Lietuvoje

2020.01.06 05:29

Nausėdos iniciatyva glumina – įžvelgia nelaisvos visuomenės bruožų ir antros policijos kūrimą

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.01.06 05:29

Prevencinis pokalbis, dokumentų tikrinimas, administracinis sulaikymas – šiuos ir kitus „darbo įrankius“ prezidentas Gitanas Nausėda siūlo įteikti žvalgybos pareigūnams į rankas. Parlamentaras Arvydas Anušauskas tikina, kad šie pokyčiai padėtų pareigūnams efektyviau veikti kontržvalgybinėse operacijose. Tačiau buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina stebisi G. Nausėdos iniciatyva, akcentuodamas, kad Lietuvoje nereikalinga dar viena policija.

Praėjusių metų gruodį šalies vadovas G. Nausėda paskelbė Seimui teikiantis Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, kuriomis numatoma žvalgybos institucijoms suteikti teisę taikyti tokias priemones, kaip prevencinis pokalbis, teisė patikrinti asmens dokumentus ir teisė atlikti administracinį sulaikymą. Šios priemonės jau yra taikomos kitų tarnybų veikloje.

„Pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žvalgybos institucijoms efektyviai veikti naujų ir kintančių grėsmių sąlygomis. Dabartiniame teisiniame reguliavime įtvirtintas žvalgybos institucijų veiklos tikslas siejamas ne tik su informacijos apie rizikas bei grėsmes rinkimu, bet ir su šių pavojų prevencija, tačiau žvalgybos institucijos neturi pakankamų teisinių įrankių tokiai prevencijai vykdyti“, – teigiama prezidentūros pranešime.

Nauja Žvalgybos įstatymo redakcija taip pat numato drausti vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus. ANK pakeitimais siūloma numatyti, kad tokie veiksmai asmeniui užtrauktų baudą nuo 20 iki 50 Eur.

Įstatymo pataisomis taip pat siekiama ištaisyti išryškėjusius dabartinio žvalgybos tarnybų personalo administravimo trūkumus, siūloma aiškiai įtvirtinti žvalgybos institucijų teisę gauti iš fizinių asmenų žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją, o iš visų juridinių asmenų, įskaitant finansų ir kredito įstaigas, – informaciją apie asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą.

Prevencinio pokalbio tikslas – suprasti ir perspėti

Kaip teigiama įstatymų pakeitimo projekto aiškinamajame rašte, žvalgybos institucijos susiduria su problema, kai turima duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad paties asmens veiksmai gali kelti grėsmę arba asmuo susiduria su veiksmais, kurie gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams, tačiau neturi teisinių instrumentų, kuriuos panaudojus būtų galima laiku ir efektyviai įspėti ar kitaip paveikti tuos asmenis taip, kad jie atsisakytų tęsti minėtus veiksmus, arba būtų sudarytos kitokios kliūtys nepageidaujamiems veiksmams.

„Tokių priemonių, kaip prevencinis pokalbis, teisė patikrinti asmens dokumentus, teisė atlikti administracinį sulaikymą, draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus ir pan., įteisinimas leistų laiku užkirsti kelią asmenų veiklai, galimai keliančiai grėsmę nacionaliniam saugumui, bei padėtų užtikrinti efektyvią žvalgybos institucijų veiklą, taip sudarant prielaidas operatyviai rinkti žvalgybos informaciją“, – pabrėžiama teisės aktų pakeitimo projekto aiškinamajame rašte.

Dokumente pabrėžiama, kad prevencinis pokalbis su asmeniu būtų vykdomas, siekiant suprasti asmens veiksmų priežastis ir įspėti jį apie jo veiksmų pasekmes.

„Turint duomenų, kad asmuo gali būti susijęs arba gali būti siejamas su veikla, galinčia didinti riziką ar kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams, žvalgybos institucijos vadovas ar jo įgalioti žvalgybos pareigūnai turi teisę oficialiu rašytiniu dokumentu iškviesti asmenį į prevencinį pokalbį, kurio metu siekiama suprasti asmens veiksmų priežastis ir įspėti jį apie pasekmes, kurios galėtų kilti dalyvaujant tokioje veikloje“, – teigiama įstatymo projekte.

