išties yra masinis girtuokliavimas...

– Bet iš gero gyvenimo, kaip jūs sakote.

– Ne tai, kad iš gero gyvenimo. Sukaupė žmonės, turi žmonės šešėlinių pinigų. Net 30 proc. žmonių yra labai prastos būklės. Kalbėkime apie tai, kad žmonės šįkart nieko nereiškia. Čia ta didesnė dalis, kuri turi ir šešėlinių pinigų, kuri gali ir kur siaučia. Ypač ta stipresnė jaunesnioji dalis. O po to, žiūrėk, ir paaugliai aplinkui... Pažiūrėkite, kokie skaičiai nukentėjusiųjų. Drama.

– Bet vis dėlto nauji metai prasideda. Dar daugiau bus alkoholio draudimų. Kaip vis dėlto jūs vertinate sveikatos apsaugos ministro politiką?

– Labai norėčiau patikslinti, vadinamieji alkoholio draudimai – nieko naujo. Pažiūrėkite Briuselyje. Įsigykite sekmadienį Briuselyje alkoholio. Pigiau. Nuvažiuoti čia netoli – 2 tūkst. km, ir pasižiūri arba Helsinkis, arba Kopenhaga, arba Varšuva, ji taip pat dabar jau irgi galvoja, ką daryti su didžiaisiais prekybos tinklais. Užtenka pavyzdžių aplinkui, kad Lietuvoje nieko naujo. Jie daro žingsnius, kurie daugelyje šalių vienokiu ar kitokiu būdu įvedami.

Akivaizdu, kad girtuokliavimo bėdos atneša daug daugiau žalos, negu mes galime sugalvoti. Kodėl turime trumpiausią gyvenimo trukmės skaičių? Atmeskite tuos, kurie paskendo, prigėrė, sudegė, nusižudė, ir taip toliau. Jie visi dažniausiai tarp 18–50 metų. Ir tada jūs turėsite gyvenimo amžiaus trumpėjimą. Kur čia priežastis? Va, šitose visose bėdose. Labai aišku, kad mes privalome suvokti, jog turime turėti ilgalaikę strategiją, kuri leistų sumažinti baisias bėdas. Daug rūko, daug geria ir didesnė dalis žmonių riebiai užkanda, o po to: „Žinai, vakar buvo sveikas, šiandien mirė.“ O ką padarysi, kai tokie rizikos veiksniai aplink?

– Pagal tai, ką sakote, atrodo, kad jūs palaikote kai kuriuos dalykus, kuriuos daro sveikatos apsaugos ministras. Bet štai pats ministras šiandien sako, kad kalbant apie kai kurias reformas yra beviltiškas reikalas tikėtis sutarimo su opozicija – dėl ligoninių reformos, dėl apskritai reformos. Opozicijai vienu metu atrodo, kad reformos nevyksta, kitąkart ji sako, kad reformos per didelės. Tai vis dėlto vyksta kokia nors sveikatos reforma ar ne, kaip jums atrodo?

– Gal mes padarykime taip: susitarkime – yra sveikatos sektorius ir ligų gydymo sektorius. Gražiai pasakiau, gal net ir kvailai. Tai štai sveikatos sektoriuje yra be galo nedidelė Sveikatos apsaugos ministerijos įtaka. Iš čia turėtų būti ir verslo žmonių supratimas apie žmonių sveikatinimą, apie profilaktinius patikrinimus, sveikas darbo sąlygas, įperkamą sveikesni maistą už žemesnę kainą. Tai kieno čia reikalai?

Nes yra pasakyta: „Sveikata visose politikose.“ Bet ligų gydymo problemos, tai taip – A. Verygos problemos yra didžiulės. Jis stengiasi kai ką daryti. Aš nesu patenkintas jo lėtais veiksmais, ypač politraumų klasteryje, ypač onkologijos dalykuose, su vakcinacijos problemomis yra silpnoka. Nekalbu apie chaosą, vaistų kompensavimą – tikrai chaosas. Daroma, bet nepamatuotai, neišaiškintai ir ilgalaikiai.

O štai sveikatinimo srityje – kur jo profilis buvo, jis buvo tabako, alkoholio koalicijos prezidentas – ten jis daro, ką gali, bet prieš jį yra didžiulis biznis, prieš jį yra didžiulė prekyba ir prieš jį yra patys žmonės. „Va, čia man varžo nusipirkti cigarečių prie pat kasos.“ O po to vėžys, infarktas... O kai jau trenkia perkūnas, tada „kažkas jau negerai buvo, kad aš nekreipiau dėmesio“. Tai kaip įvertinti? Opozicija – aišku, jos prigimtis yra visą laiką kritikuoti. Žinoma, nepritarčiau tokiai juodai kritinei opozicijai. Opozicija turi būti konstruktyvi.

– Kaip vertinate apskritai politinę kultūrą Lietuvoje? Štai premjeras Saulius Skvernelis pavadino konservatorius antivalstybine partija. Štai, priimant biudžetą, buvo daug rietenų, daug tokių matomų negražių epitetų vieniems kitų atžvilgiu. Ar tos kultūros mažėja dabar, ar visą laiką taip buvo?

– Visą laiką. Gal atsimenate, kaip viena prezidentė įvardijo vieną partiją kaip pavojingą nacionaliniam saugumui, dar kiti įvardijo kaip teroristinę organizaciją. 1990–1993 m. kai kas rašė laiškus į Londoną apskųsti premjerą. Manau, kad mūsų atmintis nėra trumpa. Reikia pasakyti, kad tokių fenomenų, kuriuose tiek daug purvo ir žemo lygio dalykų, yra pilna. Manau, kad Aukščiausiojoje Taryboje intelektinis potencialas buvo beveik didžiausias. Dabar po truputį jis senka.