Asmenį sulaikytų kraštutiniais atvejais

Įstatymo pataisų iniciatoriai tvirtina, kad teisės tikrinti asmenų dokumentus suteikimas žvalgybos pareigūnams padėtų lengviau identifikuoti žmones, esant pagrindui. Tokios teisės šiuo metu žvalgybos pareigūnai neturi.

„Tokia situacija apsunkina žvalgybos pareigūnams galimybes nustatyti galimai priešišką Lietuvos valstybės interesams veiklą vykdančių asmenų tapatybę, kartu reikalauja daugiau tarnybos laiko ir kitokių sąnaudų pasiekti tam pačiam rezultatui, kuris galėtų būti pasiektas daug paprastesnėmis priemonėmis, t. y. asmuo būtų identifikuotas pagal pateiktus asmens dokumentus“, – teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

ANK pakeitimo projekto aiškinamajame rašte tikslinama, kad VSD pareigūnams siūloma suteikti teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus minėtų pažeidimų atveju bei atlikti administracinį sulaikymą.

Tvirtinama, kad asmens sulaikymas būtų taikomas tik kraštutiniu atveju, tai yra, jeigu: 1) pažeidimą darantis asmuo kėsintųsi į VSD saugomus objektus ir švelnesnėmis priemonėmis ar kitais būdais būtų neįmanoma užkirsti kelio jo daromam pažeidimui, ir jei tai būtina tam, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą būtų tinkamai užfiksuotas padarytas nusižengimas, ir (ar) būtina nustatyti pažeidimą darančio asmens tapatybę, arba jei nesulaikius tokio asmens pažeidimo (nusižengimo) padarymo vietoje ar tuoj po jo padarymo nebūtų įmanoma nustatyti asmens tapatybės ar toks asmens tapatybės nustatymas būtų akivaizdžiai apsunkintas; 2) asmuo nevykdytų teisėtų žvalgybos pareigūnų nurodymų ir reikalavimų, taigi, toks asmuo galėtų būti sulaikomas, siekiant tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą, nustatyti jo tapatybę ir atitinkamai surašyti administracinio nusižengimo protokolą.

ANK šiuo metu numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinis sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip penkias valandas, o kai asmuo sulaikomas, siekiant tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą – ne ilgiau kaip septynias valandas.

Įstatymo pataisų iniciatoriai įsitikinę, kad įtvirtinus žvalgybos institucijų papildomas teises atlikti atitinkamus veiksmus, tokie žvalgybos institucijų veiksmai žmogaus teisių nesuvaržytų.

„Tai ženkliai palengvintų žvalgybos institucijų darbą, identifikuojant galimai priešišką Lietuvos atžvilgiu veiklą vykdančius asmenis arba sudarant kliūtis priešiškoms Lietuvos tarnyboms ar asmenims vykdyti tam tikrus nepageidaujamus veiksmus, o taikomos priemonės būtų proporcingos, lyginant su siekiamu rezultatu ir jų poveikiu nacionalinio saugumo interesams“, – dėstoma įstatymų projektų aiškinamajame rašte.

Teisės aktų pataisas inicijavo prezidentas G. Nausėda, o jas parengė VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas.

D. Kuolys: elgiamės kaip totalitarinėje valstybėje

„Ar nebus šaunioji mūsų „žvalgybos bendruomenė“ kovoje su laisva visuomene ir Lietuvos Respublika įgijusi dar vieną sąjungininką?“, – feisbuke į prezidento G. Nausėdos iniciatyvą keisti Žvalgybos įstatymą sureagavo visuomenininkas, Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų daktaras Darius Kuolys.

LRT.lt kalbintas D. Kuolys tikino manantis, kad, visų pirma, siekiant praplėsti žvalgybos pareigūnų galias, reikėtų organizuoti platesnę diskusiją šia tema.

„Mes elgiamės kaip totalitarinėje valstybėje – žvalgybos klausimų visiškai nesvarstome. Tai yra labai blogas nelaisvos visuomenės požiūris“, – pabrėžė pašnekovas.

Jo manymu, iniciatyvos suteikti žvalgybos pareigūnams teisę kviestis žmones į prevencinius pokalbius, tikrinti jų dokumentus, atlikti administracinį sulaikymą autoriai privalo detaliau paaiškinti savo motyvus.

„Ar pilietis gali atsisakyti prevencinio pokalbio, ar ne? Juo labiau, kad incidentų Lietuvoje būta labai nemalonių. Prisiminkite Kęstučio Girniaus istoriją, kai jam bebėgiojant palei Nerį, staiga atsiranda žmogus, kuris jį įspėja. O paskui pats buvęs VSD vadovas K. Girniui aiškina, kad jis neturėtų kritikuoti prezidento, Konstitucinio Teismo ir taip toliau. Tai koks čia prevencinis įspėjimas? Aiškinama žurnalistui, apie ką jis gali ir apie ką negali rašyti? Tie prevenciniai pokalbiai ateina iš labai senų laikų. Man sovietmečiu tai teko patirti. Tai yra tam tikras būdas kovoti su laisva visuomene, bauginti visuomenę, bauginti laisvai mąstančius žmones“, – kritikavo D. Kuolys.

Pašnekovas tikino, kad žmogų perspėti apie galimai kenksmingus ar net nusikalstamus jo veiksmus gali daugelis kitų tarnybų, o pokalbis, D. Kuolio manymu, jau yra visai kitas žanras, kurį vertėtų aiškiau apibrėžti.

„Pokalbis jau yra dialogas. Įsivaizduokite, jei įstatymu įteisinamas pokalbis. Tu esi priverstas – nori ar nenori – kalbėti su kažkokiu saugumo pareigūnu. O kas, jeigu tu atsisakai? Kokios priemonės taikomos? Sulaikymas? Suėmimas? Kaip tai veiks? Mes turime žinoti, nes tai yra priemonės, kurias prieš mus naudos žvalgyba, kuri šiaip jau yra sukėlusi savo veiksmais ne vieną skandalą“, – dėstė pašnekovas.

Anot jo, VSD iki šiol nesugebėjo išaiškinti ir atsiriboti nuo dalies ją krėtusių skandalų. D. Kuolys priminė, kad, pavyzdžiui, buvę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas iš darbo neteisėtai (kaip nutarė teismai) buvo atleisti, remiantis VSD pažymomis.

„Kaip mes galime pasitikėti pareigūnais ateityje, kad jie nepiktnaudžiaus, jeigu pati tarnyba nėra išsiaiškinusi ir atsiribojusi nuo tokių veiksmų, kurie ją kompromitavo, kuriais jie šmeižė kitus pareigūnus, klaidino aukščiausius valstybės pareigūnus? [...] Jeigu tarnyba neatsiribojo nuo tokio elgesio, vadinasi, toks jos elgesys ateityje yra galimas, VSD gali piktnaudžiauti toliau.

Civilizuotose valstybėse žvalgyba dirba su galimais užsienio priešininkais, o mes esame nukreipę savo žvalgybą kovoti su savo visuomene. Tai yra iš esmės Rytų valstybių elgesys ir į tai nėra atkreiptas pakankamas dėmesys“, – tvirtino D. Kuolys.

Ragino nekurti dar vienos policijos

2010-2015 m. VSD vadovavęs G. Grina LRT.lt teigė, kad iš esmės žvalgybos pareigūnai panašias teises, kurias nori numatyti prezidentas, turi iki šiol. Tiesa, tik šios teisės nebuvo įrašytos įstatyme. Didžiausia bėda, pašnekovo manymu, būtent tai, kad galimi žvalgybos pareigūnų veiksmai bus apibrėžti ir nurodyti viešai.

„Visos tos galimybės buvo, tik jos nebuvo numatytos įstatyme. O problema yra ne tame, kad tas galimybes nori sudėti į įstatymą, o tame, kad galimybių įrašymas į įstatymą visus veiksmus paverčia viešo pobūdžio. Kam valstybei reikalinga dar viena vieša policija?

Žvalgybos pareigūnų galimybių, veiksmų įrašymas į įstatymą reiškia tai, kad tokius veiksmus bet koks pilietis gali skųsti, o skundimas taptų dar vienu argumentu traukti VSD veiklą į viešumą. Pasikartosiu – ar valstybė turi tikslą turėti slaptą tarnybą, ar turi tikslą turėti viešą tarnybą? Neina kalba apie tai, ar yra geri, ar blogi veiksmai. Viskas yra normalu. Esmė yra klausimas, kokios tarnybos mes norime“, – svarstė buvęs VSD vadovas.