– Dėl ko?

– Na, aš nežinau dėl ko.

– Ar Lietuvos toks potencialas senka?

– Manau, intelektualesni žmonės neskuba prisijungti prie politinio gyvenimo. Mes turime daug šviesuolių visur – Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Visur daug šviesuolių, bet jie yra tolimi ir visą laiką geriau bus šone. Štai pavyzdys – profesorius Konstancijus Stoškus. Galėtų jis būti kokioje nors politinėje organizacijoje, savo etika ir intelektu prisidėti. Ne, geriau iš šono rašyti, kritikuoti.

– Daug filosofų nenori į valdžią eiti, bet kai kurie eina, net partijų pirmininkais tampa. Bet dar klausimas, kalbant apie prezidento, S. Skvernelio ir susisiekimo ministro reikalus. Sausio 14 d. S. Skvernelis turėtų padaryti kažkokį sprendimą dėl susisiekimo ministro J. Neverovičiaus. Kaip manote, koks bus sprendimas?

– Pajuokausiu. Čia turbūt jūs turėjote mintyje Narkevičių?

– Taip, Narkevičių, atsiprašau.

– Bet štai yra taip, kad patarėjų komandoje yra Neverovičius, o koalicijoje yra Narkevičius, bet kadaise abudu buvo vienoj partijoj. Teisingai, ar ne?

– Taip.

– Na, aš čia truputį atsitraukiu. Žinoma, manau, tas konfliktas turi gana sudėtingą koalicinės daugumos situaciją, nes S. Skverneliui ir reikia balansuoti, kadangi dar ne vienas egzaminas jo laukia iki pavasario.

– Bet jeigu jis neatleis J. Narkevičiaus, tai vis dėlto bus įtampa didesnė tarp prezidento ir premjero?

– Neabejotinai, kad bus. Taip. Na, o kaip atsitiko su Andriumi Kubiliumi, kai jis neatleido vieno ministro. Tada prezidentė pasakė, kad jis prarado pasitikėjimą. Atsimenate šitai?

– Taip.

– Bet neatleido ir interpeliacija nepavyko.

– Kuo gali baigtis tokia įtampa? Kuo ji gali pasibaigti, sakykime, valdančiajai daugumai?

– Manau, ta įtampa bendrame įtampos didėjimo kontekste dėl to, kad rudenį rinkimai, tik dar labiau kaitins politinę atmosferą, duos labai daug peno žurnalistams ir laidoms. O šiaip gana sunku pasakyti, kaip koalicija išspręs šitą problemą. Aišku, tai yra labai nemaloni, labai sudėtinga, labai negera problema. Užuot surėmus pečius, tarp prezidento idėjos apie gerovės valstybę, Vyriausybės ir Seimo. Štai kur reikia šiandien Nacionalinio susitarimo – sutarti dėl mums reikalingo žymiai didesnio progreso. Deja, tai bus kliūtis.

– Ir dar keletas klausimų. Seimas nuleido kartelę iki 3 proc. politinėms partijoms pakliūti į Seimą, prezidentas vetavo, bet greičiausiai bus atmestas veto. Kaip manote, daugiau demokratijos dėl to bus Seime?

– Ne, čia yra tikrai pavyzdys, kada žiūrint į galimus koalicijos partnerius, galvojama, kaip jiems padėti peržengti barjerą ir gauti keletą vietų Seime. Blogai. Taip nesielgiama, čia yra demokratijos diskreditacija. Buvo 4 proc. barjeras, ir jis buvo išnagrinėtas. Tai jeigu norite keisti barjerus, išnagrinėkite, pateikite arba pasiūlykite daryti po kitų rinkimų. Logika bus, taip? Po kitų rinkimų. Apskritai mūsų situacijoje reikėtų diskutuoti, kodėl mes turime tiek nedaug demokratiškai renkamų vietų. Bet čia yra kita tema.

– Ar matote S. Skvernelį Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše per rinkimus?

– Tiesą pasakius, man tas klausimas nežinomas. Man neteko diskutuoti apie tai.

– Nieko visai negirdėjote apie tai?

– Matote, aš gandų ir komentarų nekomentuoju, nes tai prastas užsiėmimas.

– Manote, kad tai gandai, kad iš tikrųjų nebuvo kalbų?

– Realybėje aš jau esu atkūręs partijos narystę. Aš esu Socialdemokratų partijoje vėl ne tik garbės pirmininkas, bet ir narys, bet mes tokių dalykų nei svarstėme, nei girdėjome. Žinoma, dar tik kelios savaitės. Bet gandai yra gandai. Jeigu yra kažkokie susitikimai, tegul jie būna. Bet šiaip jeigu žmonės apsispręstų įstoti į socialdemokratus, tai tada tvarkoj – principai, vertybės, įsitikinimai, programa, pasižadėjimai. Tas turi būti vieša, dora, garbinga ir sąžininga. Mes pasiilgome doros ir garbingos politikos – štai ko reikia Lietuvai.

Populiariausi

Gitanas Nausėda

Lietuvoje

2020.08.13 15:39

Nausėdos planas dėl krizės suvaldymo pristatytas Baltarusijai, laukiama reakcijos papildyta Nausėdos komentaru; atnaujinta 16.37

16