G. Grina priminė garsiąją Gatajevų istoriją, kurios metu VSD pareigūnams teko liudyti teisme.

„Taip gali ir nutikti su tomis pataisomis – jeigu nutinka kažkoks teisinis nesklandumas, reiškia, kažkas turės vaikščioti į teismus liudyti. VSD direktoriaus niekas nekvies liudyti, nes jis su objektais nesusitikinėja. Kvies liudyti pareigūnus. [...] Mums nereikia dar vienos policijos. Mes policiją jau turime. Nieko ypatingo, nieko baisaus nėra, tik taip elgtis yra neišmintinga“, – komentavo pašnekovas.

G. Grina, paklaustas apie tai, ar didesnių galių suteikimas VSD gali kelti grėsmę žmogaus teisėms, pažymėjo, kad tokio pavojaus neįžvelgiantis.

„Žvalgybos pareigūnas negali reikalauti, bet jis gali bet ką pasikviesti pokalbiui. Bet kalbu apie kitą medalio pusę, kurios dažnai nesupranta politikai. Jeigu žmogus yra kviečiamas į VSD ir jis ignoruoja kvietimą, tai yra pakankamas pagrindas jį įvardinti nelojaliu. Ką tai reiškia? Jeigu tam asmeniui kada nors reikės gauti leidimą susipažinti su slapta informacija, minėta situacija gali tapti pagrindu neduoti tokio leidimo – jie nebendradarbiavo su valstybe, o VSD juk yra valstybės vardu veikianti institucija“, – pavyzdį pateikė G. Grina.

Jis akcentavo netikintis, kad VSD, jei jo pareigūnams bus suteikta daugiau galių, piktnaudžiaus įgaliojimais. G. Grina kartojo – pareigūnų veikla, veiklos metodai bus viešinami, o VSD veikla iš esmės yra slapta.

„Jeigu žvalgybos pareigūnų domėjimąsi veikimu padarys viešu, tai neįsivaizduoju, kas bus. Kiekvienu momentu reikės ieškoti nusikalstamos veikos požymių? Žvalgyba su nusikalstama veika dažnai nieko bendro neturi. Čia yra karas. Policija gali tokius klausimus spręsti. Neturėtų būti eikvojami slaptos tarnybos resursai ginčams aiškinti.

Jeigu aš būčiau VSD direktorius, tai parašyčiau laišką Seimo nariams, kad nemanau, kad tai bus naudinga tarnybai, o politikai tegul sprendžia. Jeigu niekam šitas klausimas neįdomus, tai mes atsidursime ten, kur buvome prieš 15 ar 20 metų“, – perspėjo G. Grina.

Ragino nesibaiminti: gatvėje dokumentų netikrins

G. Grinos argumentams nepritarė kitas buvęs VSD vadovas, Nepriklausomybės akto signataras Mečys Laurinkus. Jis pabrėžė, kad kai kurios žvalgybos pareigūnų taikomos priemonės buvo įstatymuose įrašytos dar 1994 m., tad, anot M. Laurinkaus, baimintis dėl to, kad VSD veikla gali pakliūti į viešumą, nėra pagrindo.

„1994 m. Valstybės saugumo departamento įstatyme buvo konkrečiai įvardinta, parašyta, [...] kad VSD turi teisę įspėti asmenis dėl netinkamo elgesio arba dėl kontaktų su įvairiais įtartinais asmenimis, kurie gali būti iš priešiškos Lietuvai valstybės, šnipinėti ir taip toliau“, – LRT.lt pasakojo 1998-2004 m. VSD vadovavęs M. Laurinkus.

Pašnekovas ragino nesibaiminti dėl G. Nausėdos iniciatyvų. M. Laurinkaus manymu, žvalgybos taikomos priemonės iš tikrųjų gali išgelbėti asmenį nuo itin nemalonių situacijų.

„Prevencinis pokalbis yra asmens supažindinimas su informacija, jei asmuo turi kontaktus su kitais asmenimis, kurie užsiima priešiška Lietuvai žvalgybine veikla Lietuvos teritorijoje, o pats asmuo to gali nežinoti arba neturėti pilnos informacijos ir pakliūti į kokias nors žabangas ar spąstus. [...] Tai yra nebloga priemonė, tai yra geriau, negu kurti kokį imitacinį nusikaltimo modelį, pradėti laukti, kol tas asmuo susipainios, įklius“, – komentavo M. Laurinkus.

„Čia jokių prasižengimų, žmogaus teisių pažeidimų negali būti. Viskas atitinkamai reglamentuota. Taip pat atitinkamai numatyta ir kaip pareigūnas elgiasi dokumentų patikrinimo metu. Nebus taip, kad gatvėje prieis ir tavęs pareikalaus paso“, – ramino buvęs VSD vadovas.

Situacijos siūlė nedramatizuoti ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys A. Anušauskas. Parlamentaras pripažino, kad VSD dėl jo pareigūnų veiklos krėtė ne vienas skandalas, tačiau, politiko manymu, pareigūnų teisių veikti praplėtimas itin reikalingas, mat šiuo metu, ypač kontržvalgybinių operacijų metu, jų rankos kartais būna tarsi surištos.

„Pavyzdžiui, vykdant kontržvalgybinę operaciją, saugumo pareigūnai neturi teisės net sulaikyti akivaizdžiai piktavališkus veiksmus atliekančių asmenų. Turiu galvoje asmenis, atliekančius veiksmus tiek prieš žvalgybos pareigūnus, tiek ir prieš tuos, kurie vykdo žvalgybinę veiklą. Tokiais atvejais jie turi pasitelkti kitas institucijas, pavyzdžiui, kviestis į pagalbą policiją, STT. Pareigūnai patys negali atlikti elementarių veiksmų, tai yra sulaikyti galimai nusikaltimą darančių.

Aišku, žvalgybos, kontržvalgybos pareigūnai negali išeiti už įstatymo ribų. Jie, pavyzdžiui, negali politinės akcijos, demonstracijos metu taikyti tokių metodų. Tam yra kitos institucijos, kurios turi reaguoti į neteisėtus veiksmus“, – aiškino A. Anušauskas.

NSGK narys pažymėjo, kad kitų Europos Sąjungos valstybių, pavyzdžiui, Estijos žvalgybos pareigūnai turi tokias teises, kokias turi policijos, specialiųjų tarnybų ir kitų pareigūnai, o Lietuvos VSD šiuo klausimu atsilieka.

„Pas mus VSD yra atskira institucija, jos veiklą reglamentuoja atskiras įstatymas, viskas atskirta nuo policijos, nuo vidaus reikalų. Manau, kad tie dalykai sustiprintų pareigūnų veiklą būtent kontržvalgybos srityje. O nuogąstavimai... Nuogąstauti galima, bet juk kiekvieną įstatymą galima pasukti kažkokia priešinga linkme, bet visa tai priklauso nuo politinės valios, nuo vadovų. Reikėtų kreipti dėmesį į tai, kad vadovų pareigose neatsidurtų žmonės, kurie naudotų savo galimybes piktam“, – komentavo Seimo narys.

Tiesa, A. Anušauskas pripažino, kad dėl kai kurių G. Nausėdos siūlomų pataisų reikalinga platesnės diskusija. Jis teigė nepritarsiantis, jei, pavyzdžiui, dėl atsisakymo atvykti į prevencinį pokalbį su žvalgybos pareigūnu būtų taikomos baudos.

„Prevenciniai pokalbiai turi būti suplanuoti. Tu negali to padaryti formaliu dalyku – pakvieti į prevencinį pokalbį, žmogus neateina, tai skiriame baudą. Ne, aš su tuo visiškai nesutikčiau. Žvalgybinė, kontržvalgybinė veikla turi būti suplanuota. Jeigu matai, kad prevencinis pokalbis dėl asmens tam tikrų ypatybių, savybių neturės poveikio, nereikia mechaniškai taikyti visų metodų. Galima būtų to pokalbio netaikyti. Yra kiti veiksmai. Baudžiamasis kodeksas numato, kaip galima elgtis, jei žmogus peržengia ribas“, – komentavo A. Anušauskas